Kartais sakoma, jog laimė slypi ne piniguose, o jų kiekyje. Šiauliečių Jolantos ir Aido Gedvilų istorija rodo, kad tiesos šiuose žodžiuose mažai. Prabangūs automobiliai, prašmatnus namas sostinėje, butas Šiauliuose, gražios atžalos... Atrodo, ko daugiau bereikia. Deja, po kone trisdešimties metų bendro gyvenimo šiuose santykiuose dedamas taškas. „Mūsų šeima – tai siaubo filmas“, – tikina J. Gedvilienė, pridurdama, kad jos vyras jau senokai galvoje gvildeno skyrybų mintį ir darė viską, kad tik ją paliktų pliką basą. Tuo metu A. Gedvilas ginasi – skyrybų norėjo pati žmona, o laimėjusių šitoje istorijoje nėra.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Išporinta nuoga tiesa
Praėjusią savaitę „Šiaulių naujienų“ redakciją pasiekė netikėtas J. Gedvilienės laiškas, kuriame tvirtinama, kad ne vienerius metus trunkantis jos ir vyro skyrybų procesas niekaip nepajuda iš mirties taško. Matyt, didžiausia problema – sukaupti turtai, kurių buvę įsimylėjėliai niekaip negali pasidalyti.
„Net viešose deklaracijose Aidas Jolantą mini kaip savo žmoną ir partnerę. Tačiau kalbant apie skyrybas ir turto dalybas... Jolanta lieka svetimas, darbui už minimumą samdomas žmogus. Tokia, matyt, turtingų ir garsių vyrų požiūrio į partnerystę didžioji paslaptis.“
Susidomėję laišku paskambinome J. Gedvilienei ir pasiteiravome, kokios problemos užgriuvo jų šeimą. Moteris pareiškė – slėpti nebėra ko, todėl ji galinti papasakoti visą jų šeimos istoriją, kuri neva primena siaubo filmą.
Dviejų jaunuolių keliai susikirto tada, kai šie nusprendė lankyti vairuotojų kursus. Į dešimtą klasę tuo metu ėjusi J. Mikulskytė (mergautinė pavardė, – aut. past.) čia pateko savo tėvo dėka, kuris tuo metu dirbo miesto liaudies kontrolės komiteto pirmininku. Vairuotojo pažymėjimu susigundė ir aštuoniolikmetis A. Gedvilas – „Verpste“ dirbusios sandėlininkės, valytojos vienturtis sūnus.
Netrukus po pažinties A. Gedvilas keleriems metams išvyksta tarnauti į armiją, į Jelgavą. Tačiau žavingos merginos nepamiršta, susirašinėja laiškais. Vos grįžęs vėl ima rėžti sparną apie J. Mikulskytę. „Visą jo gyvenimo scenarijų ne paskutinę rolę vaidino jo mama. Aš darau prielaidą, kad eiline darbininke „Verspte“ dirbančiai moteriai buvo palanku, kad jos sūnus pažįsta liaudies kontrolės komiteto pirmininko dukrą. Tais laikais, kaip žinia, buvo žiūrima į turtinę tėvų padėtį, visuomeninę padėtį. Taigi, greičiausiai tai buvo sandoris iš turtinės pusės“, – dabar svarsto J. Gedvilienė.

Klojo pamatus vaikams
Tiesa, tokias išvadas moteris daro tik šiandien. Tuomet jausmų apakinta mergina apie tai nė nesusimąstė, todėl netrukus – 1987 metų spalį – jiedu jau trepsėjo vestuvių puotoje. Tris dienas trukusi šventė – įspūdinga. Išnuomota „Ventos“ pirtis, pakviesta 140 žmonių, tarp jų – visa Šiaulių „grietinėlė“. „Tais laikais juk viskas buvo deficitas. Norint tą pačią „Ventos“ pirtį išsinuomoti, gėrimus gauti, net tą patį kostiumą nusipirkti reikėjo pažinčių“, – paklausta, kas finansavo vestuves, tikino J. Gedvilienė.
Prabėgus vos mėnesiui po vestuvių J. Gedvilienės tėvas parūpina jaunai šeimai naujai pastatytą „Ventos“ baldų fabriko vieno kambario butą Valančiaus g. 4A. „Nėra ko slėpti... Tėvas man tada ir sako, negražu bus prieš žmones, jeigu aš J. Mikulskytei skirsiu butą. Geriau skirsiu Aido vardu. Ir tada autoservisas skiria A. Gedvilui bendrabutį praėjus mėnesiui po vedybų“, – pasakoja J. Gedvilienė.
Tačiau kam tas butas, jei galima turėti namą... Ir visai netrukus J. Gedvilienės tėvas parūpina jaunuoliams sklypą Parko g. 16. Kad neatrodytų iššaukiančiai – vėl viskas įforminama A. Gedvilo vardu.
