Bet šnekėsiu tik už kūrėjus, t. y. už save – „Penktojo kėlinio“ autorių, bei už dizainerį-anonimą, tą tupyklą konstravusį. Jo klozetas – „daugiafunkcinis įrenginys“, sukurtas ne tik viešoms erdvėms ar viešoms išvietėms, bet ir viešoms akcijoms simbolizuoti. Garsu ir kvapu. Toji tupykla, kaip niekas kitas, garsina tokių renginių reikalingumą, dvelkia dvasios turtingumu, prasmingumu. Žinoma, ir kabinetiniu kvapeliu iš Savivaldybės antrojo aukšto...
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Vilius PURONAS
Dizaineris
Nepatikėsite – džiaugiuosi, kad manęs nepakvietė į šį renginį. Juk už kalėdines melodijas, aidėjusias iš klozeto, šiauliečiai tuos jaunuolius rožančiais užkapos, prieš tai organizatorių apkaltinę terorizmu. Į kuprą ir pats gaučiau, jei jį ginčiau, sau markę gadinčiau.
Manau, kad jaunieji rengėjai suklydo, norėdami „solidarizuotis“ su manimi, „nelegalų klozetą“ šalia „nelegalaus įrenginio“ pastatę. Abejoju, kad „Penktasis kėlinys“ ir kiti mano ar universiteto studentų suprojektuoti miesto pramonininkų kūriniai yra nelegalūs. Tokie kolosai iš po naktų neišdygsta, o jų juridinė įteisinimo tvarka – valdininkijos darbo brokas, ne menininkų.
Dabartinė Miesto savivaldybės administracija net trimis oficialiais raštais buvo užklausta-paprašyta-pareikalauta: prašome paviešinti tų „nelegaliųjų“ sąrašus! Atsakymų nėra. Tyla.
Kas plepalais apie „nelegalius puronizmus“ nukreipinėja valdžios dėmesį nuo savų kabinetinio darbo skurdžių pasiekimų? Kokių konkrečių kūrinių sukurta mieste, kiek jaunų talentų subrandinta per pastarąjį dešimtmetį? Kiek sužlugdyta? Kodėl? Vėl tyla...
„Klozetinė akcija“ – bandymas kelis jaunuolius priešpastatyti keliems tūkstančiams gyventojų parašų, surinktų ginant „Penktąjį kėlinį“, žiniasklaidai paviešinus ultimatumą. Labai norėčiau susitikti su jaunaisiais šios akcijos dalyviais akis į akį, su jų draugais, bendraminčiais. Šaunu būtų sužinoti jų perspektyvas, atsakyti į klausimus, išklausyti nuomonių.
Siūlau: organizatoriai, susiderinę, su kuo reikia, pasikvieskite mane susitikimui su jūsiškiais.