Prieš šventes Šiaulių miesto valdžia vieną po kitos žeria geras naujienas. Trečiadienį pranešta, kad pavyko išgelbėti Laisvosios ekonominės zonos projektą, vakar – kad pabaigtos Senelių globos namų Rėkyvoje statybos. „Ach, nėra ką kalbėti... šokinėjame iš laimės“, – džiūgauja Globos namų direktorė. Tiesa, kad toks rezultatas būtų pasiektas, teko įveikti nemenkus iššūkius. Statybų metu rangovai netikėtai atrado staigmenėlę – buvusios elektrinės pamatus. Patikėję valdžios pažadais, kad už papildomą darbą bus atlyginta, ėmė viską griauti. Tik štai – žadėtų pinigų nėra. Nėra pinigų, nėra ir rangovų. Tik atėjus naujai valdžiai užkastas karo kirvis ir pasiektas užsibrėžtas rezultatas. O pinigai... Be Temidės, matyt, nepavyks jų atgauti.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Pirma – darbai, po to – pinigai
Vakar Savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje pranešta džiugi žinia – Senelių globos namų statybos Rėkyvoje pabaigtos. Buvusi miesto valdžia dar 2012 metų balandį nusprendė, kad reikia įgyvendinti šį Europos Sąjungos finansuojamą projektą. Dėl nesuprantamų priežasčių tik 2014 metais buvo surastas rangovas – bendrovė „Versina“. Pasirašyta apie 1,2 mln. Eur vertės rangos darbų sutartis.
Bendrovės darbuotojai, atskubėję į statybų aikštelę, švelniai tariant, buvo nustebinti. „Pradėję darbus atradome tai, ko nei dokumentuose, nei konkurso sąlygose nebuvo numatyta – dalį nenugriauto pastato po žeme“, – apie radinį vakar pasakojo bendrovės „Versina“ direktorius Vytautas Banys.
Nieko nelaukę, kaip ir priklauso, bendrovės atstovai apie atkastus buvusios elektrinės pamatus pranešė užsakovei – Šiaulių miesto savivaldybei. Atsakymų į nusiųstus raštus teko gerokai palaukti. Galiausiai pranešta – spaudžia terminai, todėl jokiu būdu nepalikite statybų aikštelės tuščios! Vėliau bus galima pateikti skaičiavimus ir Savivaldybė už atliktus papildomus darbus atsiskaitys.
„Mes patikėję tuo raštu, nelaukdami sutarties priedo, skubame išardyti pamatus po pastatu. Išardome ir pateikiame dokumentus užsakovui. Bet užsakovas nenori su mumis atsiskaityti. Sako: o dabar derėkimės dėl kainos“, – sunkiai suvokiamą istoriją pasakoja V. Banys.
Galima nuspėti, kad aukso luitų niekas nepasiūlė. Rangovai irgi nenusileido – pigiau nei už savikainą nedirbsime! Todėl susirinko daiktus ir paliko statybų aikštelę. „Kai su mumis buvo taip pasielgta, mes nusprendėme daugiau nebeįkalti nė vienos vinies, nedaryti jokio darbo, kol viskas nebus tinkamai įforminta ir atsiskaityta“, – teigė bendrovės „Versina“ direktorius.
Pamirškite nuoskaudas – teisybė vis tiek bus
Neturėdama kur dingti Savivaldybė privalėjo skelbti naują konkursą ir išrinkti kitą bendrovę, kuri baigtų griauti likusią pamatų dalį. Konkursą laimėjo bendrovė „Eviteks“.
Ir štai... Šių metų balandis. Praūžus rinkimams su mero kėde tenka atsisveikinti Justinui Sartauskui. „Malonus“ projekto palikimas gula ant naujojo mero pečių.
„Kai tapau meru, su šiuo projektu buvo analogiška situacija, kaip ir su Laisvąja ekonomine zona, – atlikta vos 30 proc. darbų. Įsivaizduojate? Daugiau nei po 2 metų atlikta tik 30 proc. darbų“, – vakar stebėjosi Artūras Visockas.
