
I.Šambarienė: „Rinkoje išsilaikyti sunku, nes knygomis prekiauja visi, kas netingi.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Siekdami pritraukti daugiau skaitytojų tiek knygynai, tiek bibliotekos keičia savo koncepciją. Knygynai virsta kavinėmis, keliasi į elektroninę erdvę. Bibliotekos perka daugiau naujų knygų, pataikauja skaitytojams, rengia vakarus su rašytojais ar žinomais asmenimis. Tačiau ar tokia strategija iš tiesų pasiteisina? Galbūt gera knyga ir taip atranda savo skaitytoją?
Konkuruoja dėl pirkėjų
„Rinkoje išsilaikyti sunku, nes knygomis prekiauja visi, kas netingi. Rinkos sąlygas diktuoja tiek įprasti, tiek elektroniniai knygynai. Prekybos centrai šiandien taip pat rimtai konkuruoja su knygynais“, – kalba vieno Šiauliuose veikiančio knygyno direktorė Irma Šambarienė.
Tam, kad išliktų, knygynai yra priversti ieškoti būdų, kaip potencialius pirkėjus sudominti knyga. Vieni dažniau organizuoja skaitovų ar muzikinius vakarus, kiti pradeda teikti papildomas paslaugas. Pavyzdžiui, pardavinėti kavą, bižuteriją, pakuoti dovanas. Elektroninėje erdvėje irgi eksperimentuojama – knygoms dažniau taikomos nuolaidos, prekiaujama naudotomis.
Direktorė sako, kad pokyčiai rinkoje yra natūralus dalykas, tačiau knygynai neturėtų virsti kavinėmis.
„Nematau priežasčių, kodėl knygynuose negalėtų būti organizuojami muzikiniai ar skaitovų vakarai. Tačiau esu visiškai nusiteikusi prieš kavą. Negalima taip pataikauti pirkėjui. Jeigu nori skaityti knygą gerdamas kavą, tuomet ją nusipirk, neškis į namus ir skaityk“, – savo nuomonę išsako I. Šambarienė.
Keliasi į internetą
Knygyno direktorė teigia suprantanti jaunuolių norą pirkti knygas internetu ir pomėgį skaityti el. knygas. Todėl pradėjo užsakymus priimti internetu. Vis dėlto sako, kad el. knyga niekada nepakeis popierinės.
„Man el. knyga nėra labai priimtina. Turbūt jauni žmonės jos nori labiausiai. Skaitantys knygas supranta, kad el. knygos niekada neužgoš popierinių. Jaunimas nepastebi, kad skaitymas per planšetes tik akių gadinimas“, – akcentuoja knygyno direktorė.
Taip pat nepritaria jaunų žmonių kontrargumentui, esą dabar visą informaciją galima susirasti internete. Anot jos, iš tiesų galima, daug ką susižinoti prisijungus prie interneto, bet vargu ar ta informacija patikima. Todėl geriau, pavyzdžiui, pavartyti enciklopediją.
Nuo pirkimo kainos neatbaido
Iš kokių pinigų nusipirkti enciklopediją, jei ji dabar kainuoja apie 20 eurų ir daugiau? I. Šambarienė atsako, kad kainos kyla dėl natūralių priežasčių. Esą knygos savikainą sudaro ne tik popieriaus ir spausdinimo, bet ir autorių teisių, korektoriaus, redaktoriaus, dailininko paslaugų išlaidos.
„Manau, knygos nėra brangios. Mes kainų nenustatome, esame tarpinis variantas tarp leidyklos ir skaitytojų. Užsidedame procentą, iš kurio galėtumėme išgyventi. Gal tik pratybos iš tiesų brangokos, nes jų tiražai labai dideli. Ko gero, jos neturėtų tiek kainuoti, deja, tai nuo manęs nepriklauso“, – informuoja ji.
Racionaliai mąstant atrodytų, kad dėl didelių kainų knygas turėtų pirkti retas skaitytojas. Tačiau direktorė nustebina. Jos teigimu, pirkėjų nei daugėja, nei mažėja. Ji atskleidžia, kad knygyne būna net piko metas. Pavyzdžiui, pirkėjai dažniausiai lankosi per pietų metą – nuo 12 iki 14 val., t. y. papietauja ir bėga įsigyti knygų.
Keistis priverstos ir bibliotekos
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojos Reginos Miežetienės teigimu, šiuolaikinė viešoji biblioteka yra moderni, atvira ir kintanti kartu su visuomene.
Šiandien bibliotekos vis labiau tolsta nuo tradicinės, visuomenei siūlo įvairias paslaugas, siekia patenkinti bendruomenės narių kultūrinius, savišvietos, savirealizacijos ir kt. poreikius.
„Vienas svarbiausių iššūkių, su kuriuo šiandien biblioteka susiduria, – gebėti įvertinti besikeičiančius vartotojų poreikius, atpažinti, pažinti ir priimti iššūkius, susijusius su IT vystymusi, demografiniais, socialiniais pokyčiais visuomenėje, siekiant kurti aktualias paslaugas“, – akcentuoja R. Miežetienė.
Direktoriaus pavaduotoja nenori kalbėti apie finansines problemas. Tačiau atvirauja, kad valstybės finansavimas naujiems dokumentams įsigyti išlieka per mažas, netolygus.
Pagrindinis dokumentų pirkimas vyksta metų gale. Vartotojai naujų leidinių bibliotekoje ieško tik jiems pasirodžius, todėl negalint patenkinti vartotojų lūkesčių, prarandami skaitytojai. Be to, iki šiol nedidinami kultūros darbuotojų atlyginimai.
