
Praėjusiais metais Sausio 13-osios minėjimas prie Savivaldybės vyko dieną – laužai liepsnojo apšviesti ryškios saulės.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Nė viena atmintina ar šventinė diena Šiauliuose nesukelia tokio ažiotažo, kiek Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Tai miesto valdžia niekaip nesurasdavo malkų laužui, tai išvis nenorėjo leisti jų uždegti – girdi, sugadins šaligatvio plyteles, tai savanorius, laisvės gynėjus nustumdavo į antrąjį-trečiąjį planą.
O štai dabar jau antrus metus iš eilės oficialius Sausio 13-ajai skirtus renginius organizuoja dienos metu. Tad prie Parlamento Vilniuje ir prie Šiaulių miesto savivaldybės 1991 metų sausio 13-ąją budėję žmonės organizuoja savo paminėjimus.
Programa – minėjimas, koncertas, Mišios
Šiemet Laisvės gynėjų dienos minėjimą „Laisvės kaina“ organizuoja Šiaulių kultūros centras ir koncertinė įstaiga Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“.
Ir reikia pripažinti, kad organizatoriai pasistengė. Prie miesto Savivaldybės pastato vyks minėjimas, kuriame dalyvaus jaunių choras „Melodija“, Šiaulių pučiamųjų orkestras, Šiaulių moksleivių namų vaikų ir jaunimo teatro studijos „Kompanija šauni“ skaitovai, Šiaulių politinių kalinių ir tremtinių choras, visi susirinkusieji bus tradiciškai vaišinami kareiviška koše ir arbata.
Po to Šiaulių katedroje prasidės koncertas Laisvės gynėjų dienai paminėti, kur koncertuos ne tik choras „Polifonija“, bet ir kamerinis orkestras su mišriu choru „Aukuras“ iš Klaipėdos, solistės Asta Krikščiūnaitė ir Ieva Prudnikovaitė, dalyvaus Nacionalinės premijos laureatas dirigentas Modestas Pitrėnas. Pasibaigus koncertui Katedroje bus laikomos šv. Mišios.
Laužai degs dieną
Viskas būtų puiku, jei šie renginiai, ypač minėjimas prie Savivaldybės, vyktų vakare, kad plazdanti ugnelė susirinkusiems primintų 1991 metų sausio 13-ąją čia liepsnojusius laužus. Tačiau minėjimas prasidės dar tik pradedant brėkšti vakarui – 15.30 valandų. Tai yra, tik šiek tiek vėliau nei praėjusiais metais, kai viskas vyko spiginant ryškiai žiemos saulei ir dar darbo dienos metu. Tad nenuostabu, kad pernai tik po darbų prie Savivaldybės galėję ateiti savanoriai, laisvės gynėjai čia sukūrė savo laužą.
Vienas iš Sausio 13-osios renginių organizatorių Kultūros centro direktorius Virginijus Stonkus sako, kad praėjusiais metais minėjimas buvo organizuotas dieną, nes norėta, jog jame galėtų dalyvauti kuo daugiau moksleivių.
„O šį kartą minėjimą derinome prie koncerto Katedroje, nes norėjome, kad žmonės turėtų galimybę jo pasiklausyti. Po koncerto jau būtų vėlu – žmonės turi pailsėti prieš darbo savaitę, - aiškino Kultūros centro direktorius, kodėl renginiams pasirinktas toks ankstyvas metas. - Laiką derinome su Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga ir priėjome tokią nuomonę.“
Laisvės gynėjai kurs savo laužą
Todėl tikėtina, kad ir šiemet po oficialių Sausio 13-osios renginių gali pasikartoti spontaniškas praėjusių metų veiksmas – susirinkę šiauliečiai vakare uždegs savo laužą, kad jo šviesoje prisimintų čia praleistas naktis prieš 22 metus.
Pasak vienos iš Sąjūdžio pradininkių Šiauliuose Irenos Vasinauskaitės, šią savaitę kelios moterys, susipažinusios su sekmadienio renginių programa, jau klausė, ar bus kuriamas toks laužas, žadėjo atsinešti malkų ir skardą.
„Pernai tai buvo pogrindinis, slaptas, nesankcionuotas žmonių, kurie stovėjo prie Parlamento ir prie Šiaulių savivaldybės 1991 metų sausį, susibūrimas. Tada mes susirinkome, nes dieną dėl darbo negalėjome susirinkti, pasidėjome skardelę, užkūrėme ant jos mažytį lauželį iš atsineštų pliauskų ir sugiedojome Tautišką giesmę. Nors aplink buvo daug policijos, pareigūnai prie mūsų nė artyn nėjo – suprato, kas vyksta , - prisimena I. Vasinauskaitė. - Kadangi šiemet žmonės pernykštį laužą priminė, tai mes vėl atsivešime tą pačią skardą, padarysime simbolinį lauželį vakare, po Mišių, po renginių, pagiedosime ir išsiskirstysime.“
Žinoma, visuomenininkė teigia, kad jei ne žmonių noras, ji pati apie pernykštę akciją niekam nebūtų nė priminusi, nes galinti ta proga laužą uždegti ir savo kieme, kaip kad aktyviems žmonėms šiemet privačioje erdvėje surengė kugelio valgymą.
„Matyt, atėjo tas laikas, kai nebesinori daryti jokių alternatyvų valdžiai. Aš paprasčiausiai nieko nesitikiu iš tų, kurie prieš 22 metus nematė nuotaikų Vilniuje, kurie gal buvo nosį iškišę Šiauliuose, o galbūt ir ne, - prisipažįsta Irena Vasinauskaitė. - Nes yra tokių žmonių, kurie sakė per „tas baisias dienas“ važiavę toliau nuo triukšmo prie jūros pailsėti. Buvo tokių „mielų“ žmonių ir jie tegul toliau ilsisi.“
Gimsta naujos tradicijos
Tačiau Šiauliuose ir ne tik Šiauliuose gerai žinoma visuomenininkė pastebi, kad mieste po truputį gimsta gražios atmintinų dienų paminėjimo tradicijos.
„Pernai sausio 13-ąją ne tik aš, bet ir kiti žmonės pastebėjo labai gražią akciją. Apie aštuntą vakaro prie Savivaldybės atėjo didelė grupė mokinių, lydimų dviejų mokytojų. Jie tyliai aikštėje padėjo žvakutes, tyliai sugiedojo Tautišką giesmę ir išsiskirstė. Vėliau pasirodė ir grupelė suaugusiųjų, - prisimena Irena Vasinauskaitė. - Vadinasi, to žmonėms reikia.“



