Joniškio jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos direktorė S. Grigaliūnienė sako, kad mokytis niekada nevėlu ir nereikia kreipti dėmesio į aplinkinius.
Asmeninio albumo nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Prieš pusantrų metų nuskambėjusi joniškietės Rūtos istorija, kai ji Joniškio jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje pradėjo krimsti pirmos klasės mokslus būdama 40 metų, nepamirštama iki šiol. Iš pradžių visi džiaugėsi, kad tai gražus pavyzdys žmonėms, siekiantiems susikurti savo gyvenimą iš naujo. Juolab kad Rūta paskatino mokytis ir savo vyresniąją seserį Jūratę.
Tačiau nemažai yra ir tokių žmonių, kurie iš besimokančių moterų pradėjo šaipytis, nes girdi, reikėjo mokytis, kai buvo tam laikas.

Trūksta tolerantiškumo iš aplinkinių
Pasak Joniškio nakvynės namų, kurių gyventojos yra Rūta ir Jūratė, socialinės darbuotojos Rasos Tamulienės, aišku viena, jog visuomenei trūksta tolerantiškumo.
„Kai apie Rūtos ir Jūratės istoriją sužinojo visa Lietuva, moterys labai sunerimo ir priešiškai nusiteikė mokslams. Šiuo metu labiausiai baiminamės, kad Rūta ir Jūratė nepalūžtų ir mokslus tęstų toliau. Mūsų gyventojas ypač negatyviai paveikė informacija spaudoje apie jų gyvenimo nuotrupas. Manome, kad moterys mes mokslus. Joniškis - provincija, todėl iš šių besimokančių moterų visi čia juokiasi – pravardžiuoja trečiokėmis. Viešumas daugiau pakenkė nei padėjo. Stengiamės moterims padėti, kad jos galėtų gyventi savarankiškai, o dabar viskas atsisuko prieš jas“, - nuogąstauja R. Tamulienė.
Pastaruoju metu Rūta ir Jūratė atsisako pasakoti apie save. „Padaryta didelė meškos paslauga. Šie žmonės ir taip nukentėję, nuskriausti gyvenimo, jiems sunku pritapti visuomenėje, o dabar liko visiškai pasmerkti aplinkinių. Vyrauja stipri tarybinių laikų nuostata, kad visi mokytis turi laiku ir mokslas vyresniame amžiuje yra beprasmis. Moterys ir taip buvo visuomenės „mindomos“. Ne veltui yra sakoma, kad socialinės grupės žmonės patenka į atskirtį. Paviešintos skaudžios istorijos skaudina besistengiančius atsistoti ir eiti savo gyvenimo keliu. Šie žmonės yra išjuokiami. Jei moterys mes mokslus, ir mes būsime bejėgiai ką nors padaryti“, - sako R. Tamulienė.

Nepasitikėjimas – kliūtis mokytis
Joniškio jaunimo ir suaugusiųjų mokykla savo istoriją skaičiuoja nuo 1946 metų. Per tuos mokyklos gyvavimo metus vidurinį išsilavinimą įgijo daugybė suaugusiųjų.
Pasak Joniškio jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos direktorės Stefanijos Grigaliūnienės, didžiulis perversmas suaugusiųjų mokyme įvyko praėjusiais mokslo metais, kai keitėsi mokymosi formos, būdai. Šiais metais jau visi suaugusieji mokosi neakivaizdiniu būdu - vieną dieną per savaitę. „Vienuoliktokai ir dvyliktokai per dieną turi mažiausiai devynias pamokas, o penktų-dešimtų klasių mokiniai - keturias ar penkias pamokas. Pradinių klasių mokiniai turi po 3 pamokas. Pastebime, kad vyresnio amžiaus žmogui sunku ne tik ateiti ir išreikšti norą mokytis, bet sunkus ir pats mokymosi procesas. Suaugusieji, neįgiję laiku išsilavinimo, nepasitiki savimi, savo apsisprendimus, mokytis ar ne, atidėlioja iki paskutinės minutės. Susidūrę su pirmais ne mokslo sunkumais, o savo laiko perplanavimu, kad per dieną nors pusvalandį galėtų skirti mokslui, panikuoja, nori viską mesti. Kai šią tiesą išsiaiškiname, ir egzaminai tampa ne tokie baisūs. Viena taisyklė visiems galioja - kiek laiko skiriama mokslui, tokie ir rezultatai“, - sako S. Grigaliūnienė.

Geri pavyzdžiai – užkrečia
Mokyklos direktorė sako, kad dažnai mokytis jaunystėje negalėję, tačiau apie tai svajoję, pradeda mokytis vėliau.
„Pavasarį baigusi mokslus Vaiva dvyliktoje klasėje daug dėmesio skyrė mokslui ir jos mokymosi rezultatai labai pagerėjo, palyginti su vienuoliktąja klase. Labai džiaugiamės Jurgitos užsidegimu mokytis, kuri šiuo metu jau yra Šiaulių universiteto antrakursė. Turime nemažai gerų pavyzdžių: moteriai įgijus pas mus vidurinį išsilavinimą jos pavyzdžiu pasekė ir jos sutuoktinis“, - sako S. Grigaliūnienė.
Mokyklos direktorė nepamiršta ir seserų Rūtos su Jūrate, kurios trečioje klasėje dabar mokosi sulaukusios keturiasdešimties metų. „Jos laiku negalėjo mokytis, nes tėvų gyvenimo būdas juos vijo iš vienos gyvenamosios vietos į kitą ir niekas nespėdavo užfiksuoti, kad mergaitės nesimoko“, - pasakoja direktorė.
Dažnai mokytis vyresnio amžiaus žmogų įpareigoja darbas. Šiais mokslo metais penktąją klasę Joniškio jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje pradėjo lankyti 31 metų sulaukęs Sigitas. Jam išsilavinimo stoka neleidžia įgyti vairuotojo pažymėjimo, o tai turi įtakos darbo pasirinkimui. Pasak S. Grigaliūnienės, jaunas vyras nekomentuoja, kodėl anksčiau nesimokė mokykloje.
„Visiems kartoju: esate suaugę žmonės ir jau puikiai suprantate mokslo reikšmę. Laikas susirūpinti savo išsilavinimu, nes niekas už jus to nepadarys. Išsilavinimas yra turtas, kuris bus su jumis, kad ir kur jūs beeitumėte. Jei mokaisi, išlieki jaunas, o nesimokai – pasensti. Nesvarbu, ar jums dvidešimt, ar aštuoniasdešimt“, - sako S. Grigaliūnienė.