Šiauliai neturi jokios rekreacinės zonos, kuri pritrauktų žmones – įsitikinę šiauliečiai. Miesto bulvaras vos kvėpuoja, „Lapė“ pradeda rūdyti... Tiesa, kone miesto centre turime didžiulį turtą – Talkšos ežerą, tačiau tuo kažkodėl nepasinaudojame. Jau prieš dešimtmetį buvo paruošti projektai, kaip atgaivinti ežero pakrantę, tačiau pamatę projekto vertę, siekiančią šešių nulių zoną, valdininkai kaip mat padėjo popierėlius dūlėti į stalčių. „Gana! Laikas atsibusti!“ – nusprendė aktyvūs šiauliečiai ir įteikė miesto merui peticiją, kurioje siūloma nutiesti Talkšos ir Ginkūnų ežerus gaubiantį taką, pritaikytą pėstiesiems, dviratininkams, bėgimo entuziastams. Ar ir nuo šios idėjos po dešimtmečio valysime dulkes ir dūsausime, kad nepasistūmėjome iš vietos? Tikėkimės, kad ne.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Surinkti parašus – nelengva užduotis
Šiaulių miesto savivaldybė gavo 674 šiauliečių pasirašytą peticiją dėl pėsčiųjų tako aplink Talkšos ir Ginkūnų ežerus įkūrimo. Savivaldybės peticijų komisija pripažino šią peticiją tinkama ir antradienio vakarą pakvietė į viešą komisijos posėdį, kuriame buvo svarstomas peticijos turinys.
Vienas iš peticijos autorių Tomas Gramavičius pasakojo, kad idėja rinkti gyventojų parašus gimė socialiniame tinkle „Facebook“. Aktyvūs šiauliečiai pradėjo kalbėtis, jog Šiauliai neturi jokios rekreacinės zonos, kuri pritrauktų ne tik miesto gyventojus, bet ir miesto svečius. „Auksinis berniukas“, „Lapė“... O kas toliau? Na, bulvaras, bet ir šis jau miręs“, – teigė T. Gramavičius, kuris ryžosi rinkti šiauliečių parašus dėl tako įkūrimo.
O lengva nebuvo... Vasario mėnesį jis ir kiti bendraminčiai pradėjo kalbinti šiauliečius, kad šie pritartų idėjai atgaivinti Talkšos ežerą. Tačiau jie žiūrėjo gana vangiai – kam to reikia? Ypač skeptiškai buvo nusiteikę tie, kurie gyvena pietinėje miesto dalyje. „Nei aš ten lakstau, nei važinėju, nei vaikštau. Nesirašysiu“, – tokius pasiteisinimus išgirsdavo entuziastingi šiauliečiai.
Neprarasdami ūpo iki liepos mėnesio pabaigos peticijos autoriai surinko 674 gyventojų parašus ir su šypsena veide įteikė juos miesto merui Artūrui Visockui.

Takeliai, žirgai, maudynės...
Dar vienas peticijos autorių Bronius Rudys teigė, kad idėją įgyvendinti visai nesudėtinga – jokių stebuklų ieškoti nereikia. „Imkime pavyzdį iš kitų šalių. Kad ir Norvegijos. Jokių betonų nereikia. Reikalingas maždaug pusantro ar dviejų metrų pločio takelis, užpiltas skaldele. Kur žmonės galėtų ateiti pasivaikščioti. Žinoma, ne su aukštakulniais“, – sakė jis. Vėl sakysime, kad nėra lėšų? „Kelių darbuotojų tereikia. Vienas veža sunkvežimiu, kitas stumdo. Tai kiek milijonų tie keli žmogiukai suvalgys?“ – retoriškai klausė šiaulietis.
„Facebook“ sukurtoje grupėje šiauliečiai svarstė, kad kiekvienoje 500 m – 1 km atkarpoje galėtų būti sukurtos traukos zonos (žaidimų aikštelės, tilteliai, kavinės, kempingai, pikniko stalai, lauko treniruokliai, lauko ir stalo tenisas, gamtosaugininkų stotis su žirgynu, maudynių vieta, vandens dviračiai ir t. t.).
„Dauguma iš minėtų zonų jau yra įleidusios šaknis šiaurinėje pakrantės dalyje, prie „Lapės“, tačiau siūlome traukos taškus paskirstyti tolygiai, o ne koncentruoti vienoje zonoje, kad vyktų judėjimas ir taip skatintų žmones apeiti visus 7 – 8 km. Takui atsiradus, ši unikali erdvė pritrauktų kito pobūdžio visuomeninę ir komercinę veiklą, kurios pasiūlos Šiauliuose dar labai trūksta“, – sakė idėjos autoriai, pabrėždami, kad šiauliečiai turi gamtos turtą, kuris gali džiuginti gyventojus, tačiau juo nepasinaudoja.

