Šiaulių civilinis oro uostas turi nemažai svarbių neišspręstų klausimų, tačiau darbo grupė, kuri turėtų tuos klausimus spręsti, nesirenka į posėdžius.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
Šiaulių miesto savivaldybėje imituojamas darbas. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra prieš pusantrų metų mero sudaryta darbo grupė Šiaulių oro uosto perspektyvoms spręsti. Nors oro uostas turi begalę problemų ir spręstinų strateginės veiklos klausimų, tačiau darbo grupė pastaruoju metu į posėdžius nesirenka ir, panašu, artimiausiu metu nesiruošia rinktis.
Darbo grupė – nedirba
Keli miesto Tarybos nariai dar prieš Kalėdas raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją. Teirautasi dėl minėtos darbo grupės teisėtumo ir neveiksnumo. Taip pat, ar Savivaldybė neketina sudaryti darbo grupės ir kitų savo įmonių veiklos perspektyvoms spręsti.
„Kreipėmės dėl darbo grupės teisėtumo. Labai svarbūs klausimai sprendžiami, komisijos pirmininkas turėtų sukviesti darbo grupę, bet keli mėnesiai jokios veiklos. Man keista, kad darbo grupė yra, bet ji nieko nedirba. Problemų nesumažėjo. Terminai spaudžia. Kaip tik turėtų vykti posėdžiai“, - sakė vienas iš paklausimą siuntusių Tarybos narių Gintaras Karalevičius.
Kito politiko Aurimo Nausėdos nuomone, dėl darbo grupės neveiklumo stringa Šiaulių oro uosto veikla, nes darbo grupė turėjo tvirtinti oro uosto metinę veiklos ataskaitą. „Šiaulių oro uostas negali pateikti laiku dokumentų, ataskaitos, nes tos darbo grupės veikla yra blokuojama. Neoficialiai teigiama, kad ši darbo grupė buvo įkurta neteisėtai. Kituose šalies miestuose, kuriuose yra oro uostai, tokių darbo grupių nėra“, - pasakojo A. Nausėda.
Didžiulės perspektyvos miestui
Politikai baiminasi, kad darbo grupe nori pasinaudoti privatininkai, siekiantys perimti pelningos bendrovės veiklą į savo rankas. „Šiaulių oro uostas gautą pelną investuoja į savo teritorijos gerinimą, privatininkai tą pelną pasiimtų sau. Kiek man yra žinoma, jie nori, kad Šiaulių oro uostas pasirašytų sau nenaudingą sutartį. Blogiausia, kad nebūtų naudojamasi tos darbo grupės rankomis. Jei neklystu, tuo domėjosi STT, buvo spaudoje rašyta“, - kalbėjo G. Karalevičius.
Politiko nuomone, Šiaulių oro uostas šiuo metu yra viena iš perspektyviausių miesto įmonių, suteikianti ir taip gyventojus prarandančiam miestui potencialą išlaikyti didmiesčio statusą bei žinomumą.
„Panevėžys neseniai neteko didmiesčio statuso. Būtent kaip Šiaulių miesto gyventojas ir Tarybos narys nenoriu, kad ir Šiauliai pereitų į mažesnių miestų kategoriją. Oro uostas yra viena iš tų šakų, kuri skatintų miestą plėstis“, - tvirtino G. Karalevičius.
Sulaukė pasipriešinimo
Abu politikai ne per seniausiai inicijavo miesto Tarybos posėdį, kuriame siekė įpareigoti merą kreiptis į Vyriausybę dėl išardytos geležinkelio atšakos atstatymo. „Šiaulių naujienos“ rašė, kad prieš valdžios traukinį stoję keli politikai susidūrė su pasipriešinimu – posėdis neįvyko, nes dauguma Tarybos narių nepatvirtino darbotvarkės.
„Jeigu darbo grupė yra sukurta, kodėl ji nebeveikia? Pradėkime dirbti. Bandėme padėti dėl geležinkelio atšakos atkūrimo, tai kokio pasipriešinimo sulaukėme. Kodėl taip yra, nežinau. Ar čia nėra ir kaimyninių šalių įtakos, nes toks kolegų pasipriešinimas nelabai suprantamas“, - svarstė G. Karalevičius.
Veiklos forma – posėdžiai
Pagal darbo grupės nuostatus, pagrindinė jos veiklos forma yra posėdžiai. Į posėdžius sušaukti gali tik darbo grupės pirmininkas. Pagal mero Justino Sartausko pasirašytą potvarkį, pirmininkė yra „paksininkė“ Daiva Matonienė, buvusi mero pavaduotoja, dabar aplinkos viceministrė. Tad kyla klausimas, ar į Vilnių dirbti išvykusi, tačiau Šiaulių miesto Tarybos narės mandato neatsisakiusi politikė turi laiko gilintis į strategines Šiaulių oro uosto problemas.
Miesto mero pasirašytame atsakyme rašoma: „Posėdžiai šaukiami pirmininko iniciatyva. Posėdžio sušaukimo dažnumas nėra imperatyviai nustatytas, todėl teigti, kad ši darbo grupė pastaruoju metu neveikia, negalima“. Tad būtų galima daryti išvadą, kad užtektų ir vieno posėdžio per metus ar net dar rečiau, nors spręstinų klausimų yra nemažai.
Vėlavo pateikti atsakymą
Atsakymą politikai gavo per vienuolika kalendorinių dienų, nors, pagal visai neseniai patvirtintus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimus, į Tarybos narių paklausimus valdininkai privalo atsakyti per dešimt kalendorinių dienų.
Tvirtinant pakeitimus buvo siūloma pakeisti terminą į dešimt darbo dienų, kad valdininkai turėtų laiko pateikti atsakymą. „Pakeitimo nereikia, nurodyto termino mums užteks“, - tą kartą tikino Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius.
Bet iš Savivaldybės atsakymo akivaizdu, kad dešimties kalendorinių dienų neužtenka ir valdininkai darbo dienas vis dėlto skaičiuoja. „Į paklausimą raštu reikia atsakyti per 10 dienų. Kadangi paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaiga nukeliama į artimiausią po tos dienos einančią darbo dieną“, - rašoma valdininkų pateiktame atsakyme.
