Didėja pasaulinė neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų apyvarta. Rinkoje atsiranda naujų psichoaktyviųjų medžiagų. Alkoholis ir tabakas lengvai prieinamas nepilnamečiams. Tokios tendencijos verčia sunerimti bei pagalvoti apie tai, kokioje visuomenėje gyvename. Situaciją apsunkina ir dažni teisės aktų, reglamentuojančių tabako ir alkoholio verslo, pakeitimai. Vieningos Lietuvos teismų praktikos nebuvimas alkoholio ir tabako kontrolės srityse. Tad kas dėl to kaltas? 
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ
Plačiau apie Lietuvos ir kitų šalių alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo tendencijas, piktnaudžiavimu ir priklausomybe nuo receptinių vaistų, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos bei kontrolės priemones kalbamės su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktore Inga Juozapavičiene.

– Kokių prevencijos priemonių imamasi siekiant mažinti narkotikų, tabako, alkoholio vartojimą?
– Prevencija – nuolatinis darbas ir procesas, neretai negalintis duoti labai greitą rezultatą, kurio mes taip visi tikimės bei labai norime. Departamentas įdeda daug darbo organizuodamas informacinius renginius, sutelkdamas visas grandis: tėvus, mokinius, mokytojus, specialistus. Tik dirbdami sutelktai galime vykdyti tam tikras prevencines programas. Visos veiklos iš esmės yra nukreiptos į sąmoningumo ugdymą, apie tai, ką mes turime, kur esame ir kokiu keliu reikia eiti ateityje. Juk vis dėlto viskas prasideda nuo to, kiek mūsų visuomenė toleruoja tam tikrus dalykus. Čia labai svarbus ir šeimos indėlis.
Problemų kyla tada, kai mes stokojame integruoto požiūrio, kai veiklos tampa vienkartinės. Apsiribojama vien renginiais, konkursais, akcijomis, kurie neturi jokio tęstinio integruoto pobūdžio.
Neretai mokyklos ar kiti prevencijos vykdytojai, renginius, akcijas įvardija kaip labiausiai pasiteisinusią priemonę. Nors iš tiesų pažvelgus giliau – tai tėra vienkartiniai renginiai, kurie dėl savo atraktyvumo, galbūt kartais atrodo kaip patys geriausi, priimtiniausi ir duodantys tam tikrų rezultatų.

– Ar iš tiesų prevencija – vertinga investicija?
– Prevencija turi naudos. Svarstant, ar iš tiesų vertinga tiek daug investuoti į prevenciją, norisi paklausti: o kiek kainuoja žūtys, mirtys, žmonių susidūrusių su priklausomybe gydymas. Kiek kainuoja vaikų, augančių globos įstaigose išlaikymas? Jau nekalbu apie moralines, dvasines pasekmes, kurias patiria ne tik kenčiantys nuo priklausomybės, bet ir gyvenantys šalia jų. Tuomet klausimo, ar tikrai verta investuoti į prevenciją, nebekyla.
LR Seimas po ilgo laikotarpio priėmė iš tiesų svarbų įstatymą, kuris numatė galimybę nuo 2016 metų įsteigti sveikatos stiprinimo fondą, iš kurio turėtų būti finansuojamos įvairios prevencinės veiklos, iniciatyvos. Galbūt iš šio fondo tikimasi, kad prevencija įgaus visuotinį pobūdį ir vieną dieną mes jau kalbėsime apie tai, jog nebebus žmogaus, nežinančio, kokias neigiamas pasekmes kelia vartojimas, juo labiau nebus nežinančio, kokį kelią vis dėlto reikia rinktis.

– Psichoaktyviųjų medžiagų pasiūla ir paklausa mažėja?
– Vienas kitas procentas kinta, bet niekas nepaneigs, kad Lietuvoje alkoholio ir tabako vartojimo rodikliai tikrai aukšti. Pagal alkoholio vartojimo rodiklius, lyginant su kitomis Europos šalimis, mes reitinguojami aukščiausiose pozicijose. Tai tikrai kelia didelį susirūpinimą.
Tabako vartojimo rodikliai taip pat radikaliai nekinta, bet vartojimo mažėjimo tendencijos – matomos. Pasiekti psichoaktyviųjų medžiagų mažėjimo vartojimo tendencijų – nelengva. O išlaikyti juos tvarius ir stabilius – didelė užduotis. Tad tobulėti dar yra kur.
Kalbant apie narkotines ir psichotropines medžiagas, lyginant su kitomis pasaulio ir Europos šalimis, Lietuva atrodo neblogai. Mes nesame priskiriami prie tų šalių, kuriose žmonės narkotines medžiagas vartoja dažniau nei alkoholį ar tabaką.

– Ar iš tiesų rinkoje plinta naujos psichoaktyviosios medžiagos?
– Naujų psichoaktyviųjų medžiagų atsiranda ne tik Lietuvoje. Apie tai kalba visas pasaulis. Narkotikai, apie kuriuos labai daug žinojome, keičiasi – tai naujas iššūkis tiek Europai, tiek visam pasauliui. Europos mastu sukurtoje greito reagavimo sistemoje 2012 m. visoms šalims buvo pranešta apie 73 naujas psichoaktyviąsias medžiagas. 2013 m. – apie 98. 2014 m. pranešta apie 101 rinkoje aptiktą psichoaktyviąją medžiagą.
Skaičiai rodo augimo tendenciją – todėl tikrai turime naują grėsmę. Su ja turime mokytis kovoti, pritaikyti savo teisinę sistemą ir apsaugoti visuomenę.

