Anot R. Bukauskienės, kai kurių akys alergizuoja nuo vaistuose esančio jodo. Tokia alergija dažniausiai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms. Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Dažnas pavasarį skundžiasi ašarojančiomis, perštinčiomis ar patinusiomis akimis. Kad tai gali būti alerginė reakcija į žiedadulkes, mažai kas įtaria. Apie pavasarines akių problemas, kurias sukelia pražydę augalai, pasakoja Respublikinės Šiaulių ligoninės oftalmologė Rima Bukauskienė.
Įvairūs akių alergenai
Prasidėjęs beržų žydėjimo periodas trunka iki pusantro mėnesio – žydi beveik iki gegužės pabaigos. Tuo pat metu žydi gluosniai, ąžuolai, tuopos. Žmonės labiau nerimauja dėl skraidančių tuopų pūkų, o ne dėl jų žiedadulkių, kurios ir yra pagrindinės alergijos kaltininkės.
R. Bukauskienės teigimu, dažniausiai pasireiškiantys alerginiai požymiai akims – tai užtinimas, paraudimas, perštėjimas, niežulys, ašarojimas. Ir visa tai – ne nuo vėjo, o nuo žiedadulkių, kurios patenka į akis. Pirmą kartą pajutus panašius požymius būtina išsitirti, kad žmogus ateityje žinotų, ko reikia saugotis.
„Mes turime alergijai gydyti vaistų, tačiau jie turi pašalinį poveikį – panaudojus, negalima iš karto vairuoti. Tačiau, kai žmogui būtina atrodyti nepriekaištingai, galime padėti. Mes, oftalmologai, apžiūrime pacientus, suteikiame jiems pagalbą. Jei tai alerginis susirgimas, toliau tirti perduodame į alergologų rankas“, - pasakoja R. Bukauskienė.
Oftalmologė teigia, jog be tyrimų sunku nustatyti, kas kiekvienam pacientui yra. „Juk mes nežinome, kur žmonės vaikščiojo, kokioje aplinkoje jie gyvena, o ir alerginis susirgimas gali būti dėl įvairiausių priežasčių. Kartais akių paraudimas ar patinimas gali atsirasti nuo naminių gyvūnų erkučių, tačiau tai taip pat tik prielaida“, - kalba gydytoja.
Alergines akių ligas, anot gydytojos R. Bukauskienės, gali sukelti įvairūs alergenai, patekę į organizmą – augalų žiedadulkės, dulkių erkutės, naminių gyvūnų pleiskanos, pelėsinių grybelių dalelės arba – ilgą laiką lašinami akių vaistai, kosmetinės akių priemonės, kontaktiniai lęšiai ir kt.
Alergiją sukelia vaistai
Anot R. Bukauskienės, būna, kad alergiją sukelia vaistai. Alergija vaistams dažniausia – vyresnio amžiaus žmonėms.
„Kartą net nepažinome savo paciento, kai jam besigydant vaistai sukėlė didžiulę alergiją. Per užtinimą net akių nesimatė. Tąkart žmogus buvo alergiškas vaistams su jodu. Tai sužinoję, mes pažymime ligonio istorijoje, kad kitą kartą tokių vaistų jam niekas neskirtų. Yra pacientų, kurie jautrūs visiems į akis lašinamiems vaistams“, - apie vaistų sukeltą alergiją pasakoja R. Bukauskienė.
Anot R. Bukauskienės, rūpintis savo akimis būtina. Jei žinoma, nuo ko kyla alergija, reikėtų vengti tų alergenų ir nesilankyti tose vietose, kur jie kaupiasi. Išvengti alergenų įmanoma.
„Jei pirmą kartą paraudo akis, ištino ir neaišku nuo ko, žmogus kreipiasi pas oftalmologą. Svarbiausia, kad būtų atlikti tyrimai ir pacientas sužinotų, kam yra alergiškas. Mes bendradarbiaujame su alergologais, nes susijusias su akimis problemas galime išgydyti, tačiau, jei tai alerginė reakcija, mes alergijos nepanaikinsime – kitą kartą taip pat sirgs“, - kalba gydytoja.