Tuomet tuometinis miesto liaudies kontrolės komiteto pirmininkas gauna paskyrą naujam automobiliui – „Moskvich 2141“. Tuo laiku turguje už tokį automobilį būtų tekę pakloti maždaug 20 tūkst. rublių. Kąsnelis gardus, tačiau pats kontrolės pirmininkas jau turi tarnybinę „Volgą“, todėl šiuo pasiūlymu kviečia pasinaudoti vaikus. „Sako, kam man du automobiliai? Paimkite jūs. Pagal paskyrą jis tada kainavo apie 7000 rublių. Dalį sumokėjo mano tėvai, kelis tūkstančius prisidėjo jo mama ir mūsų kieme atsirado tas „Moskvich“, – tikina J. Gedvilienė.

Vedęs ir turi vaikų
Viskas klostėsi lyg iš pypkės, kol jauna šeima nenusprendė persikraustyti į naująjį namą Parko gatvėje. „Ir čia įvyko ta situacija, kuri apvertė visą gyvenimą aukštyn kojomis. Nes tais laikais eidamas gyventi į namą turėjai atiduoti tą vieno kambario butą“, – prisiminė J. Gedvilienė. O atiduoti juk gaila... Tad jaunuoliai sugalvojo planą, kaip galima apeiti šias taisykles. Tereikia išsiskirti, o po mėnesio vėl susirašyti – pasvarstė jie ir nieko nelaukę 1991 metų rugsėjį tai padarė.
„Skyrybos irgi buvo įdomios. Jis nueina į Civilinės metrikacijos skyrių, atiduoda tą pareiškimą ir išrašo ištuokos liudijimą tik man, o jis lieka mane vedęs“, – sunkiai įsivaizduojamą istoriją toliau pasakoja J. Gedvilienė.
Moteris tikino, kad po šio įvykio gyvenimas ir toliau tekėjo sava vaga. 1992 metų sausį jiems gimsta sūnus, 1999 m. gruodį – dukra. Tuo pačiu šeima pasineria į verslą – dėvėtų drabužių prekyba, valiutos keitimai, įmonių steigimas... Kartais J. Gedvilienė esą vis paprašydavo vyro, jog susitvarkytų vedybų dokumentus, tačiau šis neva tik pasijuokdavo ir tuo viskas baigdavosi.
„Ir visi sandoriai vyksta tik su mano ištuokos liudijimu. Jam reikia automobilį parduoti – jis tuo naudojasi, jam reikia ką nors nupirkti – eina su tuo mano ištuokos liudijimu. Jis visą gyvenimą tuo naudojosi“, – tikina moteris.
Laikui bėgant A. Gedvilas susidomi politika. Prasideda Šiaulių miesto savivaldos, Seimo, Europos Parlamento rinkimai... Reikia rinkimų agitacijos, tad J. Gedvilienė kartu suka galvą, kokius čia kalendoriukus, lankstinukus gaminti. „Tada jis man sako, kad nesusikirstų visokie interesai, aš turiu tapti abiejų įmonių – „Aidmos“ ir ir „Digikomo“ – direktore. Sutikau. Tačiau jis ir toliau laikė save įmonių savininku ir dirigavo finansiniam paradui“, – teigė J. Gedvilienė. O ji smarkiai nesigilindama vis parašėlius po visokiais dokumentais dėliojo. Kepa kotletus, vyras atskuba į virtuvę su pluoštu dokumentų, patikina, kad skubu – ši pasirašo. Juk žmona! Su vestuviniais žiedais abu vaikšto. O ir viešose deklaracijose rinkimų metu A. Gedvilas buvo visur nurodęs, kad yra vedęs ir turi vaikų.

Apie skyrybas nežinojo net tėvai?
Po kiek laiko šeima nusprendžia palikti Šiaulius ir persikelti į Vilnių. Parduoda namą Šiauliuose ir nusiperka sklypą prestižiniame sostinės rajone Valakampiuose. J. Gedvilienė tikina, kad ant milimetrinio popieriaus pati darė šio namo brėžinius, svarstė, kaip sukurti jaukią aplinką. Tačiau kai ateina laikas įforminti sklypo dokumentus – dar viena nemaloni staigmenėlė. Girdi, jai prieš nosį užtrenkiamos notaro durys ir čia vėl pasitarnauja ištuokos liudijimas – sklypas nuperkamas A. Gedvilo vardu. „Nebežinojau, ką daryti. Rėkti, šaukti? Skandalą kelti? Nebuvau priėjusi tokio lygio. Na, užsirašei, užsirašei – ką darysi. Bet viską jau suprantu...“ – apie vyro galimas užmačias palikti ją pliką basą pasakojo J. Gedvilienė.
