Zita KATKIENĖ 

Į „Šiaulių naujienų” redakciją paskambinęs žvejys Antanas papasakojo, kad gyvena netoli didelio ežero, kurio pakrantėje po nakties plūduriuoja žuvys. Vietiniai žvejai žino, jog tai - deguonies stygiaus vandenyje požymis, dėl to ir pradeda dusti žuvys. Tačiau didelio vandens telkinio vanduo niekada taip neįkaista, kad pristigtų deguonies, todėl žvejai baiminasi, kad tai brakonierių, nebijančių inspektorių, darbas. Dar labiau žvejai bijo, kad esant tokiems karščiams mažesniuose vandens telkiniuose tikrai pradeda dusti žuvys. Deja, Gyvosios gamtos inspekcijos inspektoriai tik rašinėja raštus aplinkosaugininkams ir abejingai laukia, kol žvejai jiems praneš apie gamtos reiškinį - vandens telkinių deguonies badą.

Besitęsiantys vasaros karščiai sukelia pokyčių vandens telkiniuose: atšilus orui susidaro palankios sąlygos vystytis dumbliams ir prasideda žmonių vadinamas vandens „žydėjimas”.  Aukšta vandens temperatūra ir silpnas vėjas skatina vandens dumblių žydėjimą. Žydintys ir besidauginantys dumbliai sunaudoja vandens telkiniuose esančius ištirpusio deguonies likučius, tad ir patys žūva. Pasak žvejo, tai žmonės greitai pajunta, nes prie vandens jaučiamas sieros vandenilio kvapas, į vandens paviršių pradeda plaukti dūstanti žuvis.

Taip nutinka todėl, kad pakilus oro ir vandens temperatūrai, suaktyvėja žuvies gyvybiniai procesai ir jai reikia didesnio kiekio deguonies. Deja, vandenyje tokiu metu jo kaip tik trūksta. Todėl žuvis pradeda dusti. 

Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Algimantas Lacis teigia, jog į inspekciją  dar nesikreipė nė vienas žvejys, tad ir informacija apie kylančią grėsmę žuvims dar nepasiekė. Tačiau ar laukti konkretaus pranešimo dera, nes tuomet jau bus padaryta žala gamtai?

Vakar Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas parengė pranešimą Šiaulių  regiono aplinkos apsaugos agentūroms, kuriame nurodoma kas savaitę pateikti inspekcijai duomenis apie deguonies koncentraciją vandenyje.

Deja, iki šio dar nė viename Šiaulių apskrities vandens telkinyje šis tyrimas neatliktas. Klausiame Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento valstybinės analitinės kontrolės specialisto Ramūno Špuko, kodėl neskubama tirti deguonies koncentracijos vandenyje, nors žvejai jau kalba apie realią grėsmę žuvims.

„Kol  negauname pranešimo, kad gali pradėti dusti žuvys, tol tyrimo ir neatliekame, - paaiškina kontrolierius.

Tyrimų rezultatai turi būti perduodami Gyvosios gamtos inspekcijai, kuri, pasak A. Lacio, ir pasirūpins žuvimis.

Nors gGvosios gamtos inspekcijos viršininkas Algimantas Lacis tikina, jog situacija dar nėra grėsminga, tačiau ji gali labai greitai pasikeisti. „Iki šiol dar neužfiksuotas vandens lygio mažėjimas vandens telkiniuose. Manoma, kad į juos dar teka neseniai praūžusio potvynio vanduo. Tačiau kai jo neliks, kai nuo karščio vandens telkinių vanduo ne tik kais, bet ir po truputį garuos, deguonies koncentracija jame akivaizdžiai mažės.

Šalyje yra apie 280 ežerų ir vandens telkinių, kuriuose esant karščiams sumažėja deguonies koncentracija. Pasak A. Lacio, Šiauliuose esantys vandens telkiniai pakankamai dideli, ir tokia grėsmė jiems neiškyla. Tačiau už Kuršėnų (Šiaulių raj.) esančiam Pakumulšių ežerui tokia grėsmė reali. Po keletą seklesnių ir mažesnių ežerų bei vandens telkinių yra Joniškio, Mažeikių, Kelmės rajone, keletas tokių vandens telkinių yra ir Telšių apskrityje.

