Vienos praleistos raidės kaina – beveik 100 litų, tokią išvadą galima daryti paklausius šiaulietės Albinos istorijos. Prieš kelis mėnesius moteris nusprendė pailsėti tolimoje svečioje šalyje. Bėda, kad mobiliojo ryšio operatorius, kurio paslaugomis ji naudojosi, šiame krašte paslaugų neteikia. Nieko nelaukusi ji nuskubėjo į „Bitės“ saloną ir pasiėmė „nepririštą“ kortelę, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, ne taip jau pigiai kainavo.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Be klientės žinios pradėtas ikiteisminis tyrimas
Vos grįžusi iš kelionės šiaulietė Albina nuskubėjo į „Bitės“ saloną pasiteirauti, kokią sumą teks sumokėti už suteiktas paslaugas. „Dar nepasibaigė mėnuo. Sąskaitą gausite kitą mėnesį“, – tada pažadėjo konsultantai. Tiesa, žadėtos sąskaitos moteris nesulaukė. Galiausiai atėjo laiškas, kuriame pranešta, kad kuo skubiau būtina sumokėti ne tik 324,51 Lt už suteiktas paslaugas, bet ir 97,35 Lt išlaidas už ikiteisminio tyrimo vykdymą dėl skolos išieškojimo. „Už kokį ikiteisminį tyrimą? Juk aš net sąskaitos nesulaukiau“, – buvo šokiruota šiaulietė.
„Bitės“ atstovė spaudai Rūta Latinytė „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad bendrovė negavusi apmokėjimo už sąskaitą visuomet informuoja klientą prieš perduodama jo duomenis duomenų bazei ir skolų išieškojimo bendrovėms. „Jūsų minimai klientei siuntėme sąskaitą ir informaciją apie negautą mokėjimą nurodytu elektroniniu paštu, tačiau gali būti, kad adresas buvo nurodytas ar įvestas klaidingai ir ši informacija klientės nepasiekė“, – sakė ji.
Neteisingai įvestas el. pašto adresas
Šiaulietė Albina neketino nuleisti rankų – pati kreipėsi į „Bitės“ saloną. Kaip paaiškėjo, salono darbuotojai pildydami sutartį iš tiesų įrašė klaidingą klientės el. paštą – vietoje gmail.com buvo įrašyta mail.com. Akivaizdu, kad dėl vienos praleistos raidės sąskaita taip ir nepasiekė gavėjo.
„Šiuo atveju skolos išieškojimą nutrauksime. Visus kilusius neaiškumus visuomet stengiamės spręsti taikiai ir supratingai, todėl prašome klientų kreiptis į mus“, – sakė „Bitės“ atstovė spaudai R. Latinytė.
Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo prekių ir paslaugų skyriaus vedėjos
Rasos Pupienienės, pasakyti, kas kaltas šioje situacijoje, labai sudėtinga. „Skolos administravimo išlaidų pagrįstumas kiekvienu atveju vertinamas individualiai, nes tik surinkus ir įvertinus visą medžiagą bei šalių paaiškinimus galima spręsti, ar tarp vartotojo ir skolą administruojančios bendrovės yra susiformavę vartojimo santykiai ir kuri institucija turėtų spręsti ginčą“, – teigė ji.
Tuo metu Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo spektro kontrolės departamento Šiaulių kontrolės skyriaus vedėjas Regimantas Gruslys tikino, kad iki šiol skundų dėl neteisingai įvestos informacijos iš šiauliečių nėra gavęs. Tačiau tai nereiškia, kad šiauliečiams nekyla jokių problemų. „Dažniausiai kreipiasi dėl sąskaitos dydžio. Būna dažnai, kad žmonės pasirašo sutartį, kurioje nurodyta, jog pasibaigus terminui nebebus taikomos tam tikros nuolaidos. Praeina mėnuo ar du, žmonės sulaukia didelių sąskaitų ir kreipiasi“, – teigė R. Gruslys.
Atidumas apsaugo nuo nesusipratimų
R. Gruslio teigimu, norėdami išvengti nesusipratimų gyventojai turėtų būti kur kas atidesni, išsinagrinėti pasirašomos sutarties sąlygas. „Ten, aišku, viskas smulkiomis raidėmis surašyta, bet perskaityti vis tiek reikia“, – sakė Šiaulių kontrolės skyriaus vedėjas.
Savo pareigų, anot jo, nevalia užmiršti ir paslaugų teikimo darbuotojams. „Kai užpildo sutartį, turėtų duoti žmogui pasitikrinti, ar tikrai teisingai įrašytas vardas, pavardė, adresas, tas pats elektroninis paštas ir pan. Patys žinote, kad dabar tokių el. paštų adresų prigalvojama, jog net sunku suprasti, kokie ten žodžiai“, – aiškino jis.
Maža to, salonų darbuotojai turi kruopščiai išaiškinti visas teikiamų paslaugų sąlygas. „Žmonės dažnai net nežino, ką kiekviena paslauga daro. Būna, kad klientai nelabai supranta, kas yra mobilusis internetas. Didelių sumų mokėti nenori, tai neretai atsisako. Bet kiekvienoje sutartyje yra nurodomos skirtingos sąlygos. Na, pavyzdžiui, nurodyta, kad mobilusis internetas už tam tikrą duomenų kiekį kainuoja 50 centų. Jeigu užsisakote kažkokią paslaugą, jis gali kainuoti tik 2 centus. Ir kai žmogus nusprendžia, kad jam nebereikia interneto, kartais atsisako tik užsisakyto plano. Ir po to viskas klostosi taip, kad įsijungia tas internetas, už kurį reikia mokėti po 50 centų, ir suma susidaro gana didelė“, – gyventojų problemas, iškilusias dėl informacijos stokos, vardijo Šiaulių kontrolės skyriaus vedėjas R. Gruslys.
