Lietuvoje daugiau uždirba ir šeimos finansus dažniausiai kontroliuoja vyrai. 
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Sutuoktiniai ar kartu gyvenančios poros žino, ką reiškia vesti bendrą šeimos biudžetą. Tačiau neretai imama dėl pajamų ir išlaidų nebesutarti. Vyrai pradeda slėpti, kiek uždirba, moterys – kiek išleidžia. Galiausiai visa tai veda nepasitikėjimo vienas kitu link.
Todėl ekonomistai pataria sutuoktiniams ar porai prisiimti finansinę atsakomybę. Kurti bendras taisykles, kontroliuoti išlaidas, taupyti ir kaupti, apsidrausti nuo rizikos.
Tuo tarpu psichologai – ragina ieškoti abiem pusėms palankiausio sprendimo ir neversti kito elgtis taip, kaip jam nepatinka.

Moterys linkusios nusileisti
Visuomenėje vis dar yra manančių, kad šeimos finansus turėtų valdyti vyras. Tai patvirtina ir
vieno gyvybės draudimo užsakymu atlikta apklausa. Ji parodė, kad moterys, savarankiškai spręsdamos asmeninių ar namų ūkio finansų planavimo klausimus, nesijaučia dėl jų užtikrintos. Todėl yra linkusios nusileisti, jei jiems prieštarauja partneris. Savo sprendimais neabejoja tik maža dalis apklaustųjų.
Taip pat respondentai nelabai tiki, kad jų įsikišimas galėtų ką nors pakeisti. Paklaustos, ar šeimos finansinė situacija pagerėtų, jei jos pačios labiau įsitrauktų į šeimos finansų planavimo sprendimus, moterys nebuvo tuo labai tikros. Kad jų aktyvesnis dalyvavimas priimant sprendimus turėtų pozityvaus poveikio finansinei situacijai, šeimoje manė 21 proc. apklaustųjų, tuo abejojo 41 proc., neigiamai atsakė 22 proc. moterų.
Nors moterims dažnai tenka nusileisti ir atsisakyti sprendimų finansiniais klausimais, kita vertus, apklausa rodo, kad dažnai vėliau šie sprendimai pasirodo buvę teisingi. Jei moterys labiau pasitikėtų savo siūlomais sprendimais, o jų partneriai labiau į juos įsiklausytų, tai neabejotinai turėtų pozityvų poveikį šeimos finansinei situacijai.

Svarbiausia – bendras sutarimas
Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad kalbant apie šeimos finansus egzistuoja dvi funkcijos. Viena funkcija – šeimos kontrolė, kai kažkas iš sutuoktinių turi priimti sprendimus ir tarti galutinį žodį. Žodžiu, pasakyti kiek pinigų galima išleisti, kas turi atsiskaityti už padarytas išlaidas ir pan.
Kita funkcija – finansų tvarkymas, kai sudaromas planas, ką galima pirkti ir ko ne, ir kai tie priimti sprendimai yra įgyvendinami.
Ekonomistės teigimu, ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių kontroliuojančiusį žodžius, kiek, kam, kada skirti pinigų, taria tas šeimos narys, kuris daugiau uždirba ir dažniausiai tai būna vyras.
Ar tai turėtų pasikeisti, atsakyti sunku, nes abiejų lyčių atstovai gali vienodai gerai atlikti šeimos finansininkų funkcijas. Todėl labai svarbu, kad abi pusės tarpusavyje susitartų ir jaustų, kad vienaip ar kitaip elgtis yra teisinga.
„Jeigu sutuoktiniai susitaria, kad galutinis žodis bus vyro ar moters ir tam neprieštarauja, tuomet viskas yra gerai. Jeigu to susitarimo nėra, tada ta pusė, kuri jaučiasi nuskriausta, pradės slapukauti“, – akcentuoja J. Varanauskienė.
Taip pat verta pasvarstyti, ar reikėtų šeimos biudžetą leisti tvarkyti tik vienam iš sutuoktinių. Galbūt būtų daugiau naudos, jei abi pusės dalyvautų priimant finansinius sprendimus. Pavyzdžiui, šeimos nariai galėtų susitarti, kad vieną mėnesį sąskaitas tvarkys vyras, kitą – žmona. Tuomet abu sutuoktiniai jaustų atsakomybę ir galbūt atidžiau tvarkytų savo finansus.

