Zita KATKIENĖ

Vakar Savivaldybės posėdžių salėje Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija surengė renginį, kurio metu buvo pristatytas projektas, vykdomas Afrikose šalyse. Renginys skirtas pažymėti penktajam Tūkstantmečio vystymosi tikslui, kuris numato trimis ketvirtadaliais sumažinti gimdyvių mirtingumą besivystančiose šalyse, o taip pat pagerinti reprodukcinės sveikatos prieinamumą. Apie situaciją Afrikoje kalbėjo ne tik projekto organizatorės, bet ir afrikietė studentė iš Etiopijos. Šiaulių centrinės poliklinikos mergaičių gydytoja Asta Damkuvienė, išklausiusi pranešimus, pridūrė, jog džiaugtis tuo, kad vykdome lytinį švietimą Afrikoje, galime. Tačiau medikė pastebi, jog ir mūsų miesto moksleiviai per mažai sulaukia profesionalių mokymų šia tema. 

Šešios Europos šalys, tarp kurių - ir Lietuva, kuriai atstovauja nevyriausybinė organizacija Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija, dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamame projekte, kurį vykdo visuomenės informavimo kampanija „Sign of Life“. Pasak Afrikos mergaičių ambasadorės Lietuvoje Agnės Gelžinytės, siekiama pagilinti visuomenės žinias apie Afrikos paauglių mergaičių galimybes. 

Renginys buvo surengtas ir Šiaulių universiteto gimnazijoje, nes, pasak A. Gelžinytės, siekiama, kad kuo daugiau jaunimo sužinotų apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises ir jų sąsajas su skurdu, neraštingumu, moterų mirtingumu Afrikoje. Lietuva, nors ir neturėdama didelių finansinių galimybių, tačiau finansuojama Europos Sąjungos bei būdama jos nare, gali būti šalimi donore, kuri skiria moralinę pagalbą Afrikos mergaitėms ir moterims, jų sveikatos ir teisių įgyvendinimui, siekiui, kad sumažėtų gimdyvių mirtingumas. 

Afrikos mergaičių ambasadorė Lietuvoje, drauge su ambasadorėmis iš Danijos, Vokietijos ir Olandijos, neseniai lankėsi Kenijoje, kur galėjo susipažinti su tikra šalies situacija, lankytis mokyklose ir ligoninėse, bendrauti su likimo nuskriaustomis moterimis. Dauguma iš jų, pasak Agnės, sakė, kad norėtų siekti mokslo, tačiau tam neturi galimybių, nes gyvena neturtingose šeimose. Pietinėje Afrikoje nemokamas mokslas garantuojamas tik iki 8 klasės. Už mokslą 9-12 klasėse reikia mokėti. Mokslas universitete ypač brangus ir jo siekia tik labai turtingų šeimų atžalos.

„Pamatėme didžiulį skurdą mokyklose, gydymo įstaigose“, - pasakoja Afrikos mergaičių ambasadorė. Teko bendrauti ir su šalies parlamento nariais. Iš jų sužinojusi, kad net šalies mastu yra rašoma nemažai projektų situacijai gerinti, deja jie neįgyvendinami, nes tam nėra lėšų. 

Tačiau šiose mokyklose vykdomas vaikų lytinio švietimo projektas. Projekte dalyvaujantys pedagogai specialiai rengiasi šiam darbui, tad pagal programą afrikiečiai mokomi lytinio švietimo paslapčių. Jaunuoliai, baigę visą programą, patys eina į mokyklas ir žinias perduoda žemesnių klasių moksleiviams. 

Vilniaus universiteto sveikatos mokslų magistrė Meseret Demissie Mekbib į Lietuvą studijuoti atvyko iš Etiopijos, kur ji ir gauna stipendiją. Antrają studijų pakopą - magistrantūrą ji galėjusi studijuoti Vengrijoje arba Lietuvoje. Pasirinkusi Vilniaus universitetą, nes čia galėjo studijuoti visuomenės sveikatos mokslus.  

Etiopijos gyventoja renginio dalyviams papasakojo apie Afrikos moterų, gyvenančių pietinėje žemyno dalyje, situaciją. Į pietus nuo Sacharos gyvenančių afrikiečių sąlygos daug skurdesnės, nei gyvenančių šiaurinėje žemyno dalyje, tad ir problemos čia sprendžiamos sudėtingesnės. 

Nėštumas, pasak viešnios iš Etiopijos, yra pagrindinė jaunų moterų mirties priežastis. Afrikoje, nutolusioje į pietus nuo Sacharos, daugiau kaip 2 milijonai merginų tampa nėščios būdamos 15-19 metų. Dėl per jauno amžiaus dažna moteris gimdymo metu miršta. 

