E. Paliulis siūlė daugiau dėmesio skirti „Debesų kompiuterijai.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Tam, kad įmonės išliktų konkurencingos ir neštų ekonominę naudą, svarbu žinoti, ko vartotojams iš tiesų reikia. Šiuo atveju mokslas verslui gali labai pasitarnauti. Tačiau verslininkai vis dar neskuba pasinaudoti aukštųjų mokyklų siūlomomis paslaugomis, o aukštųjų mokslų atstovai vengia aktyvesnio bendradarbiavimo su verslu.
Vis dėlto pirmieji žingsneliai šia kryptimi jau yra žengiami. Šiaulių universitetas didžiuodamas gali pranešti, kad verslininkų nuomonė jam yra svarbi. Tai liudija bendradarbiavimo tarp mokslo ir verslo sutarčių pasirašymo ceremonijoje išsakytos mokslininkų mintys.

Bendrystės trūksta ne tik Lietuvoje
Šiaulių universiteto Tarybos pirmininkas Rimvydas Vaštakas, tardamas sveikinimo žodį kalbėjo, kad universitetų ir verslo bendradarbiavimas yra ypač svarbi tema tiek Europoje, tiek Lietuvoje.
Sukurtos net tam tikros teorijos, grindžiančios bendradarbiavimo svarbą. Pavyzdžiui, remiantis „trigubo sraigto“ principu, aiškinama, kad visuomenės, regionų konkurencingumą kelia mokslo, verslo ir valdžios struktūros.
Nuo to, kaip vyksta šių struktūrų veikla, priklauso visas regionų, šalies ar ES mechanizmas. Todėl ES 2020 m. strateginiame plane yra numatyta ir aiškiai apibrėžta mokslo žinių perdavimo verslui svarba ES ekonominiam konkurencingumui.
JAV taikomas dar vienas principas, kuris Lietuvoje žinomas kaip „verslus universitetas“. Jis atspindi požiūrį, kad universitetui rūpi ne tik mokslas, bet ir visa visuomenė. Žodžiu, bendrystė yra galia, turinti didelę įtaką šalių vystymuisi.
Nepaisant to, mokslas ir verslas neskuba veikti iš vien. Remiantis Europoje atliktais vieno tyrimo rezultatais, galima teigti, kad 60 proc. mokslininkų nenori bendradarbiauti su verslu, nes tai neduoda naudos. Panaši dalis verslininkų mano, kad neverta bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis, nes bendrystė neatneša greito pelno.
„Tokie skaičiai rodo, kad pagal dešimties balų vertinimo sistemą, universitetų ir verslo bendradarbiavimo balų skaičius Europoje yra 2,3. Rezultatai nėra geri ES, bet palankūs Lietuvai. Kitaip tariant Lietuva niekuo nenusileidžia Europai, o kai kuriais atvejais net ją lenkia. Šiuo aspektu pas mus startinė pozicija yra gera“, – kalbėjo R. Vaštakas.

Bendradarbiavimo kelių – apstu
Tyrimai taip pat parodė, kokios yra galimos bendradarbiavimo kryptys tarp universiteto ir verslo. Pasirodo, kad vienos iš svarbiausių yra mokslo tyrimų paslaugų ir produktų kūrimas, mokslininkų bei studentų mobilumas.
Beveik penkiasdešimt procentų mokslininkų niekada nėra dirbę jokioje verslo struktūroje, nežino, kas ten vyksta. Studentai siunčiami tik į praktikas ir nėra motyvuoti aktyviau dirbti, kad ateityje galėtų ten įsidarbinti ar net patys kurti savo verslą. Siekiant pažangos tai turėtų pasikeisti.
Svarbu aukštosiose mokyklose organizuoti specialius seminarus, kad verslininkai galėtų mokyti savo žmones. Mokytis reikia nuolat, priešingu atveju mažėja galimybės išlikti rinkoje.
Reikia, kad universitetų taryboms atstovautų ne tik mokslininkai, bet ir verslininkai. Būtina paskirti atsakingus, motyvuotus asmenis, kurie dieną ir naktį galvotų, kaip spręsti kylančias problemas tarp mokslo ir verslo. Svarbu, kad universitetas galvotų apie paslaugos teikimą verslui, o verslas naudos teikimą universitetui.
„Universitetas turėtų norėti bendradarbiauti su verslu ir tai turėtų būti vienas pagrindinių aukštosios mokyklos uždavinių. Iš pradžių galbūt užtektų bendradarbiavimo siaurame rate, o po to galima pradėti galvoti apie plėtrą“, – sakė universiteto Tarybos narys.