Vyrai uždirba daugiau
Jeigu pažiūrėsime vidutinį vyrų ir moterų užmokestį, vargu ar rasime šalį, kurioje moterų vidutinis darbo užmokestis būtų didesnis negu vyrų. Aišku, mažiausiai uždirbantis vyras nebūtinai uždirba daugiau už daugiausiai uždirbančią moterį.
Tačiau žvelgiant į vyraujančią tendenciją, akivaizdu, kad vyro pajamos ir turtas šeimoje yra didesnis. Moterys Lietuvoje vis dar uždirba mažiau nei vyrai, šis skirtumas siekia vidutiniškai 16 procentų, atitinkamai – daugumoje šeimų pagrindinis šeimos maitintojas tebėra vyras.
Finansų ekspertė sako, jog taip yra dėl susiklosčiusių socialinių normų. Pavyzdžiui, vis dar gajus stereotipas esą dailiosios lyties atstovė negali skirti tiek pat laiko ir dėmesio darbui, kiek – stipriosios, žodžiu, jos pareiga rūpintis šeima, vaikais. Ilgą laiko tarpą būtent vyrai eidavo dirbti, o moterys sėdėdavo namuose. Todėl dabar silpnoji ir turi įrodinėti, kad tą patį darbą gali atlikti netgi geriau nei kitos lyties atstovai.
Žvelgiant į šiuolaikines santuokas, taip pat akivaizdu, kad dažniau vyresnis vyras tuokiasi su jaunesne moterimi. O kadangi jis yra vyresnis, padarė ir toliau daro karjerą, sutaupė daugiau pinigų, būtent jis turi kontroliuoti šeimos finansus.
„Aišku, tai nereiškia, kad visos šeimos yra tokios. Manau, tose šeimose, kur moters finansinis indėlis į šeimos pajamas ir šeimos turtą yra didesnis, galutinį žodį taria būtent ji“, – svarsto specialistė.

Lytis nieko nelemia
Vis dėlto pasigirsta pamąstymų, kad būtent silpnoji lytis turėtų tvarkyti šeimos finansus, nes jos atsakingesnes, mažiau linkusios rizikuoti ir pan. Tačiau, finansų ekspertės nuomone, gebėjimą tvarkyti finansus nereikėtų sieti su lytimi.
Pavyzdžiui, mokslininkai, atlikdami tyrimus, negali tiksliai apskaičiuoti, ar moterys pinigus skaičiuoja skrupulingiau dėl to, kad yra moteris, ar dėl to, kad gauna mažesnes pajamas.
Aišku, egzistuoja tam tikri tyrimai, patvirtinantys dailiosios lyties atstovių atsakingumą tvarkantis su finansais. Tačiau neaišku, ar taip yra ne todėl, jog dėl mažesnių pajamų jos priverstos kažkaip suktis. Todėl galbūt požiūrį į pinigus ir gebėjimą juos tinkamai leisti lemia ne lytis, bet turimų pajamų kiekis, išsilavinimas, charakterio bruožai ir t. t.
Vis dėlto yra tyrimų, įrodančių, kad esant stresinei situacijai sprendimus moterys priima kitaip nei vyrai. Jos linkusios apsvarstyti daugiau variantų, labiau įsigilinti ir matyti bendrą vaizdą, ieškoti daugumai palankaus sprendimo.
Be to, skirtingai nei vyrai, dauguma jų linkusios rinktis saugesnį variantą, kur laimėjimas bus mažesnis, bet labiau užtikrintas. O stresą patiriantys vyrai, atvirkščiai, dažniau renkasi didesnę riziką, kai prizas didesnis, bet šansų jam laimėti mažiau.

Įtakos turi mąstymas, tradicijos, genai
Psichologijos mokslų daktaro Mariaus Daugelavičiaus nuomone, dailiosios lyties atstovės galbūt leidžia vyrams tvarkyti šeimos finansus dėl susiformavusių tradicijų.
Taip jau istoriškai susiklostė, kad vyras visada buvo labiau orientuotas į išorinius procesus. Jis buvo laikomas užkariautoju, medžiotoju. O šiais laikais medžioklė virto pinigų uždirbimu.
Tuo tarpu moterys visais laikais buvo labiau orientuotos į vidinius procesus: rūpinosi vaikais, namais ir t. t. Psichologas taip pat neatmeta galimybės, kad įtakos sprendimams gali turėti genai.
„Moteriai reikia daugiau saugumo, kad ja kas nors pasirūpintų. Todėl iš vienos pusės, sprendimą leisti vyrui rūpintis šeimos finansais gali nulemti tradicijos, iš kitos – genai“, – svarsto M. Daugelavičius.
Jis taip pat pastebi, kad dailiosios lyties atstovės dažniau vadovaujasi emocijomis, o stipriosios lyties atstovai – logika. Tačiau pabrėžia, kad tai tėra tik bendri dėsningumai, individualiais atvejais, viskas gali būti priešingai. Juk visos moterys ir vyrai taip pat skirtingi.
Reziumuodamas pabrėžia, kad nemato nieko blogo, jei žmona nesipriešina sutuoktinio sprendimui tvarkyti šeimos finansus. Anot psichologo, problemų kiltų tada, jei kažkuri pusė būtų priversta elgtis taip, kaip jai nepatinka: „Kol pasirinktas modelis tinka abiem pusėms, negaliu sakyti, kad čia reikėtų kažką keisti. Situacija pasikeistų, jeigu kažkuriam tas modelis nebetiktų. Tokiu atveju, tai ženklas, kad reikia kažką keisti. Svarbiausia, kad sutuoktiniai rastų bendrą susitarimą, kompromisą ir žvelgtų ta pačia kryptimi“.