Tikriausiai dauguma šiauliečių mintyse jau senokai palaidojo Laisvosios ekonomikos zonos projektą. „Paseksime žlugusio Menų inkubatoriaus projekto pėdomis ir vėl Europos Sąjungai teks grąžinti milijonines lėšas“, – kalbasi šiauliečiai. Vakar miesto valdžia pranešė džiugią žinią – šiame projekte dėliojami paskutiniai taškai. Neva Laisvoji ekonominė zona jau pasiruošusi priimti verslininkus. Šiems nereikės iki savo fabriko per tešlynus klampoti su guminiais batais. Nereikės ir vandens kibirais iš šulinio neštis. Tiesa, neišspręstų problemų dar liko. Akis bado iš niekur į niekur vedantis kelias, nemažai problemų kyla dėl elektros.

 Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Per kelis mėnesius – 2 metų darbai
Vakar Savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje pranešta džiugi žinia. Baigiamas įgyvendinti projekto „Šiaulių pramoninio parko infrastruktūros plėtra“ II etapas. „Rytoj jau bus pradėtas dokumentų užbaigimo etapas“, – vakar tikino valdžia.
Primename, kad 2013 metų rugpjūčio 6 dieną Šiaulių miesto savivaldybė su Vokietijos kapitalo bendrove „Meyer & John“ pasirašė sutartį dėl pramoninio parko plėtros antrojo etapo. Bendrovė per dvejus metus įsipareigojo Pročiūnų gatvėje (132,9 ha teritorijoje) įrengti reikiamą infrastruktūrą. Ši teritorija, kaip žinia, yra įgijusi Laisvosios ekonominės zonos statusą.
Pasirašytos sutarties vertė – apie 9,4 mln. Eur. Maždaug 300 tūkst. eurų – Savivaldybės biudžeto lėšos, likusi dalis – Europos Sąjungos lėšos.
Nors sutartis buvo pasirašyta, buvusi valdžia nerodė entuziazmo sėkmingai įgyvendinti šį projektą. Per kelerius metus padaryta vos 30,5 proc. darbų. „Per penkis mėnesius reikėjo padaryti 70 proc. darbų. Padėtis buvo tikrai nepavydėtina. Atrodė, kad galimybė, jog šis projektas žlugs, buvo apie 90 proc.“, – teigė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Maža to, jau buvo sustabdytas projekto finansavimas. Todėl prasidėjo valdžios atstovų kelionės į sostinę, beldimaisi į premjero, ministrų kabinetų duris. Laimė, finansavimą pavyko atstatyti. Vargais negalais pavyko sudaryti trišalę sutartį, kuri taip pat prisidėjo prie to, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas. „Čia tiek visko įvyko, kad net sunku papasakoti. Jei reikėtų situaciją pakomentuoti trumpai, pasakyčiau – be komentarų“, – teigė meras.

Emigracija iš Šiaulių sumažės?
Kad netrūko sunkumų, patvirtino ir šio projekto rangovai. Esą nuo pat projekto pradžios iki 2015 metų juos buvo užgriuvusios finansinės problemos. Jei ne trišalė sutartis, kuri padėjo pervesti lėšas tiesiogiai subrangovams – būtų buvę riesta.
„Pamenu, jau buvo finišas prieš akis, čia maždaug birželio pabaigoje, suradome kapavietes. Ir vėl sustojome tris mėnesius“, – prisiminė bendrovės „Meyer & John“ vadovas Ulfas Lechtenbrinkas.
Kaip sakoma, viskas gerai, kas gerai baigiasi. Lapkričio 12 dieną faktiškai baigti rangos darbai, o lapkričio 30 dieną pateikta galutinė projekto ataskaita, užbaigtas projekto veiklų administravimas.
Projekto įgyvendinimo metu Laisvojoje ekonominėje zonoje nutiesta per 8 km vandentiekio, per 5 km – buitinių nuotekų, per 5 km – lietaus nuotekų tinklų ir t. t.
„Parke įrengta viskas, ko reikia, kad verslas galėtų kurtis ir judėti. Verslininkams tikrai nereikės klampoti su guminiais batais per purvynus, kad nueitų iki savo gamyklos. Nereikės ir vandens kibirais iš šulinio neštis. Viskas yra įrengta“, – teigė projekto vadovas Giedrius Kalkauskas.
Džiaugsmo neslėpė ir A. Visockas teigdamas, kad nepavykus įgyvendinti šio projekto Šiauliai būtų tapę visiškai nekonkurencingu miestu, nes kiti miestai jau turi laisvąsias ekonomines zonas, todėl verslas kurtųsi ten. Šiauliai būtų pasmerkti žlugti.
„Dabar – viskas kitaip. Atsiranda milžiniškas potencialas ir supratimas, kad verslas Šiauliuose gali vystytis. Nebelieka jokių priežasčių, kodėl žmonės turėtų emigruoti ir pan. Čia kursis įmonės, kur žmonės galės visiškai save realizuoti visose srityse“, – tikino miesto meras.

