„Santarvės“ vidurinę mokyklą nuspręsta šiais metais iškelti iš pastato miesto centre, prestižinės vietos, apie tai neinformavus mokyklos bendruomenės.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šią savaitę susitikęs su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais naujasis švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis užtikrino, kad pagrindinė švietimo sistemos veiklos kryptis radikaliai ir nediskutavus su visuomene nebus keičiama: pradinės mokyklos turi išlikti kuo arčiau vaikų, mokyklų struktūros pertvarkymų nenumatoma.
O štai Šiaulių mieste mokyklų tinklo pertvarka, nors ir labai skausmingai, tačiau artėja prie pabaigos: dar šiemet turėtų spręstis likusių „nepertvarkytų“ keturių pradinių ir dviejų vidurinių  mokyklų likimai. Jei pradinių likimus nulems mokinių skaičius, tai vidurinių... - pastatai.  

Pasirinktas mokyklos pastatas
Praėjusią savaitę spaudos konferencijoje su Katalikų bažnyčios atstovais Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas iškilmingai paskelbė apie preliminarų sprendimą mieste įkurti katalikišką gimnaziją.
Tokios gimnazijos reikalingumas miestui ar regionui nėra svarstytinas – sprendžiant pagal mokinių skaičių Tėvo Benedikto Andruškos pradinėje mokykloje ir „Sandoros“ gimnazijose, toks poreikis yra. Kilo tik klausimas, kokiose patalpose bus steigiama gimnazija – vienoje iš uždarytų Šiaulių mokyklų ar kokiame jau kurį laiką nebenaudojamame pastate.
Tačiau paaiškėjo, kad pasirinktas Vytauto gatvėje esantis „Santarvės“ vidurinės mokyklos pastatas, kurį mokykla dalijasi su „Dagilėlio“ dainavimo mokykla.
Pasak mero, apie pusantro šimto mokinių turinčiai vidurinei mokyklai būsią siūloma išsikelti. Pavyzdžiui, į pustuštę, bet renovuotą Zoknių progimnaziją.

Bendruomenė neinformuota
Spaudos konferencijos metu norėjosi tikėtis, kad Savivaldybėje prieš priimant sprendimus – tegul kol kas tik preliminarius – apie tai buvo informuota ar net pasitarta su „Santarvės“ vidurinės mokyklos bendruomene. Juolab kad šioje mokykloje mokoma rusų kalba.
Tačiau pasirodė, kad vidurinės mokyklos bendruomenė apie „iškeldinimą“ būtent į Zoknių progimnaziją nebuvo informuota.   
„Mes buvome labai nemaloniai nustebinti: žinią apie Savivaldybės planus pirmiausia sužinoję iš žiniasklaidos, todėl nuo praėjusio penktadienio čia virė, kunkuliavo aistros, kol tik pirmadienį buvome pakviesti pas merą, - sako laikinai „Santarvės“ vidurinės mokyklos direktoriaus pareigas einanti Ingrida Kuolienė. - Manome, kad pirmiausia turėjo mus informuoti, o jau paskui spręsti.
Todėl pasijutome kaip niekas, kurį galima pastumti į šoną, už kurį viską galima nuspręsti.“

Tikisi pastato miesto centre
Šiaip „Santarvės“ vidurinė mokykla jau yra susitaikiusi su miesto mokyklų tinklo pertvarkos plano nuostata, kad 2013 metų rugsėjo pirmąją ji perkeliama į kitos mokyklos pastatą. Juolab kad 1945 metais Vytauto gatvės 113-ajame name įkurta mokykla jau daug dešimtmečių, kaip sakoma, nematė rimto remonto.
Pavyzdžiui, šiuo metu „Santarvės“ mokykloje pamokos vyksta gana šaltose klasėse, nežiūrint to, kad senų langų plyšiai yra nuolat kamšomi. Tik pradinėse klasėse, kur tėvų paramos lėšomis buvo įdėti plastikiniai langai, temperatūra yra tinkama.
Laikinai direktoriaus pareigas einanti I. Kuolienė sako, kad kol kas pirmadienio susitikime su meru ir Švietimo skyriaus vedėja sulaukta tik vieno žodinio pasiūlymo – persikelti į Zoknių progimnazijos patalpas. Mokyklos bendruomenė su tokiu pasiūlymu nesutiko, nes tikėjosi, kad bus pasiūlytas nedidelis pastatas miesto centre, kadangi dauguma – 35 procentai - mokinių gyvena būtent centre.
Be to, „Santarvės“ vidurinė mokykla yra praktiškai vienintelė mokykla, kurioje mokoma rusų kalba, visame regione (artimiausia tokia mokykla yra Mažeikiuose). Todėl pastatai miesto pakraštyje šios mokyklos netenkina, nes iškyla susisiekimo ir kitų problemų.
Taip pat ši mokykla puoselėja viso Šiaulių miesto ir regiono rusakalbės bendruomenės kultūros židinio tradicijas – ne veltui mokykloje yra įsikūręs Rusų kultūros centras.

