Zita KATKIENĖ,

Mykolas DEIKUS

+39 - iki tokios padalos termometro stulpelis pakilo vakar. Žmonės alpo darbovietėse, visuomeniniame transporte. O priemiesčio gyvenvietėse ir kaime nuo vienuoliktos valandos ryto prasideda tikra ispaniška siesta - ir gatvės, ir laukai ištuštėja, žmonės į darbus kimba tik temstant, kai atlėgsta karštis.

Tokio karščio seniai nematėme. Net ir daug mačiusi Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė stebisi, kad žmonės tokiame karštyje savo noru kepinasi saulėje, nors kiekvienam akivaizdu, kad pavojingi ne tik saulės spinduliai, bet ir neįprastas mūsų klimatui karštis, alinantis žmones net ir pavėsyje ar namuose, kur gali ištikti šilumos smūgis.

Praėjusį  savaitgalį greitosios medicinos pagalbos stoties medikai skubėjo padėti 21-erių metų moteriai, kurią vargino aukšta temperatūra, pykinimas. Moteris prisipažino, jog tądien aštuonias valandas praleido paplūdimyje.

„Taip ilgai kaitintis saulėje tikrai pavojinga”, - sako medikė, ilgai pavyzdžių neieškanti. Aštuoniolikmetė taip pat perkaito saulėje, odą išbėrė pūslelės, sukilo temperatūra. Medikų pagalbos prireikė ir keliems vaikams, kuriuos tėvai per ilgai paliko kieme, kur atviroje saulėje vaikai žaidė nepridengtomis galvomis. Vaikus pradėjo pykinti, vemia, svaigsta galvą. Vaikams būti saulėje patariama ne ilgiau nei dvi valandas. Bet dažnas, anot medikės, praleidžia pusdienį ir ilgiau be jokio galvos apdangalo.

Paplūdimyje prie Prūdelio poilsiaujantys šiauliečiai, pasak gelbėtojo Valdo Miliuko, kantrybės įsikūnijimas. „Gal žmonės labai pasiilgę  saulės, tačiau esama ir tokių, kurie čia ateina  tarsi į  darbą ir būna nuo ryto iki vakaro”, - pastebi gelbėtojas. Tačiau dauguma ateina pusdieniui - arba nuo ryto iki pietų, arba po pietų.

Gelbėtojų  pagalbos persikaitinusiems saulėje neprireikė, tačiau traumų  poilsiautojai neišvengė. Viena mergaitė, važiuodama dviračiu, partrenkė  mažametę poilsiautoją. Teko kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes nukentėjusiosios tėvų paplūdimyje nebuvo. Gelbėtojai pastebi, jog labai daug paplūdimyje vaikų be tėvų priežiūros. Dažnas ir vandenyje koją susižeidžia. Gelbėtojai plauna  ir klijuoja žaizdas ir jau senokai pamiršo laikus, kai drauge su jais budėdavo medicinos seserys, kurios teikdavo poilsiautojams pirmąją pagalbą.

Vakar miesto gatvėse žmonių buvo gerokai mažiau nei įprasta, o štai priemiesčio gyvenvietės - ištuštėjo.

Tarp „Pušelės“  kolektyvinių sodų ir geležinkelio linijos, po aukštos įtampos laidais,“ Lietuvos geležinkelių“ elektros tiekimo baro darbininkas burzgina krūmapjovę. Du jo kolegos tupi pakrūmėje, pavėsyje. Romas ir Raimundas sako, jog keičiasi kas penkiolika minučių. Ilgiau dirbti karštyje neįmanoma. Kiekvienas turi galimybę pavėsyje atsipūsti bent po pusvalandį.

Vyrai dirba nuo aštuonių - per pačius karščius, skirtingai, pavyzdžiui, nei miškininkai, kurie darbuojasi nuo penktos valandos ryto, o įdienojus - skuba po stogu.

Zoknių  oro uosto pašonėje įsikūręs Šilėnų miestelis - it iššluotas. Gatvėn galvą iškiša pagyvenusi moteris ir dingsta.

Prie miestelio parduotuvės sunkvežimis su gėrimais. Gėrimus išvežiojantis vyras pastebi, kad pastaruoju metu padidėjo alaus „suvartojimas“ - kaimuose žmonės gaivinasi alumi. Šiaulių rajone „einamiausias“ - 8 proc. stiprumo alus, o štai Pakruojo rajone - silpnesnio kaip 9 proc. nesiūlyk. Tą patį pastebi ir pardavėja. Perkamas alus ir mineralinis vanduo. Stipresnieji gėrimai - dulka lentynose, niekas nebeperka. Tiesa, pastaruoju metu mažiau perkama ir maisto.

Tiesa, medikai gaivintis per karščius alkoholiu nepataria. Tie, kurie karštyje geria alkoholinius gėrimus, geriau nepasijus, nors geriančiųjų, pasak gydytojos E. Kukaitienės, padaugėjo. Ir pakelėse, ir pagrioviuose, ir ant suolelių kiemuose ar skveruose guli neblaivūs žmonės, kuriems praeiviai kviečia greitąją medicinos pagalbą. Medikai įspėja, jog alkoholis karštyje labiau toksiškas, nei vėsią dieną, todėl apsinuodijama daug greičiau.

