I. Sungailienė, A. Bytautas, I. Kiurienė kalbėjo apie paramą maisto produktais.
Ievos KLENAUSKAITĖS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Šiuo metu visose Lietuvos savivaldybėse dalijami maisto produktai labiausiai skurstantiems žmonėms. Europos paramos fondo lėšomis finansuojamas projektas „Parama maisto produktais III“, bus įgyvendinamas iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Maisto produktų krepšelį vienam asmeniui sudaro cukrus, aliejus, mėsos konservai, konservuotos pupelės, ryžiai, žirniai, saldintas sutirštintas pienas, sausainiai. Iš viso per gruodžio mėnesį planuojama išdalyti daugiau kaip 1157 tonas produktų. Paramą maisto produktais gauna apie 280 tūkst. Lietuvos žmonių.

Siekia patenkinti būtiniausią poreikį
Vakar vykusiame fondo pristatymo renginyje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vedėjas Artūras Bytautas džiaugėsi, kad toks projektas organizuojamas jau trečiąjį kartą.
„Lietuvoje yra daug sunkiai besiverčiančių asmenų, kuriems reikia pagalbos. Tai tik viena iš iniciatyvų, kuria negalime patenkinti visų žmonių poreikių. Fondas yra tik viena iš daugelio galimybių padėti, tik mažas žingsnelis, siekiant, kad žmogus jaustųsi visaverčiu visuomenės nariu“, – kalbėjo A. Bytautas.
Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Kiurienė informavo, kad mieste paramą maistu gaunančių asmenų skaičius kasmet mažėja. Pavyzdžiui, 2014 m. tokią paramą gavo trimis tūkstančiais mažiau nei 2010 m. Šiemet Šiaulių mieste ir rajone paramą maistu iš viso gaus 10454 skurdžiau gyvenantys asmenys.
Skyriaus vedėjos teigimu, fondo parama maisto produktais teikiama labiausiai skurstantiems asmenims, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 153 eurų. Savivaldybė, administracijos nustatyta tvarka, gali numatyti išimtis, kai paramą maistu gali gauti ir asmenys, kurių pajamos per mėnesį didesnės nei 153 eurai, bet neviršijančios 214 eurų.
Tokia parama didesnes pajamas gaunantiems gyventojams gali būti teikiama dėl sunkios ligos, neįgalumo, didelių specialių poreikių, netekus šeimai maitintojo, kai mokyklinio amžiaus vaikus augina tik vienas iš tėvų.
I. Kiurienė priminė, kad prašymą kitų metų pradžioje reikia rašyti iš naujo arba bet kuriuo kitu metu, kai pasikeičia finansinė situacija, netenkama darbo ir pan.

Gėdijasi prašyti pagalbos
Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos Šiaulių skyriaus koordinatorė Ilona Sungailienė pridūrė, kad kiekvienais metais bendradarbiaujant su savivaldybe, atliekami viešieji pirkimai, sprendžiant klausimą, kurioje vietoje maistas bus dalijamas. Šiemet pasirinktas prekybos centras „Kubas“, nes Šiauliuose šio tinklo parduotuvių yra daugiausia.
„Žmogus, atėjęs į Socialinių paslaugų centrą pildyti prašymo, pasirenka sau artimiausią vietą, kur gali ateiti ir atsiimti šią paramą. Galima pasidžiaugti, kad šiemet asortimentas išaugo. Žmonės yra dėkingi, džiaugiasi tokia parama“, – sakė I. Sungailienė.
Anot jos, maisto paketą atsiimti turi tas žmogus, kuris užpildė prašymą. Jeigu jis dėl sveikatos problemų ar dėl kitų asmeninių bėdų to padaryti negali, pagelbėja socialinis ar lankomosios priežiūros darbuotojas.
Tam, kad būtų išvengiama piktnaudžiavimo parama, maisto gavėjas turi pateikti savo asmens dokumentą ir pasirašyti, kad maisto produktus gavo.
„Norisi tikėti, kad parama piktnaudžiaujančių žmonių yra labai mažai. Paketo vertė siekia 7–8 eurus, manau, kad dėl tokios sumos, žmonės nenori rizikuoti ir įkliūti teisėsaugos atstovams. Be to, daliai žmonių apskritai yra labai sudėtinga ateiti ir paprašyti paramos“, – kalbėjo A. Bytautas.