R. Bogušienė: „Ateities maistas bus vienareikšmiškai sveikatai palankesnis.“
Asmeninio archyvo nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Vis aktualesne tema darosi sveika mityba ir sveikatai palankaus maisto ruošimas. Lietuviai, pripratę valgyti riebiai ir daug, po truputį keičia savo racioną ir valgo daugiau daržovių. Štai vykdomos įvairios edukacinės programos ugdymo įstaigose jau duoda rezultatų – vaikai turi pakankamai daug žinių apie sveiką mitybą. Jie žino, kad daržoves valgyti sveika. Tačiau ar užtenka tik žinojimo? Apie maistą, lietuvių įpročius ir ateities vizijas kalbamės su sveikatai palankaus maisto technologe Raminta Bogušiene.

Naujoji karta jau turi didelį žinių bagažą
„Iš tikrųjų dabartinės tendencijos džiugina, palyginti su tuo, kas buvo prieš 10 metų, kai mes buvome vaikai ir kai svarbiausia buvo, kad vaikas būtų sotus – buvo nesvarbu, ką jis valgo ir kiek, svarbiausia, kad sotus. Dabartinės tendencijos tikrai džiugina“, – tvirtina R. Bogušienė.
Skiriamas didžiulis dėmesys vaikų ugdymui duoda rezultatų – vaikų žinios apie sveiką mitybą ir sveiką gyvenseną tikrai nemažos. Pasak R. Bogušienės, pokyčiai prasidėjo tada, kai Sveikatos apsaugos ministerija ir apskritai valstybės politika pradėjo eiti šia linkme ir nuo 2010 metų prasidėjo pirmieji realūs vaikų maitinimo pokyčiai. Dabar daug metų vaikai yra ugdomi šioje srityje, jiems suteikiamos žinios apie sveiką mitybą ir gyvenseną.
„Prieš 10 metų valgėme tikrai daug bulvinių patiekalų, baltų miltų keptų gaminių. Dažniausiai maistas buvo riebus, mažai vartojome daržovių, vaisių. Lyg ir buvo tokia užuomina, kad daržovėse yra daug vitaminų, mineralinių medžiagų – kalbu apie bendrą žmonių suvokimą. Tačiau šiandien vaikai tvirtai pasakytų, kiek kartų reikia valgyti daržoves ir kodėl“, – sako R. Bogušienė.

Sveika mityba – gera savijauta
Vaikai žinių turi užtektinai, tačiau ar jie valgo sveikatai palankų maistą? Pasak R. Bogušienės, čia yra didžiulė grandis, kurios kiekviena dalis yra labai svarbi. Yra ugdymo įstaigų, kuriose vaikai valgo tai, kas jiems paduodama, kas yra reglamentuota teisės aktais. Čia yra viena. Kita – kai vaikai grįžta į namus ir ką jie valgo tenai. Tai priklauso nuo tėvelių – kartais jie turi ir mažiau žinių, ir mažiau noro kažką keisti.
„Viskas persiduoda iš kartos į kartą – reta šeimininkė pakeitė tuos įpročius. Tačiau tendencija, manau, keičiasi, mes tai matome viešojoje erdvėje – yra daug informacijos, o mamos labai smalsios. Čia mes taipogi pasirinkome tokią pirminę pagrindinę kryptį – tai tėvelių ugdymas, kuris yra reikalingas sveikai mitybai užtikrinti. Vaikų žinojimas yra viena, bet jeigu to nežinos tėveliai ir vaikas namie sakys mamai, kad štai, daržovės yra labai sveika, o tėtis sakys – bet mes bulvių traškučius valgome ir valgysime, tai jokio rezultato nebus“, – pasakoja sveikatai palankaus maisto technologė.
Kitas faktorius – vaikai labai nori bulvių traškučių, saldainių, guminukų ir visų kitų skanumynų. R. Bogušienė sako, kad mes visada gyvensime tokioje visuomenėje, kurioje vyraus greito maisto restoranų ir produktų pasiūla. Tačiau vaikų nereikia izoliuoti – verčiau ugdyti jų įprotį valgyti sveikatai palankų maistą ir tik kartais užkąsti taip norimų dalykų.
„Greitas maistas yra menkavertis, tuščias maistas. Jį reikėtų valgyti retai. Tėveliai vaikams nuolat turėtų kalbėti, kad toks maistas – tai tuščios kalorijos, o sveikatai palankus maistas – tai sveikatos ir geros savijautos šaltinis. Kad jeigu vaikas valgys sveiką maistą, tai jis bus energingas, stiprus ir greitai augs. Taip vaikams automatiškai formuotųsi visi reikalingi įgūdžiai“, – sako R. Bogušienė.

