Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Senjorus išskyrėme – laikas neįgaliesiems
Panašu, kad pastaruoju metu skandaluose paskendę Šiaulių socialdemokratai nusprendė, jog laikas pasirinkti „taškų“. Miesto tarybai Socialdemokratų frakcija pateikė svarstyti sprendimo projektą, kuriuo siūloma suteikti 100 procentų lengvatą važiavimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais Šiaulių miesto gyventojams, kuriems nustatytas neįgalumo lygis (asmenys iki 18 metų amžiaus), 45–100 procentų netektas darbingumas ir pensinio amžiaus žmonėms, kuriems nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
„Tarybai priėmus sprendimą vežti nemokamai senjorus nuo 75-erių metų, kurie turėjo arba 50, arba 80 proc. lengvatą transporto bilietams įsigyti, į mus kreipėsi neįgalieji, kurie taip pat turi tokias lengvatas. Mūsų nuomone, yra neteisinga, kad ta grupė, kuriai iš tiesų nepasisekė gyvenime – jie yra neįgalūs, jiems buvo sunku susirasti darbą ir pan. – negali viešuoju transportu važiuoti nemokamai. Jeigu Savivaldybė padarė politinį sprendimą nežiūrėdama, turi išteklių ar neturi išteklių dėl senjorų, tai turėtų būti priimtas ir šis sprendimas, kuris įsigaliotų nuo kitų metų pradžios“, – sakė opozicinės Socialdemokratų frakcijos vadovas Justinas Sartauskas.

Būtų smūgis nuostolingam „Busturui“
Sunkiai Tarybos nariams sekėsi klausytis eksmero pristatomo sprendimo projekto. Tai vieni kitiems į ausis ką pašnibždėdavo, tai garsiai kokią repliką mestelėdavo: „Kodėl jūs taip skubėti pradėjote? Lyg neįgalių žmonių anksčiau nebūtų buvę?“, „Kodėl išskyrėte būtent šitą socialinę grupę? Juk yra labai daug kitų pažeidžiamų socialinių grupių“ ir pan.
„Sprendimas yra geras ir reikalingas, bet yra ir kitų socialinių grupių. Klausimas – ar nemanote, kad tai bus papildoma našta mūsų įmonei? Nes drįsiu pareikšti, kad po jūsų valdymo buvo panaikinti mikroautobusai, daug žmonių liko be darbo... „Busturas“ kaip ir gavo visą keleivių „grietinėlę“, t. y. mokius keleivius – ne lengvatininkus. Tačiau, kiek žinau, visai neseniai buvo posėdis – „Busturo“ nuostoliai išaugo bene 5 kartus. Tai galbūt būtų tikslinga šiek tiek luktelėti, kol pradės funkcionuoti el. bilietas, yra pakeista valdyba ir pan., o tada būtų galima pažiūrėti į platesnį spektrą – daugiau grupių“, – siūlė Tarybos narys Tomas Petreikis.
„Kvepia giliu socializmu jūsų mąstymas. Reikia palaukti, reikia palaukti. Po penkmečio bus geriau, reikia palaukti“, – atšovė eksmeras J. Sartauskas, tačiau netrukus ir pats gavo kritikos dozę.
„Ką tik kolegą apkaltinote giliu socializmu. Manyčiau, kad jūs esate gilus populistas“, – pareiškė liberalas Aurimas Lankas. Šio nuomonei suskubo pritarti mero komandos narys Gintautas Lukošaitis: „Jūs supraskite, kad kiekviena mūsų pakelta ranka, priimtas sprendimas kainuoja. Taigi, prieš priimant tokį sprendimą, turime išsiaiškinti, kiek tai kainuos, ar tai teisinga, neteisinga kitų socialinių grupių atžvilgiu. Šis sprendimo projektas – neparuoštas. Kartais susidaro įspūdis, kad siekiama populizmo, o ne gerų ir naudingų sprendimų.“

