Konferencijoje kalbėta apie neskaitymo problemą. 
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Jaunimas knygą, kaip laisvalaikio priemonę, renkasi vis rečiau. Aišku, būdami moksleiviai jie yra priversti bent kažkiek jų perskaityti, juk kitaip turbūt neišlaikytų lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Tik bėda, kad ,,privalomoji“ literatūra dažniausiai nesudomina jaunuolių. Jie mieliau naršo internete, žaidžia kompiuterinius žaidimus ar klausosi muzikos. Manoma, kad skaitymo įpročiai priklauso nuo to, ar namie skaito tėvai, kiek knygų yra namuose, ir nuo to, ar mažam vaikui buvo skaityta balsu.
Apie tai kalbėta Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vykusioje konferencijoje „Skaitymas ir skaitymo skatinimas: laikmečio aktualijos, patirtis ir galimybės“.

Viskas priklauso nuo suaugusiųjų
Manoma, kad skaitymas pats savaime yra tik gėris. Pripratinus vaiką skaityti tarsi savaime išsispręstų daugelis įprastų problemų. Vaikas nebebūtų toks vienišas, gyventų drauge su herojais. Knygų biblioterapinis poveikis padėtų spręsti vaiko vidines, išorines, socialines problemas.
Tad kaip atrasti patikimų priemonių, kurios leistų pagrindinių tikslų sėkmingai siekti?
„Ikimokyklinio ir vyresnio amžiaus vaikų skaitymo įpročiai, knygų pasirinkimas daugiausiai priklauso nuo suaugusiųjų. Jų pastangos ir sugebėjimas konkrečiam vaikui parinkti reikalingiausią knygą nulems, ar vaikas ateityje uoliai skaitys gerą literatūrą“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Asta Gustaitienė.
Kita vertus, daugėja lektologijos specialistų, kurie teigia, kad dauguma išorinių skaitymo skatinimo priemonių iš esmės yra visai neveiksmingos. Neretai vaikas tai suvokia kaip dar vieną suaugusiojo galios, kontrolės, ką skaityti, išraišką.

Rekomenduoja skaityti garsiai
Ikimokyklinio ir vyresnio amžiaus vaikui itin svarbu mokytis gyventi bendruomenėje. Po truputį psichologiškai atsiskirti nuo tėvų ir imti kurti prasmingus santykius su kitais vaikais ir suaugusiais.
Suvokti ir pradėti megzti vienybės santykius su kitais. Priimti ir susidraugauti su neįgaliu, negražiai apsirengusiu, kitaip kalbančiu, kitokius žaidimus žaidžiančiu ir pan. Būtent šioje srityje knygos vaikams gali padėti.
„Knyga yra kaip laboratorija, leidžianti vaikui labiau suprasti žmones, bendrauti, įgyti draugų, priimti kitą ir kitokį. Sukurti draugiškus santykius su aplinkiniais, priimti kitus ir pačiam būti priimtam“, – pabrėžė mokslininkė.
Ypač knyga paskatina poreikį priartėti prie kitų, jeigu tėvai, mokytojai, bibliotekų darbuotojai dažniau knygas mažiesiems skaitytų garsiai. Tuomet vaikas patiria intymų santykį su jį mylinčiu suaugusiuoju. Nes suaugęs žmogus skiria savo patį brangiausią dalyką – laiką.
„Skaityti ėmus pačiam vaikui, išlieka jo santykis su knygoje įkūnytais dalykais. Iš jam skaičiusiojo išmokta empatija, įsijautimas į knygoje vaizduojamą santykį, susitapatinimą su personažu, jo literatūrinių pavyzdžių išgyvenimas“, – sakė A. Gustaitienė.
Be to, juk niekas taip nesuartina kaip dalijimasis įsivaizduojama patirtimi. Kalbėdami apie tai, kas mažajam patiko, sujaudino, supykdė, privertė verkti, galime geriau suprasti vaiką, jo patirtis.

