Pirmoji sąvartyno sekcija buvo užpildyta per penkerius metus. Antroji sekcija jau įrengta, bet rangovas neatiduoda jos naudoti dėl ŠRATC įsiskolinimų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
Kas dieną – po blogą naujieną. Tokia logika pastaruoju metu vadovaujasi Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC). Jeigu iki vasario 1 dienos nepavyks atidaryti antrosios sąvartyno sekcijos, gali kilti ekologinė katastrofa, nes pirmoji sekcija jau lipa per kraštus – iki šių dienų per penkerius metus ji buvo pripildyta iki viršaus. Skolų draskomas centras negali atsiskaityti su antrosios sekcijos rangovu, o šalies komerciniai bankai nebesuteikia paskolos, nes centro skolos siekia dešimtis milijonų litų.
Susirinko tik padiskutuoti
Pirmadienį vyko Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro valdybos narių pasitarimas, kurį inicijavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius. Šiaulių miestas nesutinka su diferencijuotu vartų mokesčiu, kuriam pritarė ŠRATC dalininkai, o kadangi valdyba atsiskaito būtent jiems, tad patys nariai posėdžio metu pastebėjo, jog susirinko tik pasisėdėti prie kavos puodelio, nes realios galios pakeisti dalininkų sprendimus jie neturi.
V. Damulevičius taip pat bandė įpareigoti visas Šiaulių apskrities savivaldybes per dvejus metus likviduoti savo įsiskolinimus ŠRATC už atliekų tvarkymą, tačiau palaikymo iš kitų savivaldybių administracijų vadovų nesulaukė.
Kratosi didesnių mokesčių
Pagal naujus vartų mokesčio skaičiavimus, Šiaulių miesto savivaldybei už atvežtą į sąvartyną 1 toną šiukšlių reikėtų mokėti daugiausiai iš visų. Panašu, kad miesto valdžiai tokie mokesčiai nepatinka ir ji yra linkusi kitiems diktuoti savo sąlygas. „Reikia gelbėti ŠRATC, o jeigu jums geriau tempti jį į dugną, tebūnie“, - griežtesniu tonu bandė apeliuoti į kolegų sąžinę V. Damulevičius.
Kolegos iš kitų savivaldybių stebėjosi tokiais pasisakymais. „Jei vartų mokestis būtų visoms savivaldybėms vienodas, tuomet visame regione turėtų būti vienas atliekų vežėjas. Dabar tuo užsiima skirtingos įmonės, yra skirtingi atliekų kiekiai, skirtingi atstumai“, - dėstė valdybos nariai.
Matydamas, kad savo žodžiais kolegų neįtikins, V. Damulevičius „sušvelnino“ savo pasiūlymą – įpareigoti valdybą kreiptis į dalininkus dėl skolų likvidavimo. Šiam pasiūlymui valdyba pritarė.
Nukenčia sąžiningi gyventojai
Išsakytos ir tokios nuomonės, kad jeigu kurios nors savivaldybės skola ir būtų pilnai padengta, vis tiek atsirastų rinkliavos nemokančių gyventojų, augtų nauja skola. Pagal įstatymus, yra numatytas principas „teršėjas moka“ – kiekvienas gyventojas yra potencialus teršėjas, tad turi sumokėti Tarybos patvirtintą įkainį. Kiekvienoje savivaldybėje jis yra skirtingas, įvertinant gyventojų skaičių ir kitus rodiklius.
Posėdyje dalyvavę teisininkai pažymėjo, kad rinkliavą reikėtų skaičiuoti numatant nemokiuosius, nors būtų nesąžininga skolas užkrauti mokestį sąžiningai mokantiems gyventojams. Visoje apskrityje šiuo metu yra kiek daugiau nei 7 tūkstančiai rinkliavos nė karto nesumokėjusių gyventojų. Jų skola siekia beveik du su puse milijono litų.
Šiaulių miesto savivaldybė rinkliavos mokestį skaičiuoja „padidindama“ gyventojų skaičių – iki 120 tūkstančių, nors mieste gyvena vos 107 tūkstančiai, teigia V. Damulevičius.
Gresia ekologinė katastrofa
Savivaldybių skola nuo praėjusių metų pradžios yra sumažėjusi – nuo dešimties iki beveik septynių milijonų litų. Tačiau tai ne vienintelė skola. Pasak laikinai einančio ŠRATC vadovo pareigas Vidmanto Komo, skolos siekia dešimtis milijonų. „Jeigu skola siekia dešimt litų, jau reikėtų skambinti varpais. Kai pernai atėjau į ŠRATC, radau milijonines skolas. Dėl kai kurių reikės bylinėtis teismuose“, - valdybos nariams kalbėjo anksčiau policijos komisaru dirbęs V. Komas.
Anot jo, bankai nesuteikia paskolų, nes mato prastą finansinę būklę – „Snoro“ banke liko įšaldyta 13 milijonų litų. Taip pat stringa ir žaliųjų atliekų konteinerių bei kompostavimo dėžių projektas. Milijoninės paskolos reikia atsiskaityti su antrąją sąvartyno sekciją stačiusiu rangovu, kuris sekciją jau pastatė, tačiau neatiduoda naudojimui, kadangi bijo, kad ŠRATC su jais neatsiskaitys.
„Jie viską padarė už savo lėšas, nes grėsė ekologinė katastrofa, reikėjo skubėti. Jeigu iki vasario pirmos dienos nepradėsime eksploatuoti antrosios sekcijos, neturėsime, kur dėti šiukšlių, pirmoji sekcija jau perpildyta“, - niūrią ateitį piešė V. Komas.
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro laikinasis vadovas V. Komas piešia niūrią ateitį – dėl milijoninių skolų centras nebesusitvarkys su atliekomis.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