Norų jūra begalinė...
J. Sartauskas išpūtė akis – sprendimo projektas paruoštas! Juk mynė takus į SODRĄ, išsiaiškino, kad Šiauliuose gyvena maždaug 5000 negalią turinčių žmonių, o jų nemokamos kelionės viešuoju transportu Savivaldybei kas mėnesį kainuotų maždaug 10 tūkst. eurų. „Žinoma, tiksliai suskaičiuoti kažkokią socialinę grupę yra labai sudėtinga. Net partijos nesuskaičiuoja savo narių“, – teigė eksmeras. Tebūnie... Bet iš kur Savivaldybė gautų reikiamą sumą? Socialdemokratų frakcija tokiais klausimais sau galvos nekvaršina – rado lėšų senjorams, tai turi rasti ir neįgaliesiems. „Čia yra politinis sprendimas ir tiek...“
Tai gal galime priimti ir daugiau tokių šiauliečiams malonių politinių sprendimų? „Aš norėčiau, kad ir moksleiviai, ir studentai važiuotų nemokamai. Artėkime prie Talino. Tada miestas tikrai taps patrauklesnis, o ne veržlus. Nereikia veržlaus, užtenka, kad būtų patogus gyventi“, – mintimis dalijosi Tarybos narys Gintaras Karalevičius.
Tuo metu Tarybos narė Irina Barabanova susirūpino daugiavaikėmis šeimomis. „Mano žiniomis, tokių šeimų, kuriose vienam nariui tenka 153 eurai, yra 257, o kur gauna 102 eurus – 44 šeimos. Skaičius tikrai yra labai nedidelis, bet šios grupės yra labai jautrios. Kodėl neskirti joms?“
„Beje, kodėl mūsų mieste yra sprendžiamos tik pagyvenusių žmonių, invalidų problemos? Mes neturime jaunimo? Jaunimas mums gali pasakyti, kas mes jais nesirūpiname“, – tęsė mintį ji.
Tikriausiai šį norų sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti... Tačiau čia suskubo įsikišti meras, perskaitydamas Finansų skyriaus vedėjos Daivos Kerutienės įteiktą raštą. „Pastaba – tai labai rizikingas projektas finansiniu požiūriu. 2016 metais apribojami Savivaldybių biudžetų deficitai. Finansų ministerijos nuomone, savivaldybės turės išsiversti savo biudžetų lėšomis. Šiaulių miesto savivaldybė 2016 metais galės skolintis maždaug 1,2 mln. eurų, kas yra visiškai maža suma“, – jos žodžius citavo Artūras Visockas.

Bilieto pažymėjimas – tikra kančia
Kad Tarybos nariams būtų lengviau apsispręsti, prieš balsavimą šiuo klausimu leista pasisakyti Antanui Žadeikiui, turinčiam nulinį aštrumo regėjimo laipsnį. Šiaulietis prašė Tarybos narių, jog neregiams būtų suteikta teisė nemokamai važiuoti miesto autobusais. „Šiaulių miesto savivaldybei nedaug tekainuotų, nes Šiauliuose yra tik apie 10 žmonių, kurie visiškai nemato“, – tikino jis.
Šiuo metu tiek jis, tiek jį lydintis asmuo už autobuso bilietą moka po 10 euro centų. A. Žadeikis nesako, kad dabartinė kaina „kandžiojasi“, tiesiog kyla daug problemų, kai reikia pasižymėti bilietėlį.
A. Žadeikio teigimu, tarybiniais laikais, kai aklasis įlipdavo į autobusą, keleiviai jo net nepastebėdavo – jis beveik niekur neužkliūdavo, nes nereikėdavo pasižymėti bilieto. Dabar, kai aklasis su lydinčiu asmeniu įlipa į autobusą pro priekines duris, jis patiria daug nepatogumų.
„Kol pažymi bilietą, nebeužtenka laiko nueiti į autobuso vidurį, kol transporto priemonė stovi. Žinoma, lydintis žmogus užsuka sau už nugaros ranką ir paėmęs aklajam už rankos veda jį į autobuso galą. Tačiau važiuojant autobusui, pradeda siūbuoti grindys. Aklasis bando kažkur įsikibti, bet čia neišlaviruotų net lakūnas Jurgis Kairys. Dažniausiai yra pagraiboma erdvė, kartais paliečiamas kito keleivio drabužis, neduok Dieve, veidas. Keleivis įsižeidžia, o neregys pasijaučia kaip didžiausias invalidas. Jis jaučiasi kaip vaikas, neužaugęs iki pat senatvės. Tikrai nemalonus jausmas“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė A. Žadeikis.

Kam reikia pagalbos, spręs darbo grupė
Išklausę šiauliečio Tarybos nariai dar kartą palinksėjo galvomis – problema skaudi, pagalbos neįgaliesiems neabejotinai reikia. Tačiau ar tik jiems? Ar būtent dabar? „10 – už, 14 – susilaikė, 4 – nebalsavo. Sprendimas nepriimtas“, – balsavimo rezultatus paviešino miesto meras A. Visockas.
Tačiau taškas dar nepadėtas. Nuspręsta šį diskutuotiną klausimą išnagrinėti darbo grupėje. „Darbo grupė iš tikrųjų išnagrinėtų visų probleminių socialinių grupių galimybes važinėti „Busturo“ autobusais lengvatinėmis sąlygomis. Reikia nustatyti ir datas, nuo kada sprendimas pradėtų galioti. Žodžiu, reikalinga normali studija. Ir čia nereikia nieko daug galvoti, nereikia nieko samdyti. Manau, kad mes su administracijos darbuotojais tikrai galime tai padaryti“, – sakė Tarybos narys Arūnas Gumuliauskas.
Naująjį sprendimo projektą planuojama teikti lapkričio mėnesį posėdžiausiančiai miesto Tarybai.

A. Žadeikis tvirtina, kad pasižymėti autobuso bilietėlį neregiams – nemenkas išbandymas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.