09-10-2015 01

Savivaldybė turi apsispręsti, ar Šiauliams reikia oro uosto, ar ne – kartodavo tiek buvę, tiek esami Šiaulių oro uosto vadovai. Miesto valdžia tikina, kad yra priėmusi tvirtą sprendimą – oro uostas būtinas miestui. Norėdama parodyti, kad čia ne tušti pažadai, kuriais įmonė šeriama metų metus, miesto Taryba jau kelis mėnesius jai atseikėja lėšų. Tačiau vargu ar viena pati Savivaldybė yra pajėgi pastatyti kone bankrutuojančią įmonę ant kojų. Atkakliai beldžiamasi į įvairių ministerijų duris, tačiau kol kas – tyla. „Rezultatų galima pasiekti tik bendromis jėgomis. Kitaip kaip buvome, taip ir liksime Gorbačiovo laikų kooperatyvas“, – teigia įmonės vadovai.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Pažadais gyvas nebūsi
Tikriausiai ne vienas šiaulietis užsukęs į Šiaulių miesto savivaldybės tinklalapį, pastebėjo, jog pirmoji prieš akis iškylanti nuotrauka – taku skriejantis lėktuvas. Akivaizdu, Šiauliai didžiuojasi, kad turi oro uostą. Tačiau didžiuotis nepakanka. Kaip motina rūpinasi savo vaikais, taip Savivaldybė turi rūpintis savo įmone.
Tačiau „turi“ nereiškia, kad rūpinasi. Laikinai Šiaulių oro uosto direktoriaus pareigas einantis Algirdas Ulčinas „Šiaulių naujienoms“ pasakoja, kad daug metų valdžia žarstėsi pažadais, kurių netesėdavo.
„Prieš rinkimus sulaukdavome daugiau pažadų, reklaminių šūkių, negu kad buvo realus palaikymas“, – tikina jis ir čia prisimena laikus, kai miesto mero kėdėje sėdėjo Genadijus Mikšys. Pastarasis taip pat saldžiai suokė, kad iš biudžeto lėšų bus rekonstruotas keleivių terminalas pagal Šengeno reikalavimus. Deja, deja... „Mes už savo lėšas jį rekonstravome. Vietoje pažadėtų pinigų gavome tik garantiją, kad galime imti paskolą. Bet tą paskolą dar atidavinėsime iki kitų metų pavasario“, – teigia A. Ulčinas.
Ne ką saldesnė buvo ir praėjusi valdžia, kai prie miesto vairo stojo Justinas Sartauskas. Strateginiame plane buvo numatyta, jog Savivaldybė trejus metus iš eilės Šiaulių oro uostui kasmet skirs po du milijonus litų. Tvirtinant miesto biudžetą paaiškėjo, kad čia dar vienas neįgyvendintas valdžios pažadas. „Iš tos sumos beliko 500 tūkst. litų. Tik ketvirtą dalį mums teskyrė“, – teigė A. Ulčinas ir prisiminė, kad tada trūko kantrybė ir šis išrėžė merui į akis, jog galiausiai valdžia turi apsispręsti, ar nori turėti Gorbačiovo laikų kooperatyvą, ar strateginę įmonę.
Balandžio mėnesį mero kėdėje įsitaisė Artūras Visockas. Šis taip pat viešai ne kartą buvo pasakęs, kad kovos dėl Šiaulių oro uosto. Tai ar ledai pajudėjo? Ar Savivaldybės įmonė lėšas vėl mato kaip savo ausis? „Dėmesys rodomas, palaikymas yra. Nuo liepos mėnesio vidurio Taryba mums skyrė 120 tūkst. eurų“, – teigė laikinas Šiaulių oro uosto vadovas.

Nupirko planą ir pamiršo
Maža to, rugpjūčio mėnesio pabaigoje posėdžiavusi Taryba pritarė suteikti Savivaldybės įmonei Šiaulių oro uostas garantijas dėl investicijų projektams finansuoti imamų paskolų grąžinimo užtikrinimo. Šiaulių oro uostas ketina atnaujinti peroną, kam gali prireikti 871 tūkst. eurų, bei įsigyti aviacijos saugumą užtikrinančią įrangą, kuri gali kainuoti maždaug 168 tūkst. eurų.
Pranešėja Vida Lašinienė Tarybos narius informavo, kad oro uostas paskolas minėtiems investicijų projektams finansuoti ims tuo atveju, jei nebus skirtas finansavimas iš valstybės biudžeto. Jei vis dėlto paskola bus paimta, Savivaldybės įmonė ją ketina išsimokėti per 10 metų.
Svarstydami, ar patvirtinti šį sprendimo projektą, Tarybos nariai įsivėlė į ilgas diskusijas. Kai kurie tikino, kad čia – didžiulė rizika. Esą labai daug tikimybės, jog oro uostas pats nesugebės išsimokėti paskolos, todėl ši našta užgrius Savivaldybę. O tada teks eikvoti mokesčių mokėtojų pinigus.
Dar kiti klausinėjo, kodėl Taryba turėtų leisti imti paskolą oro uostui, jei šis nepateikia verslo plano ir neaišku, ką su šiais pinigais veiks. Be to, juk ir buvęs oro uosto vadovas Romas Mikšys atleistas būtent dėl to, kad neturėjo aiškios vizijos, kaip vystyti įmonę!
„Frakcijos vardu noriu paprašyti, kad iki artimiausio Tarybos posėdžio Šiaulių oro uostas pateiktų administracijai verslo planą, ką planuoja veikti su šitais pinigais, kokią viziją turi. Jei duodame pinigus, turime teisę žinoti, kaip jie išleidžiami“, – pareiškė „darbietė“ Danguolė Martinkienė.
Laikino oro uosto vadovo pasiteiravome, ar įmonė turi verslo planą. A. Ulčinas iš pradžių nusistebėjo, kad toks klausimas kilo Tarybos narei, kuri dirbo ir praėjusios kadencijos metu. „Juk buvo už 400 tūkst. litų parengtas olandų bendrovės „NACO“ planas. Tai ten viskas yra. Didžiulė studija, kaip reikia išvystyti oro uostą. Plano užsakovas – Taryba. Tai 400 tūkst. litų vadinasi išmetėme į balą? Užmokėjo ir nežino už ką?“ – retoriškai klausė jis.