Sveiko maisto gaminimo pagrindai
Sveikatai palankaus maisto technologė teigia, kad svarbu ne tik išsirinkti tinkamus ir sveikus produktus bei ingredientus, bet ir tinkamai ruošti maistą. Nusipirkti ekologiškų daržovių ar mėsos, grūdų – tai viena, antra – kaip apdorojame šiuos maisto produktus. Jeigu grįžę namo iškepame pridegusį kotletą, o daržoves perverdame, tai iš to naudos tikrai nebus.
„Reikėtų atsižvelgti į tai, kaip mes gaminame – ne tik svarbu išsirinkti produktą, tačiau dar yra labai svarbu nesugadinti to produkto gaminimo metu“, – sako pašnekovė.
Taipogi gvildename temą apie tai, kodėl vaikus taip traukia greitasis maistas. R. Bogušienė sako, kad viskas slypi technologinėse gudrybėse – kuriama ir daroma tam tikra maisto produktų konsistencija, naudojami maisto priedai, labai populiarūs skonio ir kvapo stiprikliai.
„Mūsų studijų laikais tai buvo technologų stebuklas – šiuos stipriklius mums pristatė kaip itin gerą dalyką. Mums sakė, kad nesvarbu, iš kokių žaliavų gaminsime, viskas įgaus skonį, kvapą, kurį vartotojai pirks. Taigi iš vienos pusės vaikus labai vilioja skonis ir kvapas, iš kitos – konsistencija. Technologai dirba prie to, kad produktas vartotojui būtų patrauklus, kuo lengviau sukramtomas, kad maisto produktas būtų kuo traškesnis – tai vilioja pirkėjus“, – sako sveikatai palankaus maisto technologė.
Pasak jos, dabar visuomenė yra labai susirūpinusi, ypač Lietuvoje. Maisto pramonė mažais žingsneliais juda kita linkme ir pradeda naudoti sveikesnius ingredientus. Tačiau produktus visada renkasi vartotojas. Taigi kokia paklausa, tokia ir pasiūla. Vartotojai atsižvelgia į tai, kokių maisto priedų yra produktuose, tačiau lygiai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į kitus ingredientus, pavyzdžiui, cukraus, hidrintų riebalų, druskos kiekius.
„Vartotojai dažniausiai išmokyti žiūrėti, ar produkte yra maisto priedų ir kokių, tačiau iš tikrųjų reikia atsižvelgti į visumą – svarbu ne vienas kažkoks iš konteksto išimtas ingredientas“, – sako R. Bogušienė.

Jaunoji karta valgys visiškai kitaip
Sveikatai palankaus maisto technologės nuomone, jaunoji karta valgys visiškai kitaip – jų racione nebebus tiek daug bulvinių ir miltinių patiekalų. Žinoma, greitojo maisto restoranų ir greitojo maisto pasiūla išliks, nes gyvenimo tempas, ko gero, nepasikeis – jis bus greitas.
„Tačiau ateities maistas bus vienareikšmiškai sveikatai palankesnis, nes jau dabar visur skleidžiama daug informacijos apie sveiką mitybą. Žmonės pagaliau suprato, kad ne tik svarbu būti sočiam, bet svarbu ir tai, kas valgoma, kiek valgoma ir kaip valgoma. Žmonės supranta, kad nuo to priklauso jų savijauta, sveikata, kad mityba apskritai daro labai didelę įtaką gyvenimo kokybei. Jau dabar einama ta kryptimi ir matoma pasaulinė tendencija, kad didžiosios kompanijos pradeda gaminti sveikatai palankius maisto produktus. Ir Lietuva čia ne išimtis“, – teigia R. Bogušienė.
Keičiasi vartotojų požiūris, keičiasi ir maisto technologijos. Galbūt ateityje tikrai turėsime tokius produktus kaip baravykų dešrelės, traškios žirnių lazdelės, burokėlių spragėsiai ir t. t.
„Juk anksčiau mes apskritai nežinojome, kas yra islandinio šalavijo sėklos, persimonas, kivis – juos valgydavome labai retai. Faktas, kad atsiras įvairesnių maisto produktų ir kad parduotuvėse matysime daržoves įvairiais pateikimo būdais“, – teigia R. Bogušienė.