Palikite gamtą ramybėje!
Čia suskubo pasisakyti į posėdį atvykęs šiaulietis Virgilijus Baltrušaitis: „Aš Talkšos ežerą pažįstu labai seniai. Esu šiaulietis ir dar vaikas būdamas iš Vilniaus gatvės su dviračiais važiuodavau maudytis. Važiuodavau netoli Ginkūnų, kadangi ten švaresnis vanduo, o čia – „Elnio“ pusėje – užterštas.“
Vos išgirdęs, kad diskutuojama apie pėsčiųjų ir dviratininkų taką aplink Talkšos ežerą, šiaulietis sunerimo – užpils betono luitus, sunaikins gamtą, išbaidys paukščius! V. Baltrušaitis pasakojo, kad pats dažnai dviračiu važinėja Talkšos ežero pakrante ir takas ten jau yra. „Rytine pakrante mes galime nueiti pagal ežerą iki pat Ginkūnų, o iš ten – į Salduvę“, – tikino jis. Maža to, esą Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ yra įrengęs 23 stoteles, kuriose gali džiaugtis gamtos vaizdais.
„Žmones traukia vanduo dėl to, kad ten gamta, ten miškas. Jeigu mes Talkšos pakrantėje įrengsime labai didelę infrastruktūrą, su kavinėmis, su automobilių saugojimo aikštelėmis, tada tas žavesys pradings. Dabar gali atsisėsti, pasiklausyti, kaip čiurlena vanduo, matosi Žuvininkų kaimas, galima grožėtis vaizdu ir mėgautis ramybe. Taip pat ten galima sutikti stirnų, girdėti baublio balsą, pamatyti gulbes, kurios ten peri. Jeigu mes pradėsime brautis į nendrynus, tai tą paukščių karaliją ir sunaikinsime“, – teigė V. Baltrušaitis ir pridūrė, kad palaiko Šiaulių universiteto Gamtos muziejaus darbuotoją Stasį Gliaudį, kuris ilgai kovojo dėl Ginkūnų ežero išsaugojimo kaip paukščių buveinės.
„Matyt, naujajai kartai tai pasidarė nebeaktualu. Reikia investicijų kažkokių... Iš parko pasidarytų miesto dalis. Aš esu prieš, nes šiauliečius traukia į gamtą, o ne į miestą. Tas pats meras ten bėgioja. Kažkodėl nebėga aplink Prisikėlimo aikštę ar pan. Eina į gamtą“, – šyptelėjo jis.
V. Baltrušaitis mano, kad vienintelė vieta, kuri galėtų būti urbanizuojama – teritorija prie „Elnio“ fabriko. Čia galėtų atsirasti automobilių stovėjimo aikštelė, kur žmonės pasistatytų transporto priemones, o tada šoktų į patogius batus ir – į gamtą!

Yra takelis ar ne?
Tai kaip čia yra? Turime takelį aplink Talkšos ežerą ar ne? „Kai kurie sako, kad turime. Aš manau, kad mes neturime nieko panašaus. Galimybę pralįsti pro šakas, ar kažkaip pro jas pravažiuoti – taip, turime. Bet normalaus tako – ne“, – sakė architektas Vytenis Rudokas. Jis įsitikinęs, kad šioje teritorijoje tilptų viskas: ir takai, ir gamta. Svarbiausia – viską apgalvotai suderinti.
Jo nuomonei pritarė ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis:
„Praeiti įmanoma. Bet jei ateitų mama su vežimėliu, ar vaikas su kokiu triratuku, tai tikrai nepravažiuotų. Keliais, kurie eina Žuvininkų gatve iki pat Ginkūnų ar Salduvės, važinėja ir dabar žmonės. Bet sumažėja tų takelių ilgis, ir to gamtos grožio žmonės nepamato. Dviračių takų įrengimas prie pat Talkšos, be jokios abejonės, gali savyje apimti viską: ir gamtos išsaugojimą, ir sveikatą, ir patogumą visiems.“
Besibaigiant diskusijai nuspręsta, kad takelis, gaubiantis Talkšos ir Ginkūnų ežerus, reikalingas. Tiesiog reikia išsamiai aptarti technines galimybes, kaip tai padaryti. Kad nenukentėtų gamta, o ir žmonės galėtų džiaugtis kone miesto centre esančiu paslėptu „lobiu“.
Darbų – ne keliems žmogeliams
Tikriausiai dabar peticijos autoriai jau turėtų džiūgauti, kad pasiekė, ko norėjo. „Kad takas reikalingas, niekas nebediskutuoja. Dabar tik laiko klausimas, kada mes tą taką pradėsime įrenginėti. Tikėkimės, kad tai bus pakankamai greitai“, – teigė Administracijos direktorius.
Tačiau kaip liaudies išmintis byloja, neperšokus griovio nereikia „opintis“. Juolab kad diskusijos metu prisiminta, jog maždaug prieš dešimtmetį taip pat buvo paruoštas projektas, kaip atgaivinti Talkšos ežero pakrantę. Valdžios atstovai tada žiūrėjo vizualizacijas, aikčiojo iš susižavėjimo, tačiau vos išvydę, kad projekto vertė – maždaug 80 mln. litų, paguldė šias idėjas dūlėti į stalčių.
Ar taip nenutiks ir dabar? O gal, kaip teigė idėjos autoriai, kelis žmogelius pasamdysime ir viskas eisis kaip iš pypkės?
„Tikriausiai suprantate, kad tie du darbuotojai gali įrengti taką kokioje tiesioje vietoje. Kaip žinia, mūsų aptariama vietovė yra apaugusi medžiais ir ne visur privažiuosi. Reikia iškirsti medžius. Kiekvieno medžio iškirtimas kainuoja, kelmo pašalinimas kainuoja, išvežimas kainuoja ir visa kita. Čia taip pat kaip remontas namuose. Kai pradedame – atrodo labai pigu, kai suskaičiuojame galutinį rezultatą, pamatome, kad ne taip jau ir pigiai viskas kainavo“, – dvejonių neišsklaidė Administracijos direktorius E. Bivainis.

