Manau, kad šie žodžiai iš pasakos apie Karlsoną geriausiai tinka pradėti šį atsisveikinimo su Jumis, gerbiamieji skaitytojai, laišką, nes šiandien skaitote paskutinį mano redaguotą „Šiaulių naujienų“ numerį. Redakcijos vairą perduodu į patikimas rankas – nuo kitos savaitės mane pakeis didelę patirtį žurnalistikoje turinti naujoji dienraščio vyriausioji redaktorė Jurgita Siliūnienė.

Linas GARBENIS
„Šiaulių naujienų“ vyriausiasis redaktorius
Sakoma, kad ilgai vienoje vietoje stovintis vanduo pradeda dvokti. Tikiuosi, kad dešimt metų, per kuriuos redagavau „Šiaulių naujienas“, yra pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl manau, kad atėjo laikas užleisti vietą kitiems, o pačiam pravėdinti galvą ir imtis naujų iššūkių.
Neslėpsiu, sunku išsiskirti su redakcijos darbuotojais, iš kurių kiekvieną, atrodo, pažįstu kaip nuluptą, o su kai kuriais galime kalbėtis tarsi su artimais giminaičiais. Džiugu, kad pavyko suburti darbščių, sąžiningų ir nuoširdžių žmonių komandą, kuri visada stoja silpnesniojo, skriaudžiamojo pusėn.
Visada sakiau, kad valdžios aparatas nesunkiai ras būdų save apsaugoti ir apginti savo teises. O kas apgins paprastą žmogelį, nerandantį teisybės valdžios koridoriuose ar keletą mėnesių negalintį patekti pas gydytoją?   
Todėl laikraščio pozicija buvo labai aiški – kritiškai vertinti žmonėms nenaudingus valdžios sprendimus, nesilankstyti prieš vadinamojo „elito“ ponus, sugebėjusius prisitrinti prie pinigus skirstančių valdžiažmogių, ginti nepagrįstai skriaudžiamą žmogų ir nuo uniformuotų, ir nuo sutanuotų... O svarbiausia – išklausyti kiekvieną: ir tą, kuris atėjo prašyti pagalbos, ir tą, kuris atsinešė gerų naujienų.
Žinoma, tokia dienraščio pozicija kai kam labai nepatiko, o ypač tiems politikams, kurių tikrąjį veidą parodėme skaitytojams. Kiek jie prirašė visokiausių skundų įvairioms tarnyboms, „Šiaulių naujienų“ žurnalistus bandė užčiaupti per teismus, bet mūsų įbauginti nepavyko.
Kerštaujanti valdžia išbraukė „Šiaulių naujienas“ iš daugelio mieste vykstančių renginių informacinių rėmėjų sąrašo. O mes ir toliau nemokamai spausdiname informaciją apie visus mieste vykstančius renginius ir šventes, nes dirbame ne valdžios ponams, o savo skaitytojams, kuriems tokia informacija reikalinga.  
Mane visada labiau džiugindavo ne politikų ir valdininkų įteikiami padėkos raštai bei diplomai, bet nuoširdus ačiū, ištartas paprasto žmogaus, kuriam pavyko pagelbėti. Džiugu, kad nuoširdžių padėkų sulaukiame žymiai daugiau nei įvairiausių nepagrįstų skundų ir apkalbų. Vadinasi, teisingai pasielgėme, kad nepardavėme savo sąžinės.  
Malonu būdavo sulaukti Jūsų, gerbiamieji skaitytojai, skambučių ir laiškų, kuriuose išsakydavote savo pastabas, pageidavimus, taisydavote mūsų klaidas. Malonu būdavo dėl to, kad Jūs tai darydavote nepiktai, nesišaipydami ir nesityčiodami, bet kaip ir mes patys – nuoširdžiai norėdami, kad Jūsų pamėgtas laikraštis būtų dar geresnis, įdomesnis ir solidesnis. Visada stengiausi atkreipti dėmesį į Jūsų pastabas ir atsižvelgti į Jūsų pageidavimus, nes laikraštį kuriame ne mes vieni, bet kartu su Jumis.
O neklysta tik tie, kurie nieko nedaro, todėl ir man ne visada pavykdavo įgyvendinti savo sumanymų taip, kaip norėjau, tačiau galiu garantuoti, kad visada stengiausi, jog laikraštyje pateikiama informacija būtų kuo tikslesnė, šviežesnė ir rastumėte kuo daugiau aktualios bei naudingos informacijos. Ar man pavyko – teisti Jums.
Turiu pripažinti, kad prabėgęs dešimtmetis paliko daug gerų prisiminimų, teko pažinti šimtus įvairiausių profesijų žmonių, o kartais darbo būdavo tiek daug, kad nė pats nepajusdavau, jog darbe praleidžiu daugiau laiko nei namuose.
Žinau, kad jausiu savotišką nostalgiją darbui „Šiaulių naujienų“ redakcijoje, pasigesiu bendravimo su Jumis, gerbiamieji skaitytojai. Ir kas žino: apsisuks laiko ratas ir gal vėl likimas nublokš atgal – tik su nauja patirtimi ir naujomis idėjomis.
O dabar metas įjungti propelerį – skrydis laukia...