Mykolas DEIKUS

Prokuratūra laimėjo bylą prieš Šiaulių savivaldybę – apgynė viešąjį interesą skandalingoje žvyro išparceliavimo istorijoje, tačiau taškas dar nepadėtas. Skaičiuojama, kad miesto biudžetas galėjo patirti šimtus tūkstančių litų nuostolių.

Šiaulių apygardos prokuratūra teisme apgynė viešąjį interesą skandalingoje Zoknių oro uosto inžinerinių įrenginių pardavimo byloje. Bylą narpliojęs prokuroras Donatas Micevičius pasiekė, kad pirmosios instancijos teismas nutrauktų Šiaulių savivaldybės ir bendrovės „Vaidva“ sutartį, pagal kurią bendrovė buvo įgijusi teisę nusikasti Zoknių kariniame oro uoste supiltus apsauginius žvyro pylimus (kupanyrus) ir nusigriauti rusų kariškių pastatus. Drauge teismas uždraudė ir tęsti pradėtus darbus.

Nors teismas ir laimėtas, prokuratūra sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui, kadangi pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie Savivaldybės surengtą konkursą, po kurio ir buvo pasirašyta skandalingoji sutartis. Siekiama neteisėtu pripažinti ir patį konkursą.

Teisme Šiaulių savivaldybės neišgelbėjo ir brangus vilniškis advokatas, kurį miesto valdžia nusamdė iš esmės ginti privačius interesus. Nors Savivaldybėje dirba būrys juristų, tačiau jie sutarčiai su bendrove „Vaidva“ ginti nebetiko.   

Šiaulių savivaldybė ne tik trukdė dirbti viešąjį interesą ginančiam prokurorui, bet ir iš kailio nėrėsi, kad tik apsaugotų miestui nuostolingą sandėrį su konkursą laimėjusia bendrove. Tyrimą atliekanti prokuratūra Savivaldybę užvertė prašymais suteikti informaciją, tačiau atsakinėti miesto valdžia neskubėjo.

Tuo metu, kai miesto biudžetą smaugė milijoninės skolos paslaugų teikėjams, darbuotojai buvo varomi nemokamų atostogų, sutarčiai apginti pasamdytam advokatui įsipareigota net apmokėti kelionės išlaidas.

Ginti viešąjį interesą prokuratūra ėmėsi gavusi Šiauliuose rinkto Seimo nario skundą. Skandalo ištakos – tragiška kario žūtis vienoje iš oro uosto prieigose iškastų duobių. Pastaruosius dešimtmečius netoli buvusios karinio oro uosto kuro bazės buvo masiškai kasami šuliniai, iš kurių semtas žibalas, ištekėjęs iš kiaurų talpyklų ar tiesiog išpiltas.

Į vieną iš apleistų duobių įkrito ir nuskendo degančią žolę ir krūmus gesinęs kariškis. Tik po to miesto valdžia ėmėsi veiksmų – kelių hektarų plote išsibarsčiusias vilkduobes nuspręsta užpilti. Bet, panašu, ir tragedijoje kai kas įžvelgė naudos.

Šiaulių savivaldybėje gimęs planas iš pradžių didelių įtarimų nesukėlė. Tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius viešai aiškino, kad Savivaldybė pinigų neturi, todėl mainais už užlygintas duobes konkurso laimėtojui bus leista nusigriauti apleistus ir pavojų keliančius pastatus.

Konkurse dalyvavusi Akmenės rajone registruota bendrovė „Vaidva“ Šiaulių savivaldybei pasiūlė dar ir primokėti - keturiolika tūkstančių litų. Su šia bendrove ir buvo pasirašyta sutartis, nors kilo klausimų, kodėl duobes užlyginanti ir senus griozdus nuversti įsipareigojusi įmonė dar ir sumoka už tai.

Pradėjus domėtis, kur slypi tokio gerumo šaknys, yla išlindo iš maišo. Pasirodo, sutartyje bendrovei „Vaidva“ leista nusikasti ir žvyro pylimus. Šiuos inžinerinius įrenginius pastatė dar rusų kariškiai – pylimai buvo skirti apsaugoti karo lėktuvus atominio karo atveju. 

Milžiniškuose žvyro pylimuose – tūkstančiai kubinių metrų aukštos kokybės žvyro, į kurį jau visas dešimtmetis dairėsi kelininkai ir statybininkai. Prieš kelerius metus buvęs Šiaulių vicemeras Kazimieras Šavinis buvo užsiminęs, jog kupanyruose supiltas žvyras labai praverstų kelio Šiauliai – Radviliškis rekonstrukcijai. 

Už pergalę konkurse bendrovė „Vaidva“ sumokėjo vos keliolika tūkstančių litų, nors įgyto Savivaldybės turto vertę verslininkai skaičiuoja šimtais tūkstančių litų. Tačiau narpliojant konkurso peripetijas paaiškėjo, kad konkurso dokumentuose ir sutartyje įrašyti duomenys skiriasi.  

Prokuratūrą sudomino ir tai, kad konkursą paskelbusi Šiaulių savivaldybės administracija niekaip neįvertino turto, kurį nusprendė perduoti konkurso laimėtojui, neskaičiavo darbų kainos ir pan.

Svarstoma, ar tai nebuvo padaryta sąmoningai, kad verslininkai nežinotų tikrosios konkurso vertės?

Skandalingojo konkurso komisijai vadovavo tuometinis Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius pavaduotojas, partijos Tvarka ir teisingumas atstovas Gintautas Mikučiauskas. Iškart po konkurso konfliktas kilo tarp jo ir partiečių. Valdančiosios koalicijos atstovai buvo priblokšti, kai partijos Tvarka ir teisingumas atstovai pareiškė, jog G. Mikučiauskas prarado politinį pasitikėjimą, todėl neteks administracijos direktoriaus pavaduotojo kėdės.

Keistas sutapimas – Šiaulių apygardos prokuratūroje baigiant narplioti bylą G. Mikučiauskas daugelio nuostabai buvo sugrąžintas į Šiaulių savivaldybę. Specialiai jam sukurtas Savivaldybės administracijos direktoriaus padėjėjo etatas neva internetiniam Savivaldybės projektui koordinuoti. Kaip G. Mikučiauskas atgavo politinį pasitikėjimą, iki šiol viešai nepaaiškinta.

Teisme pralaimėta byla prieš viešąjį interesą ginančią prokuratūrą – ne vienintelis pastaruoju metu Savivaldybę sukrėtęs skandalas. Savivaldybei gresia naujas skandalas – prokuratūrą pasiekė skundas dėl kito miesto valdžios surengto aukciono, prarastos septynženklės sumos. Be to, miesto valdžiai gresia ir civilinis ieškinys. Plačiau apie tai – rytdienos laikraštyje.