Šiaulių miesto savivaldybės paskelbtam Prisikėlimo aikštės su prieigomis sutvarkymo projekto architektūrinės koncepcijos techninio projekto dalies atviram konkursui pateikti 6 darbai. Kol kas autorių vardai neatskleidžiami. Vakar Šiaulių miesto bendruomenė susirinko į viešą darbų aptarimą – išklausyti recenzentų pastabų ir išsakyti savo nuomonę. Savo įvertinimus susirinkusiesiems pateikė du iškilūs ir Lietuvoje žinomi architektai – Gintautas Natkevičius ir profesorius Algis Vyšniūnas. Vėliau darbus uždarame posėdyje įvertins komisija.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ

Kaip klausė – taip atsakė
G. Natkevičius pirmiausia pareiškė kritiką pačiai konkurso formuluotei. „Perskaičiau konkurso vertinimo kriterijus ir suvokiau, kad eilinį kartą nurašyta nuo Architektų sąjungos kažkokio eilinio konkurso. Tiesą pasakius, nežinočiau kaip atsakyti į tuos klausimus – jie formalūs ir nuvalkioti, negyvi. Meniniai kolegų įrankiai pasirodė skurdoki. Manau, kad kolegų didžioji klaidžiojimo priežastis – tai prasta konkurso uždavinių formuluotė“, – teigė architektas.
Pavyzdžiui, paminklo, skirto tautos laisvei pastatymas – tekstas jau girdėtas šimtąjį kartą, bet galbūt galima mąstyti kitaip, kad į Šiaulius žmonės galėtų atvykti pamatyti to, ko niekur kitur nėra.
Esą yra bėda, kad pagrindinės gatvės kerta aikštę ir dalija ją tarsi skilandį į keturias dalis. „Galėtum sakyti, kad tai yra problema, bet aš galvoju, kad tai yra privalumas. Šiauliai tarsi gali turėti skirtingo dydžio keturias erdves su šiek tiek skirtingu krūviu, su skirtinga išklotine perimetre, kuri manipuliuoja transporto srautais švenčių metu. Betkurias skirtingas dvi ar tris erdves ar visą aikštę galima valdyti, ir manau, kad čia yra privalumas. Poroje darbų bandyta taisyti transporto schemą, bet aš nemanau, kad tai yra labai geras kelias“, – sakė architektas.
Iš šešių keturi darbai paliko transporto schemą, du darbai pabandė pakeisti ją ir padalyti teritoriją į dvi aikštes – tai, architekto manymu, nėra teisingas sprendimas, nes atsiranda tik daugiau chaoso. Praktiškai visi konkurso dalyviai pabandė sklype pastatyti didesnių ar mažesnių statinių. „Tai vėlgi jautėsi, kad kolegos blaškosi – lyg ir bando statyti, paskui suabejoja. Praktiškai visuose projektuose kažkokių statinių tarsi yra atsiradę, bet nemanau, kad jie yra sėkmingi. Galbūt išskyrus „ABC“ projektą, kuris sukuria prie kolegijos lygiavertį statinį, ištaiso gatvės išklotinę. Manau, kad šis projektas yra vienas iš sėkmingesnių darbų“, – kalbėjo G. Natkevičius.
Kolegų blaškymąsi rodo daugybė išgalvotų krypčių, ašių, ratilų, kurių dalis svarbūs, kiti kalba tik apie trinkelių spalvą. „Tad grįžtu į pačią pradžią – per daug iškelta uždavinių, jie per daug nekonkretūs. Tad, kaip paklausė konkurso organizatorius, tokį atsakymą ir gavo“, – sakė architektas.

Pasigedo inovatyvumo ir šiuolaikiškumo
Daug kalbama projektuose ir apie mažosios architektūros formas – suolai, apšvietimas, skulptūros ir t. t. „Atvirai sakau, kolegų įrankiai, ginklai yra vis dėlto neįdomūs, silpni, neįtikina. Kai Lietuva garsėja sparčiausiu internetu ir IT firmomis, aš pasigedau šviežių idėjų, susijusių su medija, kinetika. Projekte „Saulė“, kur, mano nuomone, urbanistiškai neteisingai elgiamasi didinant aikštę, bent jau yra kruopelytė užuomazgos kurti kažką susijusio 3D“, – aiškino G. Natkevičius.
Projekte „Vanduo. Ugnis. Vėjas. Žemė“ numatoma prisikėlimą simbolizuojanti skulptūra, bet, pasak architekto, iš „suraityto daikto“ suvokti, kad šis skirtas tautai – neįmanoma.
„Jeigu reikėtų išskirti darbą, kuris pasirodė vertas didesnio dėmesio, man toks pasirodė projektas „ABC“. Jis, ko gero, tame blaškymesi yra ramiausias, nuosaikiausias darbas, kuris tarsi atsako į visus klausimus“, – sakė architektas pabrėždamas, kad jame labai sėkmingai surasta visuomeninio pastato vieta. Taip pat ir projektas „Valdovas“ yra išsiskiriantis – jame yra kito mąstymo užuomazga ir labai įdomi paraiška.
A. Vyšniūnas tais pačiais aspektais išskyrė projektus „ABC“ ir „Valdovas“. Tiesa, jis į aptarimą atvyko su detalia paties konkurso, tiek aikštės istorinio vystymosi aplinkybių analize. Jis stebėjosi, kodėl nesivadovaujama projektais, kur labai aiškiai apibrėžti aikštės urbanistinio formavimo principai ir kodėl kyla klausimų dėl aikštės gabaritų, konfigūracijos ir vietos. Su profesoriumi „Šiaulių naujienos“ konkurso darbus analizavo gruodžio 12 d. numeryje.
Įdomus profesoriaus išsakytas faktas: 1969 m. paskelbtas Lietuvos urbanistinių paminklų sąrašas ir 62 miestai bei miesteliai – praktiškai visi, kas norėjo, susitvarkė savo urbanistinio paveldo teritorijas, statusą. Nuo to ir prasidėjo atitinkama plėtra.
„Šiaulių čia nebuvo. Nebuvo ir 1981 m., kai buvo patikslintas sąrašas. Čia gali būti priežastis, kodėl taip pasimetama Šiauliuose dėl centrinės dalies traktavimo – nenorima girdėti, kad tai yra senamiestis“, – sakė profesorius.
Šiaulių bendruomenė po recenzentų pasisakymų ne tik parinko mėgstamiausius darbus ir juos nominavo, bet ir uždavė klausimų. Vis dėlto nuostabą pirmiausiai kėlė tai, kad buvo pristatyta visuomenei tai, kas išsyk atmestina. Atsakyta: kūrėjai galėjo naudotis visais įrankiais, bet kodėl jie apvertė visą urbanistinę logiką aukštyn kojomis, čia jų reikia klausti. Na ir tradicinis posakis – prie ruso buvo lengviau (projektuoti) – irgi buvo ištartas.

Iš recenzentų pastabų galima manyti, kad lyderiauja projektas „ABC“, o „Valdovas“ pasižymi stipriu kultūriniu užtaisu.
Artūro STAPONKAUS nuotr.