Pasak G. Mendozos-Herreros, centrinė teritorija gyvybiškai svarbi ne tik dėl istorijos, bet kaip jungiamasis elementas tarp kitų miesto teritorijų, darbo vietų teritorijų. Dėl to ji buvo pasirinkta kaip tikslinė, į kurią bus nukreiptos visos „Urban“ programos investicijos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Dina RAKAUSKIENĖ
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje miestiečiai susirinko į miesto strategijos rengimo seminarą-konsultaciją, taip pat jiems buvo pristatytas 2014–2020 metų Šiaulių miesto integruotosios teritorijos vystymo programos („Urban“) projektas. „Urban“ projektą detaliau pristatė Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza-Herrera bei Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Dainora Dovidaitytė.
Gyventojai kviečiami prisijungti prie miesto plėtros strategijos kūrimo
Visuomenė susipažino su miesto vietos plėtros strategijos rengimo tikslais, grafiku, su išlaidų kategorijomis, kurioms gali būti skiriamas Europos Sąjungos investicijų fondų finansavimas, ir kt.
Vietos plėtros strategija bus rengiama atsižvelgiant į Šiaulių miesto gyventojų bei įmonių ir organizacijų poreikius bei pasiūlymus.
Šiaulių miesto vietos veiklos grupė (VVG) kviečia į atvirų durų dienas dėl miesto VVG vietos plėtros strategijos rengimo bei dalyvauti gyventojų apklausoje.
Kad strategija būtų pagrįsta realiais vietos bendruomenės poreikiais, vykdoma gyventojų apklausa, tad visuomenė kviečiama dalyvauti apklausoje tiek pildant popierines anketas, tiek internetu. Pravers ne tik atsakymai į klausimus, bet ir pačių gyventojų pateiktos idėjos.
Miesto plėtros strategijos tikslas sutampa su ES socialinio fondo uždaviniu – juo siekiama pagerinti vietos įsidarbinimo galimybes, didinti bendruomenių socialinę integraciją išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius. Visos veiklos turi būti įgyvendintos iki 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau pasirengimui laiko liko jau nedaug – strategiją pateikti reikės iki kitų metų vasario 12 d.
Liūdnokos miesto būsenos analizės
VVG veikla tiesiogiai susijusi su integruotosios teritorijos vystymo programa, kurios projektas dar nėra patvirtintas. Jis bus pateiktas miesto Tarybos svarstymui, ir jei projektui bus pritarta, tada bus pereita prie jo derinimo su ministerijomis.
Kad programa būtų parengta, pirmiausia teko atlikti Šiaulių miesto analizę tam tikrais aspektais – socialiniu, ekonominiu, demografiniu, gyventojų užimtumo, ekonominio vystymosi potencialo ir kitais.
Vienas iš tikslinės teritorijos atrankos itin svarbių kriterijų – gyventojų skaičius tikslinėje teritorijoje neturi viršyti 40 tūkst. gyventojų. Taip pat svarbus viešųjų paslaugų artumas ir koncentracija numatytoje teritorijoje. Analizėse, panašu, pasitvirtino senos naujienos apie Šiaulių miesto būseną.
„Demografinė Šiaulių situacija nėra labai gera, analizė parodė, kad emigrantų dalis nuo gyventojų skaičiaus yra pati didžiausia tarp visų didžiųjų miestų ir miestas yra mažėjantis, nykstantis. Emigracija į užsienį taip pat labai didelė ir Šiaulių miestas patiria tokį urbanistinį procesą kaip miesto drieka – tai gyventojų išsikėlimas į miesto priemiesčius. Analizė rodo, kad miesto faktinės ribos išskydusios ir miestas vystosi ties administracinėmis miesto ribomis“, – kalbėjo G. Mendoza-Herrera.
Pasak jos, esame senėjanti visuomenė, o Šiauliai ilgą laiką laikyti studentų miestu praranda jų skaičių. „Universiteto buvimas mieste yra gyvybiškai reikalingas gyventojų pasipildymo veiksnys. Jeigu mieste yra universitetas, mes esame kone garantuoti, kad turėsime naujų gyventojų net jiems ir išvykus iš miesto“, – kalbėjo Administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Pasak jos, Šiauliai taip pat yra pakankamai apverktinos būklės dėl vidutinio darbo užmokesčio. „Jis yra mažiausias tarp didžiųjų miestų. Mažiausios yra investicijos į miestą, trūksta darbo jėgos“, – ne pačius smagiausius analizių rezultatus miestiečiams vardijo Administracijos direktoriaus pavaduotoja.
„Urban“ keliauja į miesto centrą
Analizės išskyrė kelis Šiaulių branduolius, kuriuose intensyviausiai gyvenama – tai miesto centras ir pietinė dalis. Jos parodė, kodėl centre geriausia įgyvendinti projektą. Vienas pagrindinių didžiųjų miestų kompleksinės plėtros priemonių, skirtų miestams, yra investicijos ir konvertuojamos teritorijos. Urbanistinės dykros, apleisti pastatai, nebaigtos statybos – akivaizdu, pasak G. Mendozos Herreros, kad pietinėje miesto dalyje tokių teritorijų koncentracija žymiai didesnė. „Noriu pabrėžti, kad pietinėje dalyje yra 40 tūkst. gyventojų, o centrinėje tik 28 tūkst. Bet viešųjų paslaugų koncentracija yra didesnė centrinėje dalyje. Analizė parodė, kad šita teritorija gyvybiškai svarbi ne tik dėl istorijos, bet yra kaip jungiamasis elementas tarp kitų miesto teritorijų, darbo vietų teritorijų. Dėl to ji buvo pasirinkta kaip tikslinė, į kurią bus nukreiptos visos investicijos“, – teigė Administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Dar 2012 m. buvo ištirtos ir patvirtintos miesto tikslinės teritorijos, bet padaryta analizė verčia manyti, kad jos galėtų būti pakeistos (buvo numatyti penki investicijų židiniai).
„Liepos mėnesį, išėjus finansavimo sąlygų aprašo projektui, pamatėme, kad mūsų planai „Elnio“ fabriko teritorijoje priversti žlugti: paaiškėjo, kad nebus tinkamos finansuoti išlaidos, skirtos inžinerinių tinklų rekonstrukcijai ir įrengimui. Vietoj „Elnio“ fabriko atsirado du objektai – tai P. Višinskio gatvės pritaikymas jaunimo poreikiams „Urban“ teritorijoje. Gavome iš Kultūros ministerijos prašymą įtraukti į programą „Aušros“ muziejaus edukacijos pastato rekonstrukciją. Įtrauktos ir kitos regioninio planavimo priemonės, kurios patvirtintos regiono plane“, – sakė Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vyriausioji specialistė D. Dovidaitytė.
Išvardyti ir kiti programos punktai – Šiaulių miesto centrinio ir Didždvario parkų ir jų prieigų sutvarkymas, Talkšos ežero pakrantės plėtra, Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų rekonstrukcija, Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro ir amfiteatro rekonstrukcija, Draugystės prospekto kvartalų renovacijos skatinimas, dviračių takų rekonstrukcija ir plėtra (kokie bus rekonstruojami, dar tik paaiškės parengtame miesto darnaus judumo priemonių plane).
Kaip sakė D. Dovidaitytė, P. Višinskio gatvė pasirinkta pritaikyti jaunimo poreikiams „Urban“ teritorijoje.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