Nėra pirkėjo, nebus ir pelno
Tam, kad verslas gyvuotų ir neštų pridėtinę naudą, svarbu palaikyti ryšį ne tik su mokslu, bet ir vartotojais/klientais.
Docentė dr. Milda Damkuvienė, skaitydama pranešimą „Kaip aktyvus klientas prisideda prie įmonės konkurencingumo“, akcentavo, kad vartotojai yra didelė jėga.
„Vartotojas ir konkurencingumas yra svarbus kiekvienai įmonei. Dėl to šiandien ieškome būdų, kaip įmonėms tapti konkurencingesnėms. Vartotojas taip pat labai svarbus, nes jis įmonėms atneša pinigus“, – akcentavo mokslininkė.
Žodžiu, jeigu nebus pirkėjo, nebus ir pelno. Todėl čia reikšminga bendrakūra. Įsiklausymas į vartotojo pageidavimus, galbūt net jų idėjų realizavimas. Kitaip tariant, įmonėms patartina klausytis kliento, žinoti, su kokiomis problemomis jis susiduria ir kaip jas sprendžia.
Kalbama, kad ateities konkurencingumas slypi bendrakūros idėjoje, kai pagrindinis klausimas, rūpestis yra ieškoti atsakymų, kaip tapti įdomiu klientams, kaip juos įtraukti į abipusę veiklą.
„Jeigu norime suprasti vartotojų potencialą, turime kažką jiems pasiūlyti ir žinoti, kas jiems yra svarbu. 2012–2014 m. atliktas tyrimas ir atskleidžia, kokius veiksnius įmonių vadovai bei klientai nurodo kaip svarbius“, – sakė M. Damkuvienė.
Pasirodo, kad klientai pirmiausia nori pažinti įmonę ir patys daugiau išmokti. Taip pat jiems svarbu smagiai praleisti laiką, semtis naudingos patirties. Klientai nori padėti kitiems, jaustis svarbūs, prisidėti prie naujo produkto kūrimo ar senojo tobulinimo. Juos motyvuoja ir finansinis atpildas, pavyzdžiui, dovana arba nuolaidos kai kurioms prekėms.
Tuo tarpu verslininkai mano, kad galimybė apmokyti klientus nėra tokia svarbi. Jiems lengviausia klientui suteikti finansinį atpildą. Žodžiu, tai, kas reikšminga įmonės vadovui, ne visada atrodo aktualu klientui.
Tad ką įmonės gali padaryti norėdamos įtraukti klientą į savo konkurencingumo kūrimą?
„Jeigu įmonę sąlygiškai įsivaizduotumėme kaip piltuvėlį, įmonės turėtų būti pasiruošusios priimti vartotoją, įsileisti į vidų, kad jis galėtų palikti tam tikrą indėlį ir su tam tikru rezultatu išeiti toliau į rinką. Žinoma, tam reikalingos didžiulės pastangos. Ne kiekvienas klientas gali duoti naudą, todėl reikia juos atrinkti, atpažinti bei motyvuoti, kad jie jaustų, kad gauna tai, ko tikisi“, – pasakojo mokslininkė.

Ragina veikti atsakingai
Šiuo metu verslininkai itin dažnai skundžiasi, jog jiems trūksta IT specialistų. Konferencijoje dalyvavusiems verslininkams docentas dr. Egidijus Paliulis pasiūlė išeitį. Anot jo, būtų prasminga daugiau dėmesio skirti „debesų kompiuterijai“.
Šiandien be kompiuterio ir interneto tinklo turbūt nebeįsivaizduojame savo veiklos. Tačiau tai dar nėra pabaiga. Šiuo metu kelią skinasi interneto ryšiu veikianti naujo tipo kompiuterija. Esmė ta, kad užsisakę „debesų kompiuterijos“ paslaugą galime tiek techninę informacijos infrastruktūrą, tiek programinę įrangą užsisakyti per interneto tinklą ir naudotis tiek, kiek reikia. Šiuo atveju nebereikia pas save kurti IT infrastruktūros ūkio ar pirkti įvairios techninės įrangos.
„Turėti IT ūkį mažesnei ar vidutinio dydžio įmonei yra problemiška ir brangiai kainuoja. „Debesų technologija“ leidžia panaudoti įvairius duomenų centrus. Galima pirkti infrastruktūrą iš duomenų centrų ir pas save neįsivedinėti pakankamai brangiai kainuojančio IT ūkio. Be to, tuomet netektų samdyti daug IT specialistų, nes prisijungus prie „debesies“, jų reikėtų mažiau“, – išeitį, kaip sutaupyti laiko ir pinigų, pasiūlė E. Paliulis.
Renginyje taip pat kalbėta apie įmonių socialinę atsakomybę. Profesorė dr. Skaidrė Žičkienė pabrėžė, kad socialiai atsakingų įmonių kultūra ateina į Lietuvą. Žodžiu, dabar įmonės atsakingiau žiūri į aplinką, darbuotojus bei procesus, kurie vyksta jų viduje.
Aišku, šiandien mes negalime teigti, kad bent viena įmonė yra 100 proc. socialiai atsakinga, tačiau pažanga šioje srityje matyti.

M. Damkuvienė: „Jeigu norime suprasti vartotojų potencialą, turime kažką jiems pasiūlyti ir žinoti, kas jiems yra svarbu.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.