Pagrindiniai moterų ir merginų pavojai, susiję su nėštumu, - tai gimdymo komplikacijos ir nesaugus abortas. Nėštumą dažnai nutraukia tam nepasirengę žmonės, nehigieniškoje aplinkoje. Dažniausiai po nėštumo jaunas moteris vargina mažakraujystė, psichikos sutrikimai, klesti ŽIV ir AIDS bei kitos lytiniu keliu plintančios ligos. Dėl nesaugių abortų dažna moteris lieka nevaisinga arba serga kokia užkrečiama liga. Deja, daugiau negu pusė viso pasaulio gimdyvių mirčių vyksta Afrikoje – 100 tūkstančių gimdymų tenka 900 gimdyvių mirčių. Išsivysčiusiose šalyse – tik 9 mirtys. Nėštumas iki šiol yra pagrindinė 15-19 metų amžiaus merginų mirties priežastis.  

Iki šiol Afrikos moterims kūdikystėje ir net iki 30 metų apipjaustomos genitalijos. Apie 130 milijonų moterų ir merginų nemedicininiu būdu sužalojamos laikantis religinių tradicijų. Po šios procedūros merginos ne tik suluošinamos, bet jos netenka ir lytiškumo, dėl to padaugėja ir gimdymo komplikacijų. 

„Jei nepilnametės gimdytų vėliau, gerokai sumažėtų gimstamumas, paauglių sveikata būtų geresnė, tad gerėtų ir šalies ekonomika“, - teigia etiopietė. Deja, net 80 procentų lytiškai aktyvių žmonių nenaudoja kontracepcijos.

Šiuo metu net 123 iš 1000 gimusių vaikų mamos – paauglės.

Kita išeitis – investavimas į šeimos planavimą ir kontracepciją. Pasak afrikietės, neplanuotų nėštumų skaičiaus sumažinimas pagerintų šalies situaciją.

Renginyje dalyvavusi Centrinės poliklinikos mergaičių ginekologė Asta Damkuvienė sako, jog toks renginys – reikalingas, ypač jaunimui. Deja, salėje sėdėjo tik Savivaldybės darbuotojos. Išklausiusi pranešimus mergaičių ginekologė A. Damkuvienė pastebėjo, jog daugelis problemų Afrikoje jau sprendžiama geriau nei pas mus, ypač po to, kai visoje Lietuvoje uždaryti Sveikatos ugdymo centrai (Pati A. Damkuvienė iki uždarymo vadovavo Šiaulių apskrities sveikatos ugdymo centrui, - red. past.), kai neliko Jaunimo lytinio švietimo centro, mūsų jaunimui apie lytinį švietimą profesionaliai nebėra kam kalbėti. 

„Mokyklose lytinio švietimo arba lytiškumo ugdymo discipliną integruoja į visų specialybių dalykus. Deja, negi matematikos ar fizikos mokytojas pamokoje kalbės apie menstruacijas?“ - klausia medikė ir pati atsako, jog tikrai retas kalbės. Todėl ir nekalbama arba kalbama per mažai.

Mokyklose esančias lytinio švietimo spragas išduoda ir mergaičių ginekologės kabineto lankytojos. „Neseniai nepilnametę vaikaitę atvedė močiutė, nes bijojo, kad ji gali būti pastojusi“, - pasakoja gydytoja. Bet mergaitė net lytinių santykių neturėjusi. 17-18 metų merginos, paklaustos, ar jau turėjusios lytinių santykių, net įsižeidžia, nes joms, pasak gydytojos, tai – savaime aišku. 

„Reikia, kad mokykloje su vaikais lytinio švietimo tema kalbėtų ir gydytojas. Juolab, kad apklausos rodo, jog patys vaikai pageidauja pirmąsias žinias apie lytinį gyvenimą išgirsti iš gydytojo. Deja, dažniausiai tai sužino iš gatvės draugų. Ypač profesionalaus bendravimo lytinio švietimo klausimais reikia su berniukais“, - įsitikinusi medikė. 

Švietimo, anot medikės, stinga ne tik paauglystėje. „Trūksta sąmoningumo ir, žinoma, meilės sau, ir mūsų moterims“, - sako A. Damkuvienė. To įrodymas – valstybės finansuojamos krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio programos. Nors yra galimybė išsitirti sveikatą nemokamai, tačiau pasitikrina tik 50 proc. programose galinčių dalyvauti moterų. Tad šviesti ir mokyti, anot medikės, reikėtų ir savas mergaites bei moteris. Pasak gydytojos, vien lankstinukų, skirtų visuomenės informavimo kampanijai apie Afrikos moterų problemas, išleista tiek, kad net gaila jiems išleistų pinigų...