Nemažai daliai balsavusiųjų klausimų kilo dėl neaiškių biuletenyje išdėstytų formuluočių.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir referendumo inicijavimo procesas žlugo, o jo teikta nuostata nepriimta. Savo valią panoro išreikšti tik 14,97 proc. šalies rinkėjų. Vangiai referendume dalyvavo ir šiauliečiai. Kad referendumas įvyktų, reikėjo didesnio nei 50 proc. rinkėjų aktyvumo.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, referendume dalyvavo 15,34 proc. rinkimų teisę turinčių šiauliečių. „Lyginant su praėjusių rinkimų pirmu ir antru turu, šįkart balsavimas buvo kur kas pasyvesnis. Žmonės ėjo, bet skaičiai tikrai nedideli. Yra nuo dviejų šimtų su trupučiu balsavusiųjų vienoje apylinkėje iki šešių šimtų. Kažkokių didelių incidentų nebuvo. Tik tiek, kad žmonėms buvo sudėtinga suprasti biuletenio formuluotę. Jie diskutavo, kaip ir už ką čia reikia balsuoti. Braukė, už ką jie nori balsuoti, prirašė replikų, nes ne su visais teiginiais norėjo sutikti“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių miesto rinkimų komisijos pirmininkė Giedrė Brazlauskaitė, pridurdama, kad sugadintų biuletenių vis dėlto buvo nedaug. „Iš dviejų ar trijų šimtų biuletenių nuo trijų iki dešimt negaliojančių“, – teigė ji.
Primename, kad privalomasis referendumas buvo surengtas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių keitimo. Buvo siūloma uždrausti žemės pardavimą užsieniečiams, įteisinti, kad referendumu priimti sprendimai galėtų būti keičiami tik referendumu, kad rengti referendumui užtektų 100 tūkst. piliečių parašų vietoj dabar reikalaujamų 300 tūkst. ir kad sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją turėtų teisę pateikti Seimui ne mažiau kaip ketvirtadalis parlamentarų arba ne mažiau kaip 100 tūkst. Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.