Greitkelio atkarpą tarp Šiaulių ir Radviliškio tiesiantys kelininkai – saulėje įrudę it mulatai. „Keturiasdešimt jau turėtų  būti“, - pastebi bituminę dangą ant įrenginėjamo tilto klijuojantis vyras. Gūžteli pečiais paklaustas, kaip visą dieną ištveria tokį karštį.

„Išsimaudėm ežeriuke, papietavom ir vėl dirbam“, - šypsosi kelininkas.

Ne paslaptis, kad per vasaros karščius kelininkai dirba sunkiai įsivaizduojamomis sąlygomis, it pragare – iš viršaus tvieskia saulė, o po kojomis - tirpdantis asfaltbetonio karštis.

Termometro stulpelis rodo +39.

Iš Šniūraičių  gyvenvietės traukiantis vyras prisistato Algimantu, paaiškina, kodėl kaime – nė gyvos dvasios. Pats apie vienuoliktą valandą baigė darbą. Vežė šieną, kol ištvėrė kaitrą.

Algimantas sako, kas stengiasi atsikelti kuo anksčiau - 4 arba 5 valandą  ryto. Darbuojasi, kol įdienoja, o po to – einantys miegoti. Į laukus išeiną jau vakarop ir dirbą iki sutemų.

„Kai reikėjo purkšti rapsą, išvažiuodavau apie vienuoliktą valandą vakaro. Dirbau tol, kol matosi“, - pasakoja Šiaulių rajono ūkininkas.

Daugelis dirba baltarusiškais traktoriais, kurie įdienojus įkaista it sauna. Vakarietiškus, su kondicionieriais, turi nedaugelis.

Auginantiems rapsą, skirtingai nei auginantiems galvijus, darbai laukuose baigėsi. Bemaž šimtą hektarų valdantis Eimuntas Masandukas sako neturįs didelio pasirinkimo.. „Į balą įlipu, atsigaivinu - ir vėl į laukus“, - į kieme iškastą tvenkinį mosteli vyras, besiruošiantis važiuoti tvarkyti šieną. 

Toks karštis, koks pastarosiomis dienomis užklupo Lietuvą, alina kiekvieną  žmogų. Tačiau ypač jis pavojingas sergantiems akmenlige, epilepsija, kraujotakos ligomis, nėščioms moterims, sergantiems psichikos ligomis. Šie žmonės, pasak E. Kukaitienės, ypač turėtų vengti ilgo buvimo saulėje. Vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų neiti ravėti daržų vidudienį, kai saulės spinduliai aktyviausi. Lauke dirbantiems žmonėms nederėtų dirbti be galvos apdangalo bei kaisti visą dieną saulėje. Nereikėtų ilgai būti ir gatvėje. Medikai pataria nuolat užeiti į parduotuves, kur yra kondicionieriai, ir atsivėsinti.

Norintieji išvengti sveikatos sutrikimų karščio metu turėtų keisti dienotvarkę, atidėti darbus lauke vakarui ar ankstesniam rytui, kai saulė mažiau kenksminga. Medikai pataria daugiau gerti skysčių.

Alinantys karščiai ypač pavojingi pagyvenusiems žmonėms, jei jie geria mažai skysčių. Todėl karštą vasaros dieną reikėtų neišeiti iš  namų be butelio vandens. Per karščius prakaituodamas žmogus praranda daug skysčių, dėl to tirštėja kraujas, organizme kaupiasi akmenys. Kai pajuntamas troškulys, jau gali būti per vėlu atstatyti skysčių balansą.

Kenkia ir žmonėms, ir gyvūnams ne tik buvimas saulėje, bet ir ilgas buvimas karštose patalpose. Tuomet žmogų gali ištikti šilumos smūgis, nedaug kuo besiskiriantis nuo saulės smūgio. Tuomet, kai ilgai būnant saulėje ar tvankiose patalpose sutrinka pusiausvyra, parausta veidas, ima pykinti - laikas ieškoti pavėsio, atsigerti vandens, žalios arbatos. Ilgai būnant namie karštą vasaros dieną

patariama drėkinti patalpas, džiaunant kambaryje drėgnas paklodes arba pastatyti keletą  dubenių su vandeniu. Būnant namie, kai kambario temperatūra artėja prie 30 laipsnių, patariama dažniau maudytis vėsioje vonioje ar duše.

Artėja ypač  karštas savaitgalis, kai pagyvenę žmonės skuba į bažnyčią. E. Kukaitienė pataria melstis namuose, nes bažnyčioje daug žmonių  alpsta, ištinka kraujotakos sutrikimai, nes dažną vargina aukštas kraujospūdis. Dėl šios priežasties dažniau žmogų ištinka ir insultas, ir širdies infarktas.