„Kalbant apie „išsilaikymą“, reikia akcentuoti, kad visa bibliotekos veikla vykdoma per projektus. Nuo parengtų bei finansuotų projektų skaičiaus bei kokybės priklauso ir mūsų veikla. Pernai iš projektinės veiklos „uždirbome“ apie 50 000 eurų, šiais metais jau – 60 203 eurų lėšų. Tai gana ryškus indėlis bendrame Šiaulių miesto bei regiono „finansiniame katile“, – pabrėžia R. Miežetienė.
Kartais pagelbėja skaitytojai
R. Miežetienės teigimu, bibliotekos fondas atnaujinamas nuolat. Tačiau stokojama naujausių, moderniausių muzikos kūrinių, natų. Anot jos, ši problema aktuali, nes P. Višinskio bibliotekoje yra unikalus skyrius, kur išskirtinai tik čia komplektuojamas spausdintų natų bei vinilinių plokštelių fondas.
„Nuo 2014 m. surinkti delspinigiai už pavėluotai grąžintas knygas skiriami naujų dokumentų įsigijimui. Tuomet nauji dokumentai perkami palankiomis kainomis tiesiai iš leidėjo ar knygyno. Tai padeda šią problemą šiek tiek sušvelninti“, – informuoja ji.
Bibliotekai išsilaikyti šiek tiek padeda skaitytojai. Vien Abonemento skyriaus lankytojai pernai bibliotekai padovanojo apie 500 knygų. Taip pat nauji leidiniai perkami iš gyventojų pervestų 2 proc. pajamų mokesčio.
Skaitytojų nei daugėja, nei mažėja
Vis dėlto, vadovaujantis statistiniais duomenimis, registruotų vartotojų skaičius mažėja. Tačiau, pavaduotojos teigimu, kalbant apie šiuolaikinę biblioteką, reikia turėti omenyje ne skaitytoją, o lankytoją, nes tai žymiai platesnė sąvoka.
„Mums svarbus ne tik statistinis registruotas vartotojas, bet tie žmonės, kurie naudojasi viešąja interneto prieiga, skaito periodinius leidinius, ateina į renginius, pažiūrėti kino filmo, į edukacinį užsiėmimą ar kompiuterinio raštingumo kursus. Tam, kad naudotųsi bibliotekos paslaugomis, visai nereikia būti registruotu bibliotekos vartotoju“, – išskiria specialistė.
Taip pat reikėtų turėti omenyje, kad jei bibliotekos skaitykla, ar kita erdvė yra apytuštė, tai visiškai nereiškia, kad jos paslaugomis tuo metu niekas nesinaudoja.
Vis daugiau žmonių praleidžia laiką virtualioje erdvėje, socialiniuose tinkluose ir daugiau paslaugų žmonės nori gauti elektroniniu būdu, nes tai yra greita bei patogu. Atsižvelgiant į tai, biblioteka vis daugiau paslaugų teikia virtualiai.
Bibliotekoje aktyviausi vartotojai yra besimokantis jaunimas ir tarnautojai, o vasaros laikotarpiu – senjorai ir bedarbiai.
Akcentuoja laisvę rinktis
Tad ką daryti, jei kišenės tuščios, o skaityti vis tiek norisi? Krapštyti paskutinius eurus, lėkti į knygyną, eiti į biblioteką ar skolintis iš draugų?
I. Šambarienė sako, kad kiekvienas turėtų elgtis taip, kaip jam atrodo patogiausia. „Visi esame individualūs ir mąstome skirtingai. Aš knygų nenoru skolinti. Juk vienam knyga didelė vertybė, kitam – nereikalingas daiktas. Pastarieji net užmiršta atiduoti arba ima ir kava aplieja knygą. Geriau tegu valgydami jie laikraštį ar žurnalą skaito“, – atvirauja ji.
Tuo tarpu R. Miežetienė mano, kad geri visi variantai. Anot jos, pasirinkimas priklauso nuo daugelių dalykų. Pavyzdžiui nuo to, kokiam tikslui reikalinga viena ar kita knyga. Tuomet kyla klausimų, ar verta pirkti vadovėlį, kurio reikės tik tam tikrą laiką? Arba pirkti grožinės literatūros knygą net nežinant, ar jos turinys nenuvils?
„Pasirinkimas priklauso nuo žmogaus socialinio statuso, finansų, mąstysenos, pomėgių. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie tiesiog nori turėti patikusią knygą savo asmeninėje bibliotekoje. Tačiau daugumai knygos pirkimas siejamas su išlaidomis. O kiek pinigų vidutiniška lietuvių šeima gali skirti kultūriniams poreikiams (tame tarpe ir naujos knygos pirkimui) tenkinti?“ – samprotauja direktoriaus pavaduotoja.
Vis dėlto, bibliotekos darbuotojos nuomone, bibliotekose žmonės lankosi ne tik dėl to, kad taupo pinigus. Čia jie randa ir bibliotekininko patarimą, rekomendaciją, profesionalią konsultaciją, ko, kur ir kaip ieškoti. Be to, atėjus į biblioteką pasiimti knygos, galima kartu aplankyti gražią parodą, susitikti su žinomu autoriumi, dalyvauti biblioterapiniame seanse ir nuveikti dar daug įvairių dalykų.

Skaitytojų tiek knygynuose, tiek bibliotekose nei daugėja, nei mažėja.
Artūro STAPONKAUS nuotr.