Lėtinės alergijos
R. Bukauskienės teigimu, jei žmogus yra alergiškas, kai ją paskatina alergenai, tokia alergija ir vadinama lėtine. Alergija dažnai pasikartoja ir nėra visiškai pagydoma.
„Alergenai organizme miega tol, kol jų niekas nepažadina. Būna įvairiausių alergijų, pavyzdžiui, alergija šalčiui. Dažniausiai akių alergija nėra išskiriama iš kitų – tai labiau bendras sunegalavimas, kuris kiekvienam pasireiškia skirtingai“, - pasakoja oftalmologė.
Akių gydytojos nuomone, akys gali būti ir neišsausėjusios, tačiau reaguoti į žiedadulkes – ašaros neapsaugos nuo alergijos. Pasak R. Bukauskienės, jei alergenas nepatenka į akį tiesiogiai, jis gali patekti įkvėpus pro nosį, kai nosyje atsidaro ašarų takai ir alergenas lengvai pasiekia akis.
„Vis dažniau pasitaiko jaunesnio amžiaus žmonių, kurių akys alergiškos žiedadulkėms. Vyresnio amžiaus žmonės labiau užsigrūdinę, todėl retą kamuoja pavasarinių žiedadulkių sukeltos problemos.
Kartą kreipėsi žmogus, kurio buvo užtinusi tik viena akis. Išsiaiškinome, jog žmogus miega ant to šono, kuri akis patinusi. Pacientui buvo nustatyta, kad jis alergiškas skalbimo milteliams. Patarėme pakeisti miltelius – tuo ir pasibaigė visos problemos“, - prisimena R. Bukauskienė.
Kaip atpažinti...
„Pavyzdžiui, žmogui įgelia bitė. Alergiškam žmogui visi požymiai pasireiškia ne nuo įgėlimo, o nuo alerginės reakcijos. Įgėlus bitei taip pat gali išsivystyti anafilaksinis šokas. Atpažinti alergiją labai lengva – dažniausiai akis būna patinusi, ne kiek raudona, kiek ašarota. Gali net akies nesimatyti nuo užtinimo, o paspaudus turėtų jaustis vandens sankaupos po oda. Liečiant akies vokus, karštis nejaučiamas. Jei nuspėjama, kad problema - miežis, kurio požymiai priešingi - vokas būna patinęs, raudonas, karštas, o prilietus - jaučiamas didelis skausmas.“
Kompresai alergijos negydo
Kurie pirmą kartą susidūrė su alergine akies reakcija, gydytoja R. Bukauskienė pataria jokiu būdu nedėti kompresų. „Šioje situacijoje jie neveiksmingi. Geriausia naudoti antialerginius akių lašus, ar dirbtines ašaras, kurios mažina niežulį. Tokią pagalbą suteikus, reikėtų apsilankyti pas medikus ir išsitirti, nuo ko įvyko alerginė reakcija. Taip bus galima ateityje apsisaugoti – jei alergija nuo beržų žiedadulkių, neiti į lauką, kai tų žiedadulkių daugiausia. Susidurti su alergenais labai paprasta pavasarį, kai visa gamta atgyja, atsiranda pirmosios žiedadulkės. Apsisaugoti galima tik būnant namuose, tačiau tai padaryti dažnai neįmanoma.
Pas alergologus kreiptis reikėtų nors dvi savaites nevartojant jokių vaistų, kad nebūtų užglaistyta alergija“, - taip nuo alergenų apsisaugoti pataria R. Bukauskienė.
Medikės teigimu, jautresni žmonės labiau turėtų saugoti savo sveikatą ir žinodami, kam jie yra alergiški, vengti buvimo šalia dirgiklių. Namuose galima taip pat saugotis nuo alergenų dažniau pakeičiant patalynę. Taip pat būtina sekti orų prognozes ir stengtis kuo mažiau būti lauke karštomis, sausomis ir vėjuotomis dienomis, kai žiedadulkių koncentracija ore būna aukščiausia. Derėtų atminti, jog didžiausia žiedadulkių koncentracija ore būna ankstyvą rytą - maždaug iki 10 valandos.
