Nebegalėdami sudurti galo su galu šiauliečiai priversti griebtis pačių netikėčiausių išgyvenimo būdų. Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Nors valdantieji tikina, jog sunkmetis traukiasi, kad pagyvėjo gamyba ir t. t., eiliniai duonos valgytojai permainų dar nepajuto. Metams įsibėgėjant, vieno šalies banko Asmeninių finansų instituto finansų analitikė Odeta Bložienė pateikė šalies savivaldybių ekonominių rodiklių suvestines. Siūlome trumpą pateikiamų faktų apžvalgą Šiaulių miestui.

Gyventojai ir pajamos

Nuo 2010 iki 2011 metų miestas „išbarstė” apie 5 tūkstančius gyventojų. Praėjusių metų duomenimis, Saulės mieste gyveno beveik 121 tūkstantis žmonių. Pagal gyventojų skaičių miestas ir toliau užima 4 vietą tarp 60 šalies savivaldybių. Šiaulių rajone pernai gyveno 47 tūkstančiai.

Per minėtą laikotarpį šiauliečiai paseno puse metų, nes vidutinis gyventojų amžius 2010 metais buvo 39,3, o pernai – 39,8 metai. Taigi „vidutinis” šiaulietis – toks 40-mečio belaukiantis brandaus amžiaus žmogelis, kurio nepavadinsi nei seniu, nei pernelyg jaunu. O vidutinis darbo užmokestis (neto) pernai siekė 1495 litus. Senatvės pensijos per metus išaugo net 3 litais ir vidutinė senatvės pensija pernai buvo 763 litai – nežymiai didesnė už šalies vidurkį. Jeigu palygintume pastaruosius du skaičius, paaiškėtų, jog dirbančiųjų pajamos tik nedaug lenkia pensijas, kas svarbiau už visokius gražbyliavimus: dirbančiųjų ir pensininkų perkamoji galia – vienodai maža. Vegetavimui gal ir užtenka, tačiau normaliam gyvenimui, deja, ne. Todėl klausimas, ar belieka suinteresuotumas darbuotis, tegul šį kartą liks tik retorinis...

Lieka pridurti, jog Šiaulių rajone gyventojų amžiaus vidurkis – beveik 40 metų, o vidutinės senatvės pensijos ir pajamos nežymiai mažesnės negu gyvenančiųjų mieste.

Įsiskolinimai

Kalbant apie gyventojų pradelstus mokėjimus, šiauliečiai toliau sėkmingai grimzta į skolų liūną. Per metus vidutinis įsiskolinimas išaugo 200 litų ir, pernai metų duomenimis, sudarė beveik 2660 litų. Padauginkime šį rodiklį iš gyventojų skaičiaus ir gausime pilną nustekento miesto vaizdą. Iš 1000 gyventojų skolose lindi 77-eri (nebūtinai dėl savo kaltės). Labai panaši situacija ir Šiaulių rajone.

Vidutinė skola už greituosius kreditus sudaro 926 litus - 55 litais mažesnė negu 2010 metais. Atprantame skolintis? Vargu. Greičiau labiau pamatuotai įvertiname savo galimybes, suprasdami, jog greituosius kreditus teikiančios firmos nėra Kalėdų seneliai ir, nežiūrint gražių reklamų, anksčiau arba vėliau savo pasiima.

Kokie kiti „populiariausi“ šiauliečių įsiskolinimai?

Gerokai išaugo skolų už telekomunikacijas rodiklis. Pernai metų duomenimis, vidutinė šiauliečių skola už šios rūšies paslaugas siekė beveik 714 litų. Kadangi skolingi toli gražu ne visi, galima tik įsivaizduoti, kad vieno kurio konkretaus gyventojo skola yra keleriopai didesnė ir ženkliai viršija šalies vidurkį.

Ne geresni reikalai komunalinių paslaugų sektoriuje. Vidutinė šiauliečio skola 2010 metais buvo 424 litai, o 2011 metais – jau 650 litų! Tačiau gerokai mažiau už šalies vidurkį (1574 litai). O tendencijos aiškios – pensijos ir uždarbiai išrūksta per katilinių kaminus... Bet ir tai dar ne viskas.

Pasirodo, kad vidutinė šiauliečio skola bankams ir kredito unijoms per metus išaugo ir sudaro 9464 litus. Dar 1967 litų skolų „uodega” velkasi už pirkimą lizingu ar vartojimo kreditus. Gal koks gudrus matematikas ims ir suskaičiuos, kiek metų visi turėtume dirbti ir pinigus leisti vien skoloms padengti, gaudami be atskaičiavimų mažiau negu 1500 litų? O kol kas galima tik teigti, jog daugelis šiauliečių, kaip, beje, ir likusieji šalies gyventojai, kasmet vis labiau ritasi į skurdą.

Tarifai, nedarbas, investicijos

Už kilovatvalandę šilumos pernai mokėjome beveik po 30 centų (šalies vidurkis - 27,2 cento), už kubinį metrą šalto vandens - 6,63 lito, už karšto vandens kubą – 23,55 lito. Abiem atvejais mokėjome daugiau negu vidutiniškai mokama šalyje. Gal todėl, kad esame turtingesni? Vargu.

Sumažėjo bedarbių skaičius. Pernai darbo neturėjo kas aštuntas darbingo amžiaus šiaulietis. Ko gero sumažėjo ne dėl naujų darbo vietų, o todėl, kad žmonės bėga į užsienius.1000 Saulės miesto gyventojų 2010-aisiais teko po 41 emigrantą. Ir šiuo rodikliu esame vieni iš pirmaujančių. (šalies vidurkis – 25 emigravusieji iš 1000 gyventojų). Taigi iš Šiaulių svetur laimės ieškoti išvykstama kone dvigubai dažniau negu iš kitų Lietuvos regionų....

Užpernai 1000 šiauliečių teko po 2,24 milijono litų užsienio investicijų. Nemažai? Bus aiškiau, jeigu žinosime, kad šalies vidurkis yra beveik 11