Prie viso to gėrio, moters teigimu, jos vyrui prisireikė blondinės. J. Gedvilienė tikina žinanti, kad ši gyvena kitoje gatvės pusėje. „Taip ir gyvenom. Aš statau namą, o jis – į kitą pusę gatvės pas blondinę. Dar namas neužbaigtas, o jis jau ten gyvena, matyt, laukdamas, kada aš užbaigsiu statyti namą“, – teigė J. Gedvilienė.
Būtent tais 2010 metais neva ir trūko jos kantrybė. J. Gedvilienė pareiškė, kad reikia kuo greičiau susitvarkyti vedybinius popierius taip, kaip priklauso. Beje, susitvarkyti dokumentus, kad visas turtas būtų surašytas abiem po 50 proc. – akcijos, namas, butai, automobiliai ir t. t.
Tiesa, apie tai, kad Gedvilai pusiau susituokę, pusiau išsiskyrę neva nežinojo net Jolantos tėvai. Moteris tikina, kad jai buvo skaudu pasakyti, jog įvyko kažkokia fiktyvi ištuoka. Šią žinią pranešė J. Gedvilienės sesuo. Šoko apimti tėvai nieko nelaukę išskuodžia į sostinę, išsiaiškina, kas čia vyksta ir liepia kuo greičiau susitvarkyti dokumentus.
Prie sienos prispaustas verslininkas nebeturi kur trauktis – 2011 metų liepą sudaryta antroji judviejų santuoka. „Šiai dienai yra taip, kad automobilis priklauso įmonei. Aš esu be automobilio. Namas yra jo. Pinigai už darbą „Aidmoje“ man dar nesumokėti. Beje, name, Valakampiuose, kur dabar gyvenu, yra atjungtas šildymas, kartais būna karštas vanduo, bet ne visada. Nei televizijos, nei interneto...“ – prastomis gyvenimo sąlygomis skundžiasi moteris ir aiškina, kad tuo, matyt, „pasirūpino“ jos vyras.
Pasiteiravome, kiek tai tęsis, kada baigsis skyrybų procesas. „Neįsivaizduoju. Aš visiems sakau, kad mirtis mus teisme išskirs“, – sakė J. Gedvilienė.

Laimėjusių šioje istorijoje nėra
Praėjusio antradienio vakarą (tą patį vakarą, kai kalbėjome su J. Gedviliene, – aut. past.) žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad tądien Vilniaus apylinkės teisme buvo priimtas svarbus sprendimas Aido ir Jolantos Gedvilų skyrybų istorijoje. Jau kelerius metus trunkančios skyrybos pagaliau įvyko. Nuspręsta, kad judviejų sūnus ir nepilnametė duktė gyvens su tėvu.
„Turtas dar nedalytas“, – kitą dieną tikino J. Gedvilienė.
„Šiaulių naujienos“ susisiekė ir su verslininku A. Gedvilu, paklausė, kam palankesnis teismo sprendimas, pasiteiravo, ar tiesa, jog po beveik 30 bendro gyvenimo metų jis paliko savo žmoną pliką basą.
„Palikite tas smulkmenas mums. Kad jai liko turto – tai faktas. O kas ir kaip jaučiasi... Patenkintas ar nuskriaustas... Čia šitoje istorijoje laimėjusių nėra“, – sakė jis.
Pasiteiravome ir apie tai, kiek iš tiesų metų truko judviejų su J. Gedviliene vedybinis gyvenimas: kelerius ar keliasdešimt. „Per trumpas turbūt interviu ir forma, kad galėčiau pateikti visas detales ir smulkmenas“, – atšovė jis.
Ryžomės ir dar kartą pasitikslinti, ar garsus verslininkas nesijaučia kaltas dėl to, kad paliko žmoną finansiškai nukentėjusią. „Aš maniau, kad jūs paklausite, ar nesijaučiate nuskriaustas, kad žmona mane paliko. Tai iš tiesų jaučiuosi, nes tokia faktinė aplinkybė egzistuoja. Atkreipiu dėmesį, kad žmona pasitraukė iš bendro šeimyninio gyvenimo. Beveik metus man neteko galimybės su ja pabendrauti, todėl turbūt šiandien ir yra sprendimai tokie, kokie yra“, – taktiškai atsakinėjo A. Gedvilas.
Tačiau santuokos nutraukimas – rimtas sprendimas. Ar negalėjo būti taip, kad J. Gedvilienė nusprendė skirtis dėl to, kad jos vyro kelyje atsirado kita mylimoji?
„Ne, byloje nėra tokių aplinkybių. Visi tie minimi „faktai“ yra, galbūt, įsivaizduojami arba norima, kad jie būtų. Taip, kad šioje istorijoje daugiau komentarai neįmanomi“, – baigdamas pokalbį sakė A. Gedvilas.