Asta VOLKOVAITĖ

Vieni sukčių scenarijai keičia kitus. Suįžūlėję apgavikai savo aukų tyko prie didžiųjų prekybos centrų. Nusikaltėliai užkalba žmonėms dantis ir įsiūlo pigiai pirkti „vertingus“ daiktus. Kai žmonės išbando įsigytą prekę – šaukštai jau būna po pietų. Nukentėjusiųjų mieste gali būti dešimtys – ne visi žmonės linkę kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus.

Trečiadienio popietę meistru dirbantį ir nė iš tolo patiklaus žmogaus neprimenantį šiaulietį (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) apgavo italu prisistatęs tamsiaplaukis vyras. 

Į vieną iš „Tilžės” prekybos centre veikiančių parduotuvių vyras užsuko nusipirkti „rozečių“. Apsipirkęs vyras jau skubėjo link savo automobilio – laukė nebaigti darbai. Spėrius vyro žingsnius nutraukė iš mašinos galvą kyštelėjęs vyras.

„Buon journo”, - itališku sveikinimu pokalbį pradėjo prekybininkas. Netrukus vyras išlipo iš savo automobilio ir pradėjo suokti apie tai, kaip jam verkiant reikia surasti Italijos ambasadą. Laužytus itališkus žodžius keitė nesklandi rusų kalba. 

„Kiek aš pats žinau, Italijos ambasados nėra. Tad gerai pagalvojęs nusprendžiau jam pasiūlyti kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybę”, - prisimena šiaulietis. Anot jo, netrukus vyras pradėjo pasakoti, kad jam vis dėlto reikia važiuoti į Kaliningradą. Minėjo ir kitą miestą. Nors pokalbis krypo kita linkme, šiauliečiui tai nesukėlė įtarimų - „italas” atrodė panašus į žmogų, kuriam reikia nuoširdžios pagalbos.

„Sakė, kad jam reikia pinigų kelionei. Jų turi, bet pasiimti negali, nes sulūžusi banko mokėjimo kortelė”, - prisimena „italo” sapaliones šiaulietis. Netrukus vyras išganingai pareiškė, kad šiaulietis jam galįs padėti. Padėti – ne parama, o nupirkdamas iš jo kokybišką, veikiančią vaizdo kamerą. 

„Italas” šiauliečiui iš savo mašinos, ant kurios buvo nelietuviški valstybiniai numeriai, ištraukė vaizdo filmavimo kamerą. Užsienietis suokė apie tai, kokia ji gera ir kaip pigiai jis galįs ją savo pagalbininkui parduoti.

„Sakė, kad kameros vertė – 3 tūkstančiai eurų. Italas man ją siūlė pirkti už tūkstantį litų”, - prisimena šiaulietis. Vyras teigia prekybininkui atsakęs, kad tiek pinigų neturi. „Italas” ir po tokio atsakymo neatlyžo – iš automobilio ištraukė dar vieną vaizdo filmavimo kamerą.

Duok 100 litų ir „geras” daiktas bus tavo. Taip „italo” pasiūlymą supratęs vyras net nebandė išsiaiškinti, kiek iš tikrųjų verta pusvelčiui siūloma prekė. Šiaulietis nusprendė surizikuoti. Kai paaiškėjo pardavėjo klasta, jau buvo per vėlu bandyti atgauti pinigus. Kamerą nusipirkusiam vyrui taip ir neteko nufilmuoti jokių vaizdų.

„Spustelėjau vieną kitą mygtuką ir jie sulindo”, - istorijos liūdna atomazga dalijasi šiaulietis. „Italo“ parduotą prekę apžiūrėjusiam „Šiaulių naujienų” fotokorespondentui pasirodė, kad ji neverta nė 100 litų. 

„Tai panašu į muliažą, kurie naudojami filmuose ar kur kitur”, - savo nuomonę išreiškė  fotokorespondentas, seniau ragavęs ir televizijos operatoriaus duonos. Apžiūrėję vaizdo filmavimo kamerą neradome nei skystųjų kristalų ekrano, nei gamintojo ženklo.

Šiaulietis į policijos pareigūnus nesikreipė. Į redakciją vyras teigia užsukęs, turėdamas tikslą bent kiek užkirsti kelią apgavikams-prekybininkams.

Perdavėme informaciją policijos pareigūnams, kad šie įvertintų italu prisistačiusio piliečio elgesį. Policininkai prekybininko veiksmus vertina kaip nusikaltimą.

„Šis atvejis – tai elementarus sukčiavimo būdas”, - tvirtina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vyresnioji specialistė Simona Križiūtė. Ji mano, kad prekybininkas buvo tik apsišaukėlis italas.

„Jūsų pateiktu atveju, didelė tikimybė, kad asmuo, pardavęs kamerą, galėjo būti romų tautybės, kaip žinia, pagal artimą tamsų gymį jie yra panašūs į italus, ispanus, rumunus ar bulgarus ar kt., ir jais dažnai dedasi”, - pastebi S. Križiūtė. Jos nuomonę pagrindžia faktas, kad šalia tos vietos, kurioje buvo apgautas šiaulietis, policininkai sulaikė romų tautybės atstovą.

„Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai trečiadienį apie 16 valandą prie prekybos centro „Tilžė” sulaikė taip pat tamsaus gymio (romų tautybės Latvijos Respublikos gyventoją) 47-erių metų B. G., kuris prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, vaikščiodamas nuo vienos mašinos prie kitos, siūlė įsigyti benzininį pjūklą. Įtariama, kad pjūklas „Husqvarna” buvo neteisėtai pažymėtas prekės ženklu”, - teigia policijos atstovė spaudai. Panašūs sukčiavimo atvejai ne naujiena ir Šiaulių apskrityje - apgavikai neseniai siautė Radviliškio bei Akmenės rajonuose. 

Policijos pareigūnai pastebi, kad vasaros metu padaugėja tokių sukčiavimo atvejų, kai tamsaus gymio žmonės, dažniausiai romai, sukiojasi aplink prekybos centrus ar kitas žmonių lankomas vietas ir siūlo parduoti daiktus. Prekeiviai teigia, kad jiems trūksta pinigų kelionei atgal į namus. Pastebima tendencija, kad dažniausiai bandoma iškišti techninę įrangą.

„Kaukazietiško gymio asmenys šalies tarpmiestiniuose keliuose stabdo automobilius ir sustojusiems asmenims siūlo pirkti gelsvos spalvos metalo dirbinius, kurie yra beverčiai. Paaiškinama, kad juos apvogė ar patys pametė pinigus ir šiuo metu neturi už ką įsigyti kuro ir negali tęsti savo kelionės. Neprašydami labdaros siūlo pirkti savo auksinius žiedus, kurie yra iš paprasto gelsvo metalo ir yra beverčiai”, - apie sukčius, bandančius iškišti menkaverčius daiktus, pasakoja S. Križiūtė. Jos žiniomis, mieste gali siausti ne tik romų tautybės atstovai.

„Kaukazietiško gymio asmenys siūlo pirkti „firmines“ prekes už aukštą kainą, tačiau įsigijus pastebima, kad jos bevertės. Mieste ar kaimo vietovėse kaukazietiško gymio asmenys, šiuo metu jau ir šviesaus gymio asmenys, siūlo pirkti įvairius „firminius“ buitinius prietaisus už gerą kainą. Prekė labai gerai apibūdinama ir kuo skubiau siūloma ją įsigyti, o neatidus pirkėjas tik vėliau pastebi, kad prekė bevertė”, - pasakoja policijos atstovė spaudai.

S. Križiūtė sako, kad pati tikrai nepirktų daiktų, kurių vertė nuo tūkstančio litų nukrenta iki 100 litų.   Policijos atstovė spaudai ir kitiems pataria nesižavėti gatvės prekeiviais.

„Žmonėms pirkti prekes tokiais būdais, t. y., gatvėje, iš neaiškių  piliečių, tikrai nepatartina, o kad nusipirks gerą originalų daiktą  maža tikimybė.  Todėl žmonės patys turi būti atidesni, pastabesni bei pranešti policijai apie tokius prekybininkus, o jei jau papuolė į spąstus, tai nedelsdami kreiptis į policiją, o ne keletą dienų svarstyti, ką daryti.

Policija pastebi, kad pastaruoju metu sukčiai tampa vis išradingesni ir įvairiais būdais stengiasi iš gyventojų išvilioti informaciją, susijusią su konfidencialiais asmens elektroninės bankininkystės duomenimis. Primenama, kad konfidenciali informacija yra atpažinimo kodas, slaptažodis, 24 slaptažodžiai kortelėje, sąskaitų numeriai. Tai pagrindiniai duomenų komponentai, reikalingi naudotis pinigais, esančiais asmens sąskaitoje (kortelėje), taip pat paskolų iš kreditus teikiančių bendrovių operacijoms atlikti.

 

Darbdaviai. Siūlo darbą ar pagalbą įsidarbinti. Aukų prašoma asmens ir elektroninės bankininkystės duomenų. Dažniausiai nukenčia jaunos merginos ir moterys. Aukų ieškoma skelbraščiuose.

Siunčia žinutes. Asmenys, dažniausiai prisistatantys loterijų organizatorių atstovais ir siūlantys telefonu išlošti vertingus buitinės technikos prizus, prašo padiktuoti jiems mobiliojo ryšio telefono sąskaitos papildymo kodus. Apgavikai telefonu praneša apie:

- piniginio prizo laimėjimą;

- mobiliojo telefono laimėjimą;

- daiktinio prizo laimėjimą;

- nusikaltimo padarymą ir nubaudimą;

- eismo įvykį.

 

Praneša apie laimėjimą. Skambinama ir reikalaujama sumokėti laimėto daiktinio prizo PVM, pranešama tapus atsitiktinai atrinktu pirkėju prekybos centre, skambina nukentėję verkiantys giminaičiai ar iš tariamos Lietuvos ambasados užsienyje dėl giminaičio susižalojimo.

 

Pirkėjai. Įtikina daikto pardavėją, kad nori avansu pervesti pinigus už prekę ir prašo žmogaus pasakyti banko sąskaitos numerį, prisijungimo slaptažodžius. 

Žavūs džentelmenai. Apgavikas gali tapti karininku ar didvyriu, mokslininku ar verslininku, kultūros veikėju, advokatu, policininku ar ministru. Gali paskirti pasimatymą labai rimtos įstaigos laukiamajame ar priėmimo kambaryje, sudaryti sandorį ar sutartį. Gali būti pasiūlyta dokumentus įforminti notaro kontoroje.