Šiaulių savivaldybė pateko į atviriausių kitataučiams dešimtuką.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jorūnė DAUNORIENĖ
Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas, inicijuotas dokumentinio filmo „Pasaulio virtuvė“ kūrybinės komandos, atliko tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kurios savivaldybės yra geriausiai pasirengusios padėti integruotis kitataučiams. Suteikti informaciją ne tik lietuvių kalba, pasiūlyti lietuvių kalbos pamokas, padėti atvykusiesiems susirasti darbą ir kitaip integruotis. Kaip praneša ELTA, į atviriausiųjų dešimtuką pateko Šalčininkų, Anykščių, Jurbarko, Druskininkų, Zarasų, Panevėžio, Visagino ir Švenčionių rajonų savivaldybės bei Kauno ir Šiaulių miestai. Vilniaus miestas reitinge užėmė 13 vietą, o Klaipėda – 33 vietą.

Rūpi antidiskriminacinė politika
Savivaldybėms buvo pateikti klausimai apie tai, kaip kiekvienoje iš jų sprendžiami užsieniečiams ir tautinių mažumų atstovams svarbūs klausimai, susiję su darbo paieška, švietimu, būstu, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugomis, politiniu dalyvavimu, antidiskriminacine politika, lygiomis galimybėmis ir lyčių lygybe bei pačios savivaldybės infrastruktūra.
Tyrimas atskleidė, kad tautinėms mažumoms ir imigrantams atviresnės savivaldybės, kurių didesnę gyventojų dalį sudaro tautinių bendrijų atstovai (lenkai, rusai, baltarusiai, kt.). Pasirodo, mažiausiai lietuvių kilmės gyventojų gyvena Šalčininkų, Visagino ir Zarasų savivaldybėse.
Tai pat atviromis laikomos tos, kurios neišsiskiria nei didele nelietuvių kilmės gyventojų, nei savivaldybėse gyvenančių užsieniečių dalimi. O tuo labiausiai pasižymi Anykščiai ir Jurbarkas.
Ironiška, tačiau remiantis departamento duomenimis, daugiausiai užsieniečių gyvena Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno miestų savivaldybėse. Tai kaip čia yra, kad šie miestai, išskyrus Kauną, nepatenka į populiariausiųjų dešimtuką?
Matyt, kitataučių pasirinkimą, kur geriausia gyventi, nulemia ir kitos priežastys. Pavyzdžiui, kaip nurodo patys respondentai, jiems rūpi ar turės galimybę dalyvauti bendrijų politiniame ir administracinės politikos įgyvendinimo srityse. Taip pat jiems rūpi savivaldybių teikiamos paslaugos būsto, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros srityse.

Skatina būti svetingesniems
Vargu ar Lietuvoje yra bent viena savivaldybė, kurioje negyventų imigrantų iš užsienio. Tačiau jie vis dar pasigenda elementarios informacijos anglų kalba ir kitokios rūšies pagalbos, kuri palengvintų jų integraciją mūsų šalyje.
Nepaisant to, kad vietos valdžia, esanti arčiausiai gyventojų, įgauna vis svarbesnį vaidmenį užsieniečių, imigrantų, tautinių bendrijų atstovų integracijos procese, imigrantų skaičius Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tad svarbu žinoti, ko kitataučiams labiausiai reikia bei kaip tą pasiekti. Reikia skatinti vietos valdžią atkreipti dėmesį į šalia jų gyvenančius užsieniečius, būti svetingesniems.