08-13-2015 01

Demografinė padėtis nekokia – per mažai gimdymų, tačiau visuomenė motinystę spraudžia į rėmus. Pageidautina vieno tipo motinystė – santuokoje nuo vieno vyro, o visa kita – paribiuose. Daugybė stigmų: apibrėžtas amžius, vaikų skaičius ir jų auginimo sąlygos. Vienas skaudžiausių momentų – tai vienišų mamų padėtis. Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje 2012 m. įregistruoti 58 vienišų mamų kūdikiai, 2013 m. – 50, 2014 m. – 47, o šiais metais – jau 25. Skaičiai mažėja, bet ar vienišų mamų socialinė padėtis gerėja?
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Akvilė PUŠINSKAITĖ

Luko istorija
Šnekiname jaunuolį Luką, augusį su mama. Juos tėtis paliko, kai berniukui buvo vos vieneri. Jis tėčio nematęs niekada savo gyvenime ir neturi poreikio susitikti – juk jį užaugino mama. Pasak Luko, mama gali atstoti ir tėtį, bet tai priklauso nuo to, kada pradedama gyventi tik su mama.
„Jeigu nuo pat vystyklų, kaip ir mano atveju, nelabai ir pasijuto, nes nebuvau patyręs kitokio gyvenimo būdo. Aišku, daug kas priklauso ir nuo mamos pastangų bei atsidavimo būti šeimos galva, gebėjimu reprezentuoti pagrindines vertybes augančiam jaunam žmogui. Savo atveju galiu pasakyti, kad mama atliko nuostabų darbą“, – teigia 24-metis.
Anot Luko, iš kitų jį labiausiai išskiria tai, kad mama jį „išlepino iki ausų“. Tuoj pat jaunuolis paaiškina situaciją – kadangi mama neturėjo antrosios pusės, o norėdama išlaikyti šeimą ji turėjo daug dirbti, tai laisvalaikį ji visada praleisdavo su juo, taip atiduodama visą savo meilę.
„Net ir būdamas vaikas vis tiek matai, kaip sunkiai mama dirba norėdama išlaikyti šeimą, pradedi nepajusdamas kaip nors padėti jai. Aš mėginau kuo mažiau sukelti problemų, nemanau, kad turėjau paauglystės „niekas manęs nesupranta“ fazės. Taip pat viską, ką dariau, stengiausi padaryti pagirtinai, greičiausiai buvo noras taip mamai duoti motyvacijos. Galiausiai, kai maždaug nuo 13 metų susidariau šiokią tokią pinigų sąvoką, stengiausi jų užsidirbti įvairiais projektais bei darbais ir prisidėti prie šeimos biudžeto“, – pasakoja Lukas.
Tačiau vaikinas taip pat pastebi, kad vienai mamai sunkoka parodyti vyrišką pavyzdį, todėl jo tenka ieškoti aplinkoje – tarp draugų, giminių, trumpalaikių pažinčių.
„Aš pajutau, kad gyvenant su mama trūko dviejų dalykų: tikros vyriškos elgsenos pavyzdžio, kas šiek tiek skiriasi nuo mamos idealo, koks vyras turėtų būti, ir meilės tarp vyro ir moters išreiškimo bei supratimo pavyzdžio: kaip, kur ir kada tai galima išreikšti ir kokia to svarba“, – sako jaunuolis.