Atbaido baimė arba nuobodulys
Su didžiule praraja ir iššūkiu jaunieji skaitytojai susiduria, kai pradėję skaityti savarankiškai lieka vieni su knyga. Tuomet vienatvėje jie gali suvokti, kad vieniems skaityti neįdomu. Nes daug ko nesupranta ir negali iš karto tų dalykų išsiaiškinti.
„Skaitymo gebėjimai neleidžia visko priimti ir suvokti adekvačiai, galiausiai vaikas prieina prie išvados, kad skaitymas ne jam. Vėliau tai būna sunku pakeisti. Todėl tėvai turėtų atsakingai parinkti knygas ir meilę knygai jam skiepyti nuo mažų dienų“, – patarė specialistė.
Vis dėlto kartais net pats didžiausias tėvų noras, kad jų atžala skaitytų knygas, nieko nelemia. Pastarasis mieliau laisvalaikį leidžia naršydamas internete ar žiūrėdamas filmą. Išsamiau apie skaitmeninės kartos santykį su popierine knyga ir skaitymu, kalbėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorė dr. Laura Jankevičiūtė.

Mieliau naršo internete
Specialistė pasakojo, kad patrauklus, interaktyvus, žaismingas ekranas vaikų ir paauglių akyse yra vertinamas itin palankiai. O popierinė knyga sužadina nemalonius jausmus, susijusius su mokykla, didesnių pastangų reikalaujančiu mokymosi procesu, prievole.
„Šiandien, sekdama kultiniais tapusių prekinių ženklų mados tendencijas, jaunoji karta vis daugiau laiko skiria ekranų malonumams. Todėl nenuostabu, kad knyga prarado savo simbolinę vertę. O santykis tarp jaunojo skaitytojo ir knygos pasikeitė. Silpnesnių skaitytojų tarpe netgi išnyko“, – kalbėjo L. Jankevičiūtė.
Anot jos, vaikų ir paauglių akimis šiandien knygos skaitymas nėra niekuo pranašesnis už kitus šio amžiaus užsiėmimus. Pavyzdžiui, muzikos klausymąsi, filmų žiūrėjimą ar žaidimus virtualioje erdvėje.
Kita vertus, yra mokslininkų, teigiančių, kad skaitmeniniame amžiuje knygų skaitymui trūksta tinkamų sąlygų. Šiai veiklai reikia tylos, vienatvės, kantrybės ir laiko. Tai yra neatsiejami knygų skaitymo palydovai, kurie prie greičio kulto pripratusiems vaikams ir paaugliams natūraliai asocijuojasi su nuoboduliu ir monotonija.

Ilgi teksto blokai – nevilioja
Vienas iš pagrindinių jaunosios kartos bruožų – mobilizuotas priemonių naudojimas. Gebėjimas net viename ekrane vienu metu atlikti daugybę skirtingų veiklų.
Šiandien vaikai yra nekantrūs. Laukimo momentai užpildomi įvairiais užsiėmimais, naršymu internete. O susikoncentravimas į vieną veiklą ilgą laiko tarpą reikalauja ypatingų pastangų. Daug lengviau žaisti virtualiame žaidime, nei šifruoti personažo nuotykius tekste.
„Smalsumas, dinamiškumas, noras išbandyti kuo daugiau ir kuo įvairesnių veiklų, per jas atrasti ir išreikšti save taip pat daro įtaką santykiui su knyga. Būtent dėl šių savybių skaitant tradicinio formato knygas tampa sunkiau susikoncentruoti“, – išskiria specialistė.
Šiuolaikinę kartą labiau domina virtualioje erdvėje egzistuojantys žaidimai, testai, vaizdeliai, su tais pačiais personažais. Trumpi ir fragmentiški tekstai apie juos. Kiek mažiau vilioja romus ir asketiškas knygos viršelis, puslapiai su ilgais teksto blokais ir be paveikslėlių.
„Nesunku pastebėti, kad intensyviai skaitomi tie kūriniai, kurie sugeba suburti gerbėjų bendruomenes ir paskatinti jas reikštis, dalyvauti, kurti. Pavyzdžiui, knygos apie Harį Poterį, romanas „Saulėlydis“. Čia galėtumėme paminėti fanų meną, kuris sujungia įvairias fanų kūrybiškas veiklas. Fantastinių tekstų rašymą, videomontažus, dainų kūrimą“, – pasakojo ji.
Tuo tarpu klasikinė literatūra neskatina panašaus pobūdžio veiklų. Todėl ji yra nepopuliari ir mažai skaitoma. 