Po to, kai Gyvosios gamtos inspekcija sulaukia pranešimo apie vandens telkinyje dūstančias žuvis, ji ir kreipiasi į to rajono, kuriame yra ežeras,  žvejų draugiją ar fizinį asmenį, jei vandens telkinys nuomojamas.

Dūstančių  žuvų gelbėjimas vasaros kaitroje, pasak A. Lacio, sudėtinga problema. Deguonies vanduo prisisotina maišant vandenį. Jei yra paplūdimys ir ežere maudosi poilsiautojai, tai - natūralus procesas. Vandens telkinio nuomininkas ar žvejų draugija turi pasirūpinti ir žolių naikinimu, nes taip sumažėja deguonies poreikis.

Gyvosios gamtos inspekciją pasiekė Aplinkos ministerijos įsakymas, kuriuo prieš šešerius metus nustatyti Aplinkos ministerijai pavaldžių  institucijų veiksmai vykdant prevencines priemones ir dūstančių  žuvų gelbėjimo darbus. Šiuo įsakymu regionų aplinkos apsaugos departamentuose turi būti paskirti darbuotojai, atsakingi už deguonies kiekio stebėjimą vandens telkiniuose bei dūstančių žuvų gelbėjimo darbų koordinavimą. Sumažėjus deguonies kiekiui iki kritinės koncentracijos ar pastebėjus žuvų dusimo požymius ežeruose bei tvenkiniuose, kaip minėjo A. Lacis,  turi būti skubiai informuoti vandens telkinių valdytojai, rajonų savivaldybių ekologinės tarnybos, vandens telkinių nuomininkai ar žūklės plotų naudotojai.

Deja, realių  priemonių apsaugoti vasarą dūstančias žuvis nėra. Aplinkos ministerijos įsakymu, susidarius tokiai situacijai, ežeruose ar tvenkiniuose patariama... kuo daugiau išgaudyti dūstančių žuvų. Vadovaujantis minėtu aplinkos ministro įsakymu, regionų aplinkos apsaugos departamentai  privalės išduoti terminuotus leidimus verslinei žvejybai neišnuomotų vandens telkinių valdytojų pasiūlytoms žvejybos įmonėms ar vandens telkinių nuomininkams (žūklės plotų naudotojams) gaudyti žuvis.

Tiesa, realizacijai, tai yra žuvienei, galės būti naudojama tik verslinio dydžio žuvis, tinkama realizacijai. Mažesnė žuvis bei jos prieauglis turi būti perkeliama į kitus vandens telkinius. Tokiu atveju, jei nėra palankių sąlygų žuvų perkėlimui į kitus vandens telkinius, nuspręsta leisti gaudyti ir neverslinio dydžio bei tuo metu draudžiamas gaudyti žuvis, tačiau draudžiama jas parduoti.  Galima naudoti žuvį savo reikmėms - virti ir kepti, galima be atlygio perduoti labdaros ir paramos gavėjams.

Pasak Gyvosios gamtos inspekcijos viršininko, deguonies trūkumo vandens telkinyje problemą natūraliai išsprendžia lietus. Padeda ir vėjas, kuris sumaišo vandenį ir prisotina jį deguonies. „Jei toks oras pasilaikys dar savaitę, pasipils pranešimai apie dūstančią žuvį”, - sako A. Lacis, kuriam  jau ne pirmą kartą gali tekti nurodyti vandens telkinių prižiūrėtojams gaudyti dūstančias žuvis. Prieš šešerius metus pasirodęs įsakymas, pasak viršininko, efektyvesnis žiemą, kai po ledu dūsta žuvys. Tačiau žiemą ir vandenį deguonimi prisotinti lengviau. Tada kertamos eketės, pumpuojamas vanduo ir jis prisotinamas deguonies.