Motinystės stigmatizavimas
Lygių galimybių puoselėtoja Margarita Jankauskaitė teigia, kad nėra padarytų specialių tyrimų ar apklausų apie vienišas mamas, tačiau 2008 m. buvo galima pastebėti valdžios neigiamų pasisakymų – esą tik nusikaltėliai auga su vienišomis mamomis. Dabar toks vienišų mamų puolimas kaip ir nebepastebimas.
Pašnekovė pateikia islandų pavyzdį – ten apskritai nėra tokios sąvokos kaip vieniša mama. Moteris arba yra mama, arba nėra – niekas neatkreipia dėmesio į tai, ar ji ištekėjusi, ar vieniša. Svarbiausia, kad moteris galėtų auginti vaiką tinkamomis sąlygomis. Mūsų šalyje, deja, tokia sąvoka yra, taigi šalia jos išsivysto ir tam tikras stigmatizavimo momentas.
„Viena vertus, lyg ir motinystė yra vos ne vienintelis pozityvus aspektas, kuris yra nekvestionuojamas: ta prasme, kad dažnas pasirašytų po tokiu teiginiu, kad motinystė – tai pagrindinis moters siekis ir, jeigu moteris neturi vaikų, tai ji kaip ir negali visiškai savęs realizuoti. Drįsčiau manyti, kad tokių žmonių būtų labai daug, bet mūsų nuostatos, aišku, keičiasi ir mes suprantame, kad taip, motinystė yra svarbus aspektas moters gyvenime, bet tai nėra vienintelė moters kaip individo saviraiškos sritis. Tai reiškia, kad yra spaudimas moteriai turėti vaikų“, – teigia M. Jankauskaitė.
Antra vertus, iš karto matome, kaip motinystės samprata yra įspraudžiama į gana siaurą rėmą – čia pageidaujama tam tikro tipo motinystė. Pasak M. Jankauskaitės, pageidautina, kad motinystė būtų susieta su santuoka, kad vaikai būtų nuo vieno vyro. Apibrėžiamas amžius – jeigu tu esi per jauna arba vyresnio amžiaus, tai motinystės jau yra nepageidaujama. Motinystė dažniausiai susiejama su tam tikru skaičiumi vaikų. Nors demografinė situacija yra nepalanki ir valdžia ragina šeimas turėti daugiau vaikų, tačiau jei moteris turi ženkliai daugiau vaikų, tai tokia motinystė irgi yra stigmatizuota. Taigi savaime aišku, kad ir vieniša mama nepatenka į idealios motinystės paveikslą. Apskritai į motinystę žiūrima per padidinamąjį stiklą.

Vienišos mamos ir darbo rinka
Pasak lygių galimybių puoselėtojos, Europos Sąjunga (ES) aktyviai rūpinasi lyčių lygybe darbo rinkoje, tačiau moters ir vyro situacija vis dar kardinaliai skiriasi. Darbdaviai apskritai nenori priimti mamų, nesvarbu, ar jos ištekėjusios, ar vienišos. Pastebėtinas ir toks faktas, kad daugumoje šeimų vaikai auginami taip, lyg augtų tik su mama – tėvai nuolat dirba. Šiuo atveju vyrai jaučia visuomenės spaudimą – vyrai turi šeimą aprūpinti. Žinoma, situacija keičiasi ir vyrai vis daugiau įsitraukia į vaikų priežiūrą, tačiau didžioji masė vis dar gyvena stereotipiškai.
ES atlikti tyrimai parodė, kad darbdaviai, priimdami moteris į darbą, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, ar ji turi vaikų. Antra – ar moteris yra lanksti ir gali prisitaikyti prie nestandartinės darbo aplinkos, trečia – ar moteris graži, o kompetencija užėmė tik penktąją vietą. Priimant vyrus į darbą net nekyla toks klausimas, ar jie turi vaikų.
„Kai yra viena mama, tai iš vienos pusės jai yra labai didelis spaudimas, kad ji turi uždirbti pinigų tam, kad turėtų išteklių išlaikyti šeimą, o su dabartinėmis tendencijomis, kai su tokiu entuziazmu aiškinama, kad mes padidinsime galimų viršvalandžių skaičių ir kad čia viskas bus labai gerai, tai matykime kitą medalio pusę – kodėl žmonės dirba viršvalandžius. Todėl, kad tas atlyginimas, kuris jam yra sumokamas atidirbus standartinę darbo dieną, yra nepakankamas, vadinasi, esi priverstas ieškoti papildomo darbo. Bet para nėra guminė. Jeigu dirbi viršvalandžius tam, kad kompensuotum lėšų stygių, tai dėl to atimi tą laiką iš šeimos, bendravimo su vaiku, rūpinimosi juo“, – sako M. Jankauskaitė.
Be to, vienišos motinos jaučia labai didelį spaudimą dėl to, kad per mažai laiko leidžia su savo vaikais. Šis stresas labai intensyvus ir jis eikvoja žmogaus laisvą laiką, kurį ji galbūt skirtų poilsiui, saviraiškai, visuomeniniam gyvenimui. Taigi taip vieniša mama tarsi išstumiama į paribį, jeigu tinkamai nesuveikia paslaugų sistema, kuri padėtų prižiūrėti vaiką.