Sprendimą priimti reikėjo nedelsiant – Europos Sąjungos lėšas, skirtas šiam projektui, buvo galima įsisavinti tik iki šių metų pabaigos. Maža to, ant plauko kabėjo senjorų, gyvenančių dabartiniuose globos namuose, Trakų gatvėje, likimas. Kadangi šis pastatas neatitinka keliamų reikalavimų, licencijos nuspręsta nepratęsti. Kitaip tariant, jei Senelių globos namų projektas žlunga – senjorai lieka ant ledo.
Nieko nelaukiant į Savivaldybę pakviestas „Versinos“ vadovas. Po valandą laiko trukusio pokalbio pavyko sutarti, jog rangovai pamins senas nuoskaudas, istorijas ir ryšis užbaigti miestui svarbų projektą. O atpildo valanda „apmelavikams“ esą vis tiek anksčiau ar vėliau išauš.
„Tada įvyko vyriškas rankų paspaudimas. Labai džiaugiuosi, jog gyvenime dar egzistuoja toks dalykas kaip vyriškas rankų paspaudimas. Kai nereikia dėlioti 10 ar 12 antspaudų ir yra laikomasi žodžio. To žodžio išlaikymas – Senelių globos namų užbaigtos statybos“, – vakar džiaugėsi meras.
Direktorė: „Dabar mes visi žydime“
Bendrovės „Versina“ direktorius neslėpė – užduotis atrodė labai sudėtinga. Per itin trumpą laiką reikėjo pastatyti visiškai naują pastatą. Kai kurių etapų metu statybos aikštelėje darbuotojai triūsė ir šeštadieniais, ir sekmadienis. Tačiau mintis, jog projektą pavyks įgyvendinti laiku, – neblėso. „Mes tikėjome, kad spėsime. Juk para turi 24 valandas. Bet tie skuboti dalykai lemia kainą, o vertė, kaip matote, nesikeitė“, – šypsojosi V. Banys.
Paklaustas, o kaip senos skolos, „Versinos“ direktorius „Šiaulių naujienas“ patikino – niekas nepajudėjo iš vietos. Neva sunku tikėtis, jog naujoji valdžia prisiims atsakomybę už savo „pirmtakų“ klaidas, todėl teisybės greičiausiai teks ieškoti teismuose.
Akivaizdu, kad šis konfliktas dar nebaigtas. Užtat baigti Rėkyvos Senelių globos namai, kurie dar kvepia dažais. Gruodžio 11 dieną atliktus darbus įvertino valstybinė priėmimo komisija. „Dabar Savivaldybė Tarybos sprendimu turi priduoti mums Globos namus ir mes tada turėtume kraustytis“, – vakar „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių miesto savivaldybės Globos namų direktorė Danutė Akaveckienė.
Manoma, kad persikraustyti iš Trakų gatvės į Rėkyvą pavyks kitų metų pradžioje. Antrąją sausio savaitę tikimasi perkirpti patalpų atidarymo juostelę.
Naujuose Globos namuose stacionariomis socialinėmis paslaugomis galės naudotis 40 asmenų.
D. Akaveckienė džiaugiasi, kad pastatas pritaikytas socialinėms paslaugoms, yra būtina slaugos įranga, todėl darbuotojams sumažės sunkaus fizinio darbo krūvis.
„Ooo... Mes, žinokite, dabar visi žydime. Kai atvežė mobilias vonias, tai moterys iš viso pradėjo šokinėti. Liftas, keltuvai, virtuvėlės, šaldytuvai, kiekvienam atskirai tualetai, vonios, dušai... Galėčiau vardyti ir vardyti“, – baigdama pokalbį džiaugėsi ji. Ir iš tiesų juk džiugu, kad dėl svarbaus rezultato miesto labui neleista vešėti asmeninėms ambicijoms. Šventės artėja!
Trakų gatvėje esančių Globos namų gyventojai nekantriai laukia kitų metų pradžios – jie persikels į naujuosius Globos namus Rėkyvoje.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