Laukiama kitų pasiūlymų
I. Kuolienė teigia, kad mokykla, kurioje dabar mokosi 142 mokiniai nuo pirmosios iki dvyliktosios klasės, tik įsikūrusi atskirame pastate turi neblogas perspektyvas.
Čia kasmet mokinių skaičius sumažėja nežymiai – tik dešimčia mokinių.
Yra galimybė, kad jei Švietimo ir mokslo ministerija nuspręs tokioms mokykloms sumažinti būtiną mokinių skaičių vienuoliktose ir dvyliktose klasėse, tai 2014 metais mokykla galės akredituotis kaip vadinamoji ilgoji gimnazija.
Tad dabar „Santarvės“ mokyklos bendruomenė laukia, kad meras ištesėtų savo pažadą – pasiūlyti kitus mokyklos poreikius atitinkančius pastatus Šiaulių miesto centre, o tai leistų toliau puoselėti visas savo tradicijas.

Vijolių mokykla turėtų specializuotis
Vijolių vidurinės mokyklos padėtis yra ir kiek panaši į „Santarvės“ mokyklos padėtį, ir šiek tiek skirtinga.
Ji pagal miesto mokyklų tinklo pertvarkos planą turėtų Švietimo ir mokslo ministerijoje patvirtinti sportinio ugdymo programą, kuri būtų vykdoma visose klasėse, akredituoti vidurinio ugdymo programą ir gauti papildomą finansavimą perspektyvių sportininkų išlaikymui. Tai reikia padaryti todėl, kad Vijolių mokykloje iš maždaug 380 mokinių apie 60 yra iš Šiaulių regiono, ir kad norima, jog čia vaikai būtų ugdomi pagal specializuotą sporto programą.
Tokia specializacija Vijolių vidurinei mokyklai ir esamiems bei būsimiems mokiniams būtų labai naudinga: čia, kaip ir menų mokyklose, būtų taikoma kitokia mokinio krepšelio metodika, dalį vadinamųjų aplinkos lėšų skirtų tiesiogiai Vyriausybė, nors mokyklos steigėja išliktų Šiaulių miesto savivaldybė.
Iš esmės, anot Vijolių vidurinės mokyklos direktorės Irmos Abromaitienės, net ir pradėjus dirbti pagal specializuotas programas, į mokyklos pirmąją klasę bus priimami vaikučiai be jokios specialios atrankos – visi, norintys judėti, sportuoti, dalyvauti sveikatinimo programose, mažiau sėdėti prie kompiuterių.
Tik jau gerokai vėliau mokiniai ir, žinoma, jų tėveliai turės apsispręsti, ar pasirinkti kokias konkrečias sporto šakas.
Kol kas mokykloje, pasak direktorės Irmos Abromaitienės, yra laukimo metas, nors programos tapti ilgąja sportinės krypties gimnazija, kuri būtų iš dalies finansuojama valstybės, jau seniai parengtos.
„Lapkričio mėnesį ministerijoje susitarėme, kad pradėjus dirbti naujajam ministrui bus svarstomi klausimai dėl programų ir dėl galimybės gauti iš Vyriausybės kaip regioninei mokyklai kažkiek lėšų“, - sako I. Abromaitienė. - Širdis nėra rami, kol paskutinis žingsnis nėra padarytas, todėl vis dar laukiame to susitikimo su ministru.“

Bendrabučio pastatas – koziris
Vijolių vidurinės mokyklos pastatas, kaip ir „Santarvės“, niekada nuo pastatymo 1961 metais iš esmės nebuvo remontuotas, jei neskaičiuosime prieš kelerius metus uždengto naujo stogo.
Tačiau, kitaip nei „Santarvės“, Vijolių vidurinės mokyklos pastatai patyrė daugybės reorganizacijų ir steigėjų kaitos pasekmes. Juk iš pradžių ši mokymo įstaiga buvo įsteigta kaip vidurinė mokykla-internatas ir turėjo bendrabutį, vėliau buvo padalyta į dvi įstaigas - vidurinę mokyklą ir Šiaulių vaikų globos namus. Mokykla rūpinosi ir miesto Savivaldybė, ir Šiaulių apskritis, ir vėl Šiaulių miestas. Tačiau niekas taip ir nepasirūpino, kad pastatas būtų sutvarkytas.
Nors dabar Vijolių mokyklos pastatas yra miesto Savivaldybės renovuotinų pastatų sąraše, iš kurio, kaip tikisi mokyklos direktorė, ir nebus išbrauktas.   
Kita vertus, šalia šio pastato esantis bendrabutis, kuris priklauso Vaikų globos namams ir kurio viename aukšte gyvena Vijolių mokyklos mokiniai iš regiono, yra ir koziris, kad nebus bandoma mokyklos iškelti į kurią nors pustuštę miesto pakraščio mokyklą.    
„Jei bus taip daroma, kaip mes planuojame, pagal modelį, kuriam pritarė Kūno kultūros departamentas, regiono vaikai turėtų gyventi šalia mokyklos – bendrabutyje. Todėl jei išsikels Vaikų globos namai, mums bus idealus variantas, - sako I. Abromaitienė. - Pagal europinius standartus bendrabutyje galėtume apgyvendinti kokį šimtą mokinių iš regiono, kad jie galėtų per dieną treniruotis po keletą valandų, nereikėtų važinėtis iš vieno miesto galo į kitą maršrutu mokykla-bendrabutis-sporto salė.“

Vijolių vidurinės mokyklos pastatai, nors nuo 1961 metų ir nerenovuoti, yra mokyklos koziris.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.