Be vieningo kumščio – nė iš vietos
Nors ledai pralaužti, Taryba kartas nuo karto atriekia dalelę lėšų savo įmonei, tačiau vargu ar ji bus pajėgi viena pati išlaikyti oro uostą. „Jei žiūrėti iš finansinės pusės, tai tikrai sudėtinga vienai Savivaldybei tai padaryti. Todėl ir bandoma minti kelius į įvairias ministerijas, kad kaip nors galėtume sukooperuoti tas lėšas. Galbūt valstybė prisidės prie turto, kuris šiai dienai dar nėra nei Savivaldybės, nei oro uosto. Kalbu apie visus peronus, pakilimo takus ir pan. Finansinis krūvis tikrai juntamas, bet kol nėra kitų variantų, tą krūvį reikia prisiimti“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis.
Jam pritarė ir laikinas Šiaulių oro uosto vadovas A. Ulčinas, teigdamas, kad tik bendromis jėgomis galima pasiekti rezultatų. Miesto taryba turi susitaikyti su mintimi, kad reikės rimtų investicijų. Vyriausybė neturėtų būti akla regionų problemoms ir rūpintis vien sostine. Didesnio indėlio esą reikėtų ir iš Seimo narių, atstovaujančių Šiauliams.

Verslas yra, sąlygų – ne
Be finansinių problemų Šiaulių oro uostas susiduria ir su aibe kitų sunkumų. „Mes galvojame inicijuoti diskusiją su Tarybos nariais, kadangi pas premjerą guli lapas dėl žemės atidalijimo klausimo. Sutikimai yra iš visų ministerijų, kurios turėjo pasirašyti. Kai gausime tą sklypą, žemes, reikės spręsti klausimą, o ką daryti su tomis žemėmis prie oro uosto. Čia turi kurtis verslas, firmos, kurios dirba su kroviniais“, – sakė A. Ulčinas, patikindamas, kad ir susidomėjusiųjų jau yra, tačiau nėra, ką jiems pasiūlyti.
„Čia turėtų būti pastatyti krovinių perkrovimo angarai, įrengta būtina infrastruktūra ir pan. Nes įsivaizduokite, mes iškrauname krovinius iš lėktuvo ir turime kažkur patalpinti, kad juos galėtų perkrauti vilkikai, vadinamos „fūros“. Krovinius reikia ir sandėliuoti, ir perrūšiuoti. Nes būna, kad keliems klientams priklauso tas krovinys. Tie kroviniai būna susimaišę. Tai reikia patalpų perskirstymui ir pan.“, – aiškino jis.
Miesto valdžia nuolat kartoja, kad be verslo nėra ateities. Tai kur tos sąlygos verslui? „Juk laisvoji ekonominė zona ne veltui kuriasi šalia oro uosto. Tie patys sprendimai dėl žemės sklypų perdavimo oro uostui formuojami, nes pirma reikia turėti, kur kviesti tuos verslininkus. Jeigu mes tik žiūrime į žemėlapį ir matome tuščią žemę, bet nežinome, kam ji priklauso, ar yra nesuformuoti sklypai, tai taip nieko nebus. Be jokios abejonės, turi būti padaryti tam tikri darbai“, – tikino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis.

Laukė gardaus kąsnelio?
Galima numanyti, kad Šiaulių miesto savivaldybei čia koją kiša ir trys prie oro uosto teritorijos prilipę privatūs sklypai, kurie, kaip žinia, priklauso buvusio Šiaulių oro uosto vadovo R. Mikšio broliui Leonui.
„Šiaulių naujienos“ dar 2011 metais rašė apie tai, kaip buvo rengiamas detalusis planas, kuriame kariškiai su civiliniu oro uostu dalijosi teritorijas. Kai detaliojo plano brėžiniai pasiekė Savivaldybę, į akis krito vieno iš sklypų valdytojo – L. Mikšio pavardė. Tuo metu Šiaulių oro uostui vadovavęs R. Mikšys patvirtino, jog oro uosto prieigose esančių sklypų savininkas – jo giminaitis, o tiksliau – brolis. Tačiau apie sklypus pasiūlė kalbėtis su juo asmeniškai. Pats esą su tuo niekaip nesusijęs.
L. Mikšys patvirtino turįs nekilnojamojo turto Šiaulių oro uosto prieigose. Neva įsigyti rekomendavęs vienos žinomos nekilnojamojo turto bendrovės atstovas. Matyt, buvo tikėtasi, jog anksčiau ar vėliau Savivaldybė bus suinteresuota išpirkti šias žemes.
„Tikrai to nedarysime. Čia principinis klausimas. Neperpirkinėsime to, kas buvo padaryta, matyt, su viltimi, kad Savivaldybė kada nors tuos sklypus perpirks brangiai. Šiandien dienai tokių minčių net nėra. Gali verslas vystytis ir privačiame sklype“, – teigė Administracijos direktorius E. Bivainis.

 
Straipsnių peržiūros
94575295
Į viršų