LEZ vis dar skęsta tamsoje
Tiesa, „kliurkių“ Laisvojoje ekonominėje zonoje dar liko. A. Visockas rodo atspausdintą nuotrauką, kurioje – maždaug 3 km kelio ruožas, ateinantis iš niekur ir nueinantis į niekur. Tokį vaizdelį pamatęs premjeras buvo šokiruotas: „Kas čia? Dar vienas pakilimo takas?“
Ne, tai kelias, kuris turėtų būti sujungtas su aplinkkeliu. Deja, deja... „Jokių darbų tuo klausimu nebuvo padaryta. Tačiau dabar jau yra sutarta, kad Kelių direkcija savo lėšomis sujungs šį kelią su aplinkkeliu“, – teigė miesto valdžios atstovai.
„Šiaulių naujienos“ kiek anksčiau rašė straipsnį ir apie tai, kaip valdžia vilios verslininkus kurtis Laisvojoje ekonominėje zonoje, kurioje nėra elektros. Pasirodo, ir ši problema liko neišspręsta. „Elektra turėtų būti, bet jos nėra. Elektros užtenka tik esančioms įmonėms“, – sakė valdžia ir mestelėjo akmenis buvusiems miesto vadovams, kurie esą privirė pakankamai košės.
Miesto tarybai pateikė sprendimo projektą, kuriuo numatė skirti milžinišką sumą elektros transformatorinės modernizavimui. „Tai yra nepaprastai didelė Savivaldybės klaida. Reikės sumokėti apie 900 tūkst. eurų. Šiaulių miesto savivaldybė dabar vienintelė Lietuvoje, kuri mokės už elektrą Laisvojoje ekonominėje zonoje“, – sakė A. Visockas.
Tiesa, neužtenka tik elektrinės modernizavimo. Būtina elektros skirstykla, kuri kainuoja maždaug pusę milijono eurų. Teigta, kad bent šias lėšas turėtume gauti iš valstybės biudžeto.

Du etapai įveikti, laukia dar du
Šiandien valstybinė komisija turėtų įvertinti, kaip Šiaulių pramoniniame parke atlikti minėti darbai, ir pateikti išvadas. Tikimasi, kad kitų metų sausio antrąją savaitę bus galima Laisvojoje ekonominėje zonoje kirpti atidarymo juosteles.
Verta pažymėti, kad teritorijoje, kurioje buvo įgyvendintas projektas, veiklą ir investuotojų pritraukimą vykdo UAB „Šiaulių laisvoji ekonominė zona“. Bendrovė yra įsipareigojusi Ūkio ministerijai per penkerius metus į Laisvosios ekonominės zonos teritoriją pritraukti daugiau nei 23 mln. eurų investicijų ir sukurti 500 naujų darbo vietų. Tuo tarpu per dešimt metų turės būti pasiektas 1200 naujų darbo vietų skaičius ir pritraukta daugiau nei 70 mln. eurų investicijų.
Šiuo metu Šiaulių miesto savivaldybė yra sudariusi susitarimus dėl žemės sklypų nuomos pramoniniame parke su 11 įmonių. Savo veiklą pramoniniame parke jau pradėjo trys įmonės, kurios čia investavo beveik 11 mln. eurų ir sukūrė 127 naujas darbo vietas. Statybos darbus pramoniniame parke jau vykdo dar dvi įmonės.
Primename, kad 2008 metais Šiaulių miesto savivaldybė atliko galimybių studiją dėl pramoninio parko įkūrimo, vėliau buvo parengtas techninis projektas ir pirmojo etapo metu sutvarkyta bei plyno lauko investicijoms paruošta 52 ha teritorija.
Prieš akis – dar du etapai. Trečiojo etapo metu už ragų bus griebiamas aplinkkelis, gatvės, šaligatviai, dviračių takai ir pan. Ketvirtajame etape laukia geležinkelis.