
Trečiadienį V. Kudirkos progimnazijoje vyko paskaita apie mokyklos ir Šiaulių istoriją.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Akvilė PUŠINSKAITĖ
85-metį artimiausiu laiku minėsianti Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazija šį trečiadienį surengė paskaitą apie seniausius Šiaulių rajonus, V. Kudirkos progimnazijos pastato istoriją. Įdomius ir negirdėtus pasakojimus progimnazijos kolektyvui, mokiniams ir šiauliečiams pristatė dizaineris, kraštotyrininkas Vilius Puronas. Pasak jo, šiauliečiai gali užriesti nosį dėl daugybės dalykų!
Progimnazija seniausioje miesto gatvėje
V. Kudirkos mokykla buvo pastatyta 1930 m. Šiaulių miesto savivaldybės ir mecenatų pastangomis ir lėšomis. Taigi šis pastatas jau 85 metus yra Šiaulių miesto istorinio (urbanistinio ir švietimo) paveldo dalis, neatsiejamai susijusi su seniausiais miesto rajonais – Gubernija, Kalniuku, Senamiesčiu.
2 aukštų 12 komplektų pradžios mokyklos pastato projektą rengė garsus tarpukario Lietuvos architektas Karolis Reisonas. Įdomu tai, kad ši mokykla yra vienintelė jo projektuota mokymo įstaiga. Projektą užsakė ir rėmė Šiaulių miesto savivaldybės taryba (pirmininkas Kazimieras Venclauskis) ir Valdyba (burmistras Jackus Sondeckis). Mokykla buvo statoma savivaldybės ir miestiečių lėšomis, nes miesto inteligentija suprato, jog šio miesto rajono vaikams reikia mokyklos (tuo metu mieste veikė berniukų ir mergaičių gimnazijos).
Pasak V. Purono, Šiaulių miesto ir progimnazijos pastato priešistorė labai įdomi. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo Dvaro gatvės, kurioje ir stovi mokykla. Kraštotyrininkas teigia: ko gero, Dvaro gatvė senesnė ir už pačius Šiaulius, na, o kad Šiauliai už Vilnių senesni – turbūt žino dauguma. Tikriausiai Dvaro gatve prieš daugybę metų ėjo Livonijos kelias, kuriuo į Saulės mūšį žygiavo kalavijuočiai.
Šis kelias priešistorinis – jis tiesiai vedė į senąsias kapinaites. Sovietinėje spaudoje rašoma, jog kreiviausia Šiaulių gatvė – tai Dvaro. Dabartinis Dvaro gatvės užsisukimas buvo padarytas apie 1850 – 1860 m., kai buvo nutiestas Tilžės plentas. Kiek ištiesinta Dvaro gatvė buvo tik prieš II pasaulinį karą.
„Iš Gerardo Bagdonavičiaus rankų gavau labai įdomių dalykų – ne tik tokį plakatuką, kuris rodo, kad čia, šioje vietoje, buvo žemės ūkio paroda, bet ir paties miesto planiukus. Pradėjau žiūrėt – tai juose matyti Nurokų fabrikas, buvusios kareivinės... Vėlgi įdomus dalykas, kad šita vieta savu laiku mus, Šiaulius, padarė pramoniniu miestu – kumščiu, kuris buvo stipresnis už Panevėžį. Čia, šios mokyklos vietoje, vyko pirmosios Lietuvoje žemės ūkio pasiekimų parodos“, – pasakoja V. Puronas.
Jam teko vartyti senuosius Šiaulių metraščius, iš kurių išsiaiškino, kokios stilistikos yra šis pastatas. Lengviausia būtų pasakyti, kad tai yra tautinio konstruktyvizmo pradas, tačiau Kaunui projektuoti K. Reisono darbai yra labai dekoruoti.
Taigi mokyklos pastate jaučiamas anos stilistikos ir naujosios stilistikos samplaika – šį pastatą galima laikyti pirmuoju K. Reisono naujosios stilistikos bandymu.
Šiauliai – pats įdomiausias galaktikos miestas
„Kasdien tenka susidurti su miesto įvaizdžiu, randi, kad juose pilna visko – mes ir patys seniausi, esame Saulės miestas ir šaulių miestas. Kai pasižiūri žodį „Šiauliai“ – tai ne vienas šaulys, o visi trys. Ko gero, tikrai turime pretenzijų būti pačiu įdomiausiu miestu galaktikoje. Kas yra šaulys? Kur taikosi Šaulio žvaigždynas? Į patį galaktikos centrą“, – sako V. Puronas.
Šiauliai – ketvirtas miestas pagal dydį Lietuvoje, labai skaudžiai nukentėjęs nuo bombardavimų, todėl neturime senamiesčio. Archeologai teigia, kad čia gyvename jau 2 tūkst. metų – tai įrodo rastos iškasenos. V. Puronas teigia – veikiausiai čia gyvename nuo mamutų laikų. Iš kur tokia įžvalga?
„Labai įdomų dalyką mūsų istorikai parodė – juk per visą LDK ėjo du strateginiai keliai, vienas iš jų per Šiaulius į Vilnių. Miesteliai atsirado prie šių kelių, o atstumai tarp gyvenviečių – tai vienos dienos arklio kelias. Grįžtu prie įdomybių, t. y. mūsų Vilniaus gatvės. Ją kažkada išmynė pirmieji keliautojai prekybininkai, dar anksčiau – tai buvo karo keliai arba bendravimo keliai tarp dviejų genčių, o dar anksčiau – medžiotojų takiukai. Štai taip atkeliaujame iki mamutų“, – pasakoja kraštotyrininkas V. Puronas.
Taigi ir pavadinimas „Vilniaus gatvė“ – ne iš piršto laužtas, o su prasme: šis kelias vedė į Vilnių. Pasikapsčius pavadinimuose rasta ir daugiau įdomybių – kai kurie Šiaulių miesto rajonų pavadinimai kilę iš lotynų kalbos. Pavyzdžiui, Vijoliai, Lieporiai, Gytariai... Čia ir sustokime – Gytariai. Pasirodo, šio žodžio vertimas iš lotynų kalbos reiškia šaulius.