Skaitoma greičiau ir mažiau
L. Jankevičiūtė sakė, kad neretai jaunieji asmenys neskaito, nes šeimose formuojamas neigiamas požiūris į skaitymą. Vaikui nusikaltus tuoj pat ribojimas naudojimasis internetu, konfiskuojamas planšetinis kompiuteris, liepiama skaityti knygą.
Todėl vaikams ir paaugliams knygų skaitymas asocijuojasi su bausme ir prievole. O ekranas, išsiskiriantis pramogos, pasilinksminimo, emocinio atsipalaidavimo priemonių įvairove, – su siekiamybe.
Pranešėjos teigimu, naujos technologijos ir jomis sklindantys įvairūs tekstų formatai daro įtaką skaitymo sampratos pokyčiams. Skaitoma greičiau, trumpiau, mažiau, ne iki galo.
Skaitoma lengvesnio turinio informacija, kurios dažniausiai reikia socializacijai, kuri atitinka pomėgius. Skaitomos socialiniuose tinkluose draugų publikacijos, kuriose pasakojami kelionių įspūdžiai, pasiekimai ar šiaip banalus kasdieninis gyvenimas.
„Skaitymo įpročiai vis labiau prisitaiko prie pakitusių sąlygų, kuriomis kuriami tekstai, platinama informacija. Daugėjant skaitmeniniu būdu skaitomų tekstų ypač svarbu gerinti skaitymo įgūdžius. Kitaip bus sunku užtikrinti veiksmingą tekstų naudojimą ir tinkamą jų suvokimą“, – perspėjo pranešėja.

Reikia ieškoti naujų metodų
Jaunieji interneto vartotojai nesugeba surasti teisingo ir išsamaus atsakymo. Stokoja kritinio požiūrio įvertinti informaciją internete. Nemoka susikaupti ir internete perskaityti ilgesnio teksto.
Todėl šiandien, lavinant skaitymo įgūdžius, turėtų būti akcentuojamas ne tik atminties, bet ir išradingumo, novatoriškumo, kūrybiškumo lavinimas. Taip pat gebėjimas atrinkti, sisteminti duomenis, interpretuoti surastą informaciją.
L. Jankevičiūtė svarstė, kad galbūt vaikai, paaugliai dažniau skaitytų, jeigu mokyklos svetainę ar mokyklos bibliotekos socialinio tinko paskyrą galėtų kurti ir nuolat atnaujinti patys mokiniai.
Trumpametražius filmus ar nuotraukų montažus apie perskaitytas istorijas galėtų skatinti viešosios bibliotekos ar laisvalaikio centrai.
Šių veiklų metu būtų skatinama ne tik skaityti, bet ir aptariama intelektualinė nuosavybė, teisė į atvaizdą ir privatumą, viešosios erdvės samprata internete. Skaitmeninės tapatybės kūrimo niuansai, kuriuos šiandien turi išmanyti net ir patys jauniausi interneto vartotojai.
Galbūt jaunuoliai dažniau skaitytų popierines knygas, jeigu mažiau laiko praleistų naršydami internete. Kartu su bendraamžiais dalytųsi įspūdžiais apie perskaitytas knygas. Tėvai savo vaikams sakytų: „Imk ir skaityk.“
„Reikia pergalvoti priemones, metodus, technikas, kuriomis siekiama ugdyti ir lavinti skaitmeninės kartos atstovą. Į skaitymo sampratą pažvelgti plačiau, nedemonizuoti tvirto prisirišimo prie ekrano malonumų, o padėti inovatyviais būdais užmegzti ir palaikyti santykį su popierine knyga“, – reziumavo L. Jankevičiūtė.