Šiaulių teritorinės ligonių kasos pavaduotojas P. Nainys sako, kad apie nedirbančio suaugusio žmogaus tėvystę ligonių kasos informacija nepasiekia, todėl tais atvejais, kai tėvas niekur nedirba, o mama nėra nėštumo-gimdymo atostogose, privaloma patiems informuoti ligonių kasas, kad vienam iš tėvų galiotų sveikatos draudimas.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Daugelis studentų savo sveikatos draudimu studijų metais nė nesirūpina, nes įstatymų numatyta tvarka visi, studijuojantys dieninėse studijose, yra valstybės apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Tačiau pabaigus studijas atsiranda neaiškumų, kiek sveikatos draudimas galioja.
Viena šiaulietė studentė kreipėsi į redakciją prašydama išsiaiškinti, kodėl ji, auginanti vaikutį, neteko sveikatos draudimo. Šią naujieną moteris sužinojo ir švelniai tariant apstulbo, kai antrą kartą pastojo ir vėl pradėjo lankytis pas gydytojus: jai už kiekvieną konsultaciją liepta susimokėti.
Taip nutiko todėl, kad kiekviena nedirbanti mama arba tėtis, kuris augina vaiką iki 8 metų, privalo kreiptis į teritorinę ligonių kasą ir pateikti vaiko gimimą liudijančius dokumentus ir to pakanka, kad vienas iš tėvų gautų sveikatos draudimą. O auginantys du ar daugiau vaikų šeimoje gali įgyti teisę į sveikatos draudimą iki vaiko pilnametystės.
Pasak Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojo Prano Nainio, apie nedirbančio suaugusio žmogaus tėvystę ligonių kasos informacija nepasiekia, todėl kai tėvas niekur nedirba, o mama nėra nėštumo-gimdymo atostogose, privaloma patiems informuoti ligonių kasas, kad vienam iš tėvų galiotų privalomasis sveikatos draudimas.

Apie nėštumą būtina pranešti
Pasak Šiaulių teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Dalios Miniauskienės, jei žmogus dirba arba pats savarankiškai moka už sveikatos draudimą įmokas, tada visos valstybinės institucijos mato informaciją apie gyventojo draustumą, o kartu - ir gydymo įstaigos.
Tačiau jei moteris niekur nebedirbo ar po studijų iš karto tapo nėščia, ligonių kasa apie socialinį žmogaus draustumą informacijos neturi. Po studijų į socialinį draustumą moteris gali pretenduoti tik nuo 28 nėštumo savaitės.
„Kiekviena nėščia moteris, likus 70 dienų iki gimdymo, yra valstybės draudžiama, tačiau kad šį statusą ir visas sveikatos paslaugas moteris gautų nemokamai, ji turi atvykti į ligonių kasą su savo asmens dokumentu ir gydytojo pažyma apie nėštumą, nes jokių automatinių informacijos perdavimo būdų nėra. Atsiranda nesusipratimų, kai moteriai, kuri iš esmės galėtų būti drausta nuo 28 nėštumo savaitės, jei ji nesusitvarko reikiamų dokumentų, socialinis draustumas negalioja. Daugelis būsimų tėvų šios problemos ir nepastebi, kol nesusiduria su situacijomis, kai reikia susimokėti už sveikatos paslaugas“, - aiškina D. Miniauskienė.

Auginantiems vaikus – privilegijos
Lygiai tokia pati tvarka galioja ir auginantiems vaikus. Kai gimsta vaikas, pirmus 2 mėnesius motiną draudžia valstybė, tačiau vėliau ji pati turi kreiptis į ligonių kasas ir informuoti, kad ji augina vaiką.
„Pakanka vaiko gimimo liudijimo ir vieno iš tėvų asmens dokumento, kad būtų suvedami duomenys ir vaiką auginantis tėvas įgytų draustumą. Gali būti draudžiamas sveikatos draudimu ir tėtis, kuris tuo metu neturi darbo. Vienas iš tėvų tampa draustas iki tol, kol vaikui sueis 8 metai. Tačiau auginant vaiką sveikatos draustumas gali būti perleidžiamas kitam tėvui - tuo atveju, kai vienas iš tėvų gauna darbą, o kitas yra bedarbis. Tereikia, kad vienas tėvas atsisakytų draustumo. Dar daugiau privilegijų suteikiama šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų, nes tuomet tėvai įgyja teisę į draustumą tol, kol jų vaikams sukaks 18 metų“, - sako D. Miniauskienė.