Vienišų mamų skirtumai ir antra šeima
Mūsų visuomenėje įžvelgiami gana ryškūs skirtumai tarp vienišų mamų – jos padalytos į dvi dalis: ištekėjusios ir netekėjusios. M. Jankauskaitė sako, kad savo studentams davė užduotį – apklausti apie 100 žmonių ir pasiteirauti apie moters socialinius statusus. Nedidelės apklausos rezultatai parodė, kad vis dėlto nesusituokusi moteris su vaiku iš visų galimų variantų (našlė, išsiskyrusi, susituokusi ir t. t.) yra pats žemiausias socialinis moters statutas.
„Čia ir yra tas niuansas, parodantis, kad yra ta stigma, kuri yra susieta su vieniša motinyste. Ji yra ne tiek dėl kažkokių objektyvių priežasčių, bet grynai tokia kultūrinė nuostata. Santuokos buvimas tarsi nuo tokio statuso apsaugo moterį, nors realių esminių skirtumų tarp tekėjusios ir netekėjusios vienišos motinos kaip ir nėra“, – sako M. Jankauskaitė.
Štai antros šeimos kūrimas – individualus kiekvienos moters pasirinkimas. Pašnekovė pastebi, kad analogiška situacija taikytina ir tuo atveju, kai moteris sprendžia, ar kurti pirmąją šeimą. Tačiau kuriant antrąją šeimą įžvelgiamas tam tikras kultūrinis fonas – jeigu moteris yra su vaiku, tai gal ir norėtųsi, kad jo nebūtų. Priešingai su vyrais, kurie vieni augina vaikus – jie ima moterį, kad ši augintų jų vaikus ir neigiamo požiūrio čia nebūta.
„Susidaro toks įspūdis, kad vieniša mama tarsi yra labiau pažeidžiama, ji turi taikstytis su esamu pasirinkimu. Tačiau manau, kad situacija kardinaliai keičiasi – vyksta daug skyrybų ir labai didelė dalis žmonių sukuria antras šeimas. Tai nebėra naujiena. Žinoma, vaiko, ypač mažo, buvimas objektyviai sudaro tam tikras kliūtis sukurti šeimą arba antrą santuoką, nes vaikas reikalauja dėmesio, o jeigu vyras to nesuvokia ir įsivaizduoja, kad visas dėmesys turi būti jam, tai greičiausiai tas toks dėmesio skaldymas tarp vaiko ir partnerio gali erzinti“, – sako M. Jankauskaitė.

