Kenkėjas žūva sudeginus pažeistus lapus, tačiau Šiaulių savivaldybė lapus kompostuos, nors kyla pavojus, kad šiltai peržiemoję kenkėjai dar plačiau pasklis.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Bronius KATINAS
Anksčiau nei menų inkubatorių buvusio „Elnio“ fabriko griuvėsiuose Šiaulių savivaldybė jau atidarinėja kandelių inkubatorių. Tai – toks kenkėjas, kuris ateinančiais ir dar ateinančiais metais garantuosiantis darbo gatvių šlavėjams, medžių pjovėjams. To, kol mieste liks bent vienas kaštonas.
Užkūrs pirtį kenkėjams
„Šiaulių naujienos“ rašė, kad Keršoji kaštoninė kandelė vasaros viduryje ir vėl įsisuko į kaštonų lapus. Tiksliau – lapus kremta jų vikšrai. Pažeistus lapus galima atpažinti iš rudų dėmių.
Šiaulių valdininkai – ne reaktyviniai, tad po kelių savaičių ir jie pastebėjo be laiko ruduojančius lapus. Pastebėjo ir ėmėsi „griežtų“ priemonių – užkūrė pirtį kenkėjams-atėjūnams.
Paskelbė atsišaukimą, kuriuo pabandė paaiškinti, kad kandelėms dabar tai jau bus riesta. Ir paragino miestiečius rinkti pažeistus kaštonų lapus ir vežti juos į Kairių sąvartyną, skambinti į Savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrių, kuris aprūpins maišais ir pasirūpins jų išvežimu.
„Šis darbas pareikalaus ne vienų metų mūsų visų pastangų, kantrybės ir užsispyrimo. Kaštonus išgelbėti galėsime tik bendromis pastangomis. Nelikime abejingi“, - į žūtbūtinę kovą šiauliečius kelia atsišaukimą išplatinę savivaldybės anonimai..
Kenkėjai šiltai peržiemos
Gamtininkas Stasys Gliaudys jau seniai įspėjo, kad kompostuojant parazitai nežūva. Tiesiog šiltai peržiemoja ir vasarop dar didesnėmis pajėgomis iš „inkubatoriaus“ grįžta į miestą kaštonų naikinti.
Kenkėjas žūva tik maždaug 800 laipsnių temperatūroje. Tai yra, aukštesnėje nei lydosi švinas ir kiek žemesnėje nei – auksas. Išeitų, kad vienintelis būdas sunaikinti parazitą ir apsaugoti kaštonus – deginti lapus. Bet, anot Šiaulių valdininkų, deginti lapus draudžiama, todėl jie bus kompostuojami. Ar pavyks komposto krūvoje „išlydyti“ kenkėjus – klausimas. Tačiau ir jokių cheminių priemonių medžiams apsaugoti nenaudos. Bandys negyvai sušildyti komposto krūvose.
Apie kenkėjus ir valdininkus
Kaštoninė keršoji kandelė Lietuvoje pradėjo plisti 2002 metais, didžiausi jos paplitimo židiniai šiuo metu randami didžiuosiuose miestuose, tačiau ši labai siauros mitybinės specializacijos rūšis sparčiai plinta ir visoje šalies teritorijoje.
***
Svarbiausias kenkėjo poveikis kaštonams – vikšrų pažeidimai lapalakščiuose, nuo ko šie gelsta, ruduoja ir apmiršta.
***
Valstybinė augalininkystės tarnyba teigia, kad cheminės apsaugos priemonių, skirtų selektyviai kaštonų apsaugai, nėra.
***
Tarnyba nerekomenduoja taikyti injekcijoms naudojamų augalų apsaugos priemonių.
***
Invazinių rūšių kontrolės tarnybos posėdyje prieita išvados, kad kaštoninė keršoji kandelė negali būti įrašyta į Lietuvos invazinių organizmų rūšių sąrašą, todėl išskirtinių priemonių šios rūšies reguliavimui nenurodoma.