Dieninio skyriaus studentai – visi apdrausti
Pasak D. Miniauskienės, jei vaikelio susilaukiama studijų metu, ligonių kasoms apie tai pranešti nereikia, nes kol studijuojama dieninėse studijose, kiekvienas studentas turi sveikatos draudimą ir jam sveikatos paslaugos teikiamos nemokamai.
„Studentų, mokinių ar profesinių mokyklų moksleivių duomenys automatiškai yra perduodami teritorinei ligonių kasai, tad savarankiškai pateikti dokumentus jau nereikia. Visi, kurie studijuoja aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, nesvarbu, koks yra studento amžius, yra apdrausti valstybės. Kol jie nėra išbraukti iš studentų sąrašų, tol sveikatos draudimas jiems galioja. Net ir tuo atveju, kai studijų metu imamos akademinės atostogos vaikeliui auginti, atitinkamai studento draustumas yra pratęsiamas“, - sako D. Miniauskienė.
Daugelis jaunų žmonių, kurie nėra įsigilinę į sveikatos draudimo sistemos subtilybes, nežino, kada jiems priklauso sveikatos draudimas, o kada - ne. Tačiau D. Miniauskienė sako, kad nežinojimas nė vieno neatleidžia nuo atsakomybės.
„Žmonės piktinasi, kad kai gimsta vaikelis, ligonių kasų tokia informacija nepasiekia. Tačiau kol kas veikia tokia sistema – būtinas vieno iš tėvų dokumentas ir informacija apie būsimą ar jau gimusį vaikelį. Yra šeimų, kurioms nereikia to statuso, kai tėvelis yra dirbantis, o mama – nėštumo-gimdymo atostogose. Todėl ir aiškiname, kad procedūra, kada reikia atvykti į ligonių kasas, galioja tik tais atvejais, kai tėvai nėra studentai ir niekur nedirba, kad jiems būtų suteikta teisė į sveikatos draustumą“, - aiškina D. Miniauskienė.

Kompensacijos už medicinines paslaugas neteikia
Tais atvejais, kai niekur nedirbę jaunieji tėvai apie vaikelį neinformuoja ligonių kasų, jie nuėję į gydymo įstaigą susiduria su netikėtu sveikatos paslaugų apmokestinimu. Net tuo atveju, kai jiems gali ir turi būti suteiktas sveikatos draudimas, jei ligonių kasos nebuvo informuotos, toks žmogus laikomas nedraustu ir už gydymo paslaugas reikia mokėti.
„Gydymo įstaigos privalo patikrinti, ar pacientas yra draustas, kad sužinotų, ar už jo gydymą apmoka valstybė. Jei moteris, kuri augina vaiką ir niekur nedirba, susiduria su situacija, kad jai reikia mokėti už gydymo paslaugas, pirmiausia turėtų kreiptis į ligonių kasas. Nuo to laiko, kai bus pateikti reikiami dokumentai ir suvesti reikiami duomenys į sistemą, jau tą pačią minutę moteris bus socialiai drausta“, - teigia D. Miniauskienė.
Jei sutinkama mokėti už sveikatos paslaugas ir tik vėliau kreipiamasi į ligonių kasas, kad būtų įgyjama teisė į sveikatos draudimą, pasak D. Miniauskienės, sumokėti pinigai nėra kompensuojami.
„Taip pat verta žinoti, kad socialinės pašalpos gavėjai yra draudžiami tik laikinai. Socialinė pašalpa negarantuoja ilgalaikio sveikatos draudimo, nes gali įvykti taip, kad gaunantis pašalpą paveldės turto ar šeimoje vienas iš sutuoktinių gaus didesnį atlyginimą, todėl neteks socialinės pašalpos. Todėl visi žmonės, kurie gauna socialinę pašalpą, turi atvykti į ligonių kasas. Išskirtiniai atvejai - kai žmonės gauna bet kurios rūšies pensiją arba šalpos kompensaciją, visi jie yra draudžiami valstybės lėšomis“, - aiškina specialistė.