– Lietuvoje paplitusi priklausomybė nuo receptinių vaistų?
– Moksliniai tyrimai, pasaulinė praktika rodo, kad vaistai, kurių sudėtyje yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neretai tampa piktnaudžiavimo objektu. Esminė problema ta, kad toks piktnaudžiavimas nėra laikomas neteisėta veikla.
Klaidingai mąstoma, kad net chaotiškas jų vartojimas nėra pavojingas. Departamento užsakymu 2015 m. atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad apie 9 proc. gyventojų bent kartą gyvenime yra piktnaudžiavę raminamaisiais, migdomaisiais vaistais. O keturi iš dešimties suaugusiųjų nurodė, kad vartojo skausmą malšinančius vaistus be gydytojo paskyrimo. 78 proc. gyventojų tokio tipo vaistus vartojo nereguliariai, pavieniais atvejais, pagal savo paties nustatytą poreikį.
Pastebima, kad į tokį vaistą žiūrima kaip į būtinybę, nepriklausomai nuo to, ar jį būtų paskyręs gydytojas. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai močiutė, patekusi į gydymo įstaigą, iš karto pasako, kad be atitinkamo vaisto negalės užmigti.
Tiesiog tai problema, kuri Lietuvoje galbūt nėra tokia aktuali ir aštri. Tačiau visas pasaulis juda ta linkme, kad žmogus žinotų reikalingą informaciją ir būtų pasiruošęs užkirsti kelią galimam protrūkiui ir problemai. Tai vienas iš svarbiausių brandžios visuomenės požymių.

– Elektroninės cigaretės – gelbėjimosi ratas ar nauja grėsmė?
– Tai naujas produktas, apie kurį mes žinome labai nedaug. Pirmoji informacija, kurią siuntė pardavėjai, buvo apie tai, kad elektroninės cigaretės galbūt yra geras pakaitalas tabako gaminiams. Esą jos gali padėti rūkantiems mesti rūkyti.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 19 proc. Lietuvos gyventojų yra bandę šį produktą. 86 proc. jų tai darė ne dėl noro, jog elektroninės cigaretės taptų pakaitalu, bet iš smalsumo.
Elektroninės cigaretės ypač patrauklios nepilnamečiams. Tai rodo, su kokia grėsme mes susiduriame, be to, pamirštame, kad jų sudėtyje taip pat yra priklausomybę skatinančių medžiagų. Tai reiškia, kad efektą gauname tokį patį, o nemokant tinkamai vartoti produkto galimos perdozavimo pasekmės ir įvairūs šalutiniai poveikiai.
Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad nėra žinoma, koks bus ilgalaikis šio produkto poveikis sveikatai. Nėra žinoma, net kokią medžiagą išskleidžia elektroninė cigaretė. Todėl reikėtų pasidžiaugti, kad Lietuvoje nuo gegužės pirmos dienos įsigaliojo draudimas nepilnamečiams parduoti ir įsigyti šį produktą. Taip pat įsigaliojo įvairūs kiti draudimai, apskritai ribojantys šio produkto patekimą į rinką.

– Ar reikėtų minimalų alkoholio įsigijimo amžių didinti iki 21 metų?
– Prieš kelias savaites Seime svarstytas įstatymo projektas, kuriuo buvo siūloma uždrausti, asmenims iki 20 metų, įsigyti alkoholio produktus. Tačiau šiam projektui nepritarta ir jis liko nepriimtas. Vertinant dabartinę situaciją, toks siūlymas buvo reikalingas. Manau, prie šio klausimo dar bus sugrįžtama. Be to, nepaisant pasigirdusių prieštaravimų, yra ir manančių kitaip.
Pavyzdžiui, atlikus apklausą 72 proc. respondentų nurodė, kad sutiktų alkoholinių gėrimų įsigijimo cenzą pakelti iki 21 metų. T. y. pati visuomenė, matydama dabartinę situaciją, yra subrendusi permainoms ir tai yra tam tikras šviesulys tunelio gale.

– Ką manote apie mūsų teisinę sistemą, reguliuojančią psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą?
– Pasaulio sveikatos ir kitos organizacijos aiškiai išskyrė būtinus kiekvienos valstybės prioritetus, kuriuos būtina taikyti sistemiškai. T. y. prieinamumo, prekybos vietų mažinimas, reklamos draudimas – ką turime tabako srityje, tačiau neturime alkoholio. Kaina, sisteminė prevencija – paremta sveiko gyvenimo būdo įgūdžių ugdymu.
Kalbant apie paklausos mažinimą yra labai daug svarbių dalykų, kuriuos valstybei reikia nuveikti. Kaip žinia, departamento atliktas tyrimas rodo, kad mūsų visuomenė yra pasiruošusi dėl visiško alkoholio reklamos draudimo. Lygiai taip pat visuomenė yra pasiruošusi ir pritartų amžiaus cenzo didinimui, nuo kada būtų galima įsigyti alkoholinių gėrimų. Žinoma, tai būtų aktualu ir taikant kitus draudimus, kurie labai svarbūs, sprendžiant problemas, vyraujančias mūsų valstybėje.