Mažais žingsneliais tikslo link
Kiek labiau pradžiugino Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vyr. specialistė Dainora Dovidaitytė, kuri priminė, kad Šiaulių mieste 2014 – 2020 metų Europos Sąjungos planavimo laikotarpiu, Šiaulių miesto savivaldybės administracija planuoja įgyvendinti Šiaulių miesto integruotosios teritorijos programą, šnekamojoje kalboje vadinamą „URBAN“ programą.
„Viena iš išskirtų zonų, kuriai planuojama skirti lėšų – būtent Talkšos ežero pakrantė. Iš skiriamų lėšų būtų galima įsirengti ir takus, ir pakrantes, ir poilsio erdves. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tai privalo būti Savivaldybės turtas. Jei išlįsime už savo sklypo ribų, to daryti nebegalėsime. Taip pat negalėsime statyti naujų pastatų, priestatų, išskyrus viešuosius tualetus“, – vardijo ji.
Tačiau ir čia pasigirdo liūdesio atodūsis. Pasirodo, toli gražu ne visa teritorija aplink Talkšos ežerą priklauso Savivaldybei. „Nesusikoncentruokime į pinigus“, – pasigirdo pasiūlymas tarp diskusijos dalyvių.
„Reikia daryti viską po truputėlį. Ką galime šiandien – tą ir darykime, bet žinome, kad tai sudėtinė galutinio tikslo dalis. Nes iki šiol mes laikėmės tokio kraštutinio požiūrio. Arba gamta, arba betonas, kaip šiandien buvo pasakyta. Arba darome visą taką, arba nieko nedarome. Arba yra pinigų, arba nėra pinigų. Už tai viskas iki šiol ir stovi vietoje. Kai mes pradėsime daryti po truputėlį tuos žingsnelius, bet labai kryptingai, susitarę, ką tikrai norime padaryti, tada galbūt kada ir pasieksime rezultatą“, – patarė architektas V. Rudokas.

Šiauliečiams vis labiau rūpi miestas
Po posėdžio pakalbintas Šiaulių miesto vicemeras, Peticijų komisijos pirmininkas Domas Griškevičius pasidžiaugė, kad šiauliečiai vis aktyviau kreipiasi į miesto valdžią jiems rūpimais klausimais. Nors peticijas miesto valdžiai gyventojai turi galimybę teikti daugiau nei dešimtmetį,
iki šiol buvo gautos tik trys. Praėjusios kadencijos valdžia gavo gyventojų priekaištus, kai buvo nuspręsta panaikinti „mikriukus“. Likusios dvi peticijos įteiktos dabartinei miesto valdžiai. Pirmoji – dėl privačių darželių finansavimo – taip ir nebuvo aptarta, nes Taryba užbėgo įvykiams už akių ir priėmė gyventojams palankų sprendimą. Antroji – dėl tako aplink Talkšos ir Ginkūnų ežerus.
„Po diskusijų Peticijų komisija priėmė sprendimą patenkinti šitą prašymą“, – sakė D. Griškevičius.
Pasiūlymas dėl tako bus įtrauktas į darbo grupės, kuri analizuoja „URBAN“ programos įgyvendinimą, darbotvarkę. „Tiesiog kad nereikėtų sudarinėti dar vienos darbo grupės atskiram klausimėliui. Geriau viską daryti vienu kartu ir matyti bendrą vaizdą“, – papildė E. Bivainis.
Kad tas bendras vaizdas būtų dar aiškesnis, vakar vakare Katinų muziejuje surengtas diskusijos „antrasis kėlinys“: „Kaip manai, kokios Talkšos ežero pakrantės reikia Šiauliams?“ Kokios idėjos gvildentos jos metu – kitame „Šiaulių naujienų“ numeryje.