Pagalba vienišoms mamoms
Vienišoms mamoms aktyviai padeda Šiauliuose esantis Labdaros ir paramos fondas „Vilties kalnas“, įkūręs Motinos Teresės šeimų namus. Viešosios įstaigos direktorė Regina Zabielienė sako, kad vienišoms mamoms, atsidūrusioms krizinėje situacijoje, Motinos Teresės šeimų namuose yra suteikiamos laikinojo apgyvendinimo ir priežiūros paslaugos. Taip pat suteikiama pagalba maisto produktais, buitine technika, baldais, drabužiais. Įstaigoje dirba psichologė, spec. pedagogė, socialinė darbuotoja, kurios konsultuoja bei padeda spręsti iškilusias problemas vienišoms mamoms. Mamos dalyvauja darbelių užsiėmimuose, kompiuterio raštingumo mokymuose, įstaigoje veikia Atsakingos tėvystės ugdymo mokyklėlė, kurioje laukiamos visos mamos ir tėveliai. Pasak direktorės, į įstaigą dažnai kreipiasi vienišos mamos ir jų skaičius vis didėja.
„Vienišos mamos dažniausiai susiduria su finansinėmis, psichologinėmis, socialinėmis problemomis. Dažniausiai vieniša mama turi ne vieną problemą, o jų kompleksą“, – teigia R. Zabelienė.
Ji pastebi, kad vienišoms mamoms reikalinga palanki aplinka, kurioje galėtų saugiai auginti savo vaikus, pačios saugiai jaustis. Neretai pagimdžiusios mamos neturi kur prisiglausti, serga pogimdyvine depresija, tad gresia tikimybė prarasti savo vaiką. Jei būtų įstaigų, kuriose mamos galėtų apsistoti pagimdžiusios vaikus, nebūtų traumuojamos psichologiškai ne tik mamos, bet ir vaikai. Šalyje būtų mažiau vaikų, kurie gyvena vaikų namuose, jei laiku būtų suteikta reikiama pagalba susilaukus vaikelio. Pirmiausia vienišai mamai reikėtų suteikti galimybę pabandyti auginti pačiai savo vaikutį, suteikiant jai gyvenamąją vietą, kurioje galėtų gauti kompleksinę pagalbą.
„Visuomenės požiūris į vienišas mamas keičiasi, visuomenė priima jas, tačiau netoleruoja, kai, neturėdamos išeities ir būdamos krizinėse situacijose su vaikais jos pasielgia neadekvačiai. Tuomet skauduliai ir žaizdos išgąsdina visuomenę, sukelia nepasitikėjimą tokiomis mamomis. Mūsų manymu, valstybės požiūris į vienišas mamas yra labai paviršutiniškas, nėra skiriama pakankamai pagalbos ne tiek materialios, bet daugiau socialinės. Šiuo metu toks požiūris į šią visuomenės dalį sukelia daugiau problemų, nei realiai padeda“, – teigia R. Zabelienė.
Nevyriausybinėse organizacijose dirbantys, dažniau savanoriaujantys žmonės investuoja į tokią pagalbą žymiai daugiau nei valstybinės įstaigos, tačiau jų darbas nėra adekvačiai vertinamas. Pasak įstaigos direktorės, kol valstybinės įstaigos supras, kad pagalba mamoms turi būti sisteminė ir nuolatinė, kad tokioms mamoms neužtenka pasiūlyti vien rūbelių ar maisto, tol situacija nesikeis. Turi būti kuriami sisteminės pagalbos centrai ne visuomenininkų, o valstybininkų pastangomis, tada situacija po truputėlį pradės keistis į gerąją pusę.
„Dabar visa pagalba sutelkta visuomenininkų, nevyriausybininkų rankose, o valstybės tarnautojai tarsi šalia viso šito. Mūsų manymu, iniciatyva sisteminei pagalbai turi būti būtent iš savivaldybės, kadangi tai ne tik parama, tai ir prevencija ir nusikalstamumo mažėjimas, ir daug kitų rimtų dalykų, susijusių su mūsų visų gerove ir saugumu“, – teigia viešosios įstaigos direktorė.

08-13-2015 18

Pasak M. Jankauskaitės, pageidautina, kad motinystė būtų susieta su santuoka, kad vaikai būtų nuo vieno vyro. Apibrėžiamas amžius – jeigu tu esi per jauna arba vyresnio amžiaus, tai motinystės jau yra nepageidaujama.
Asmeninio archyvo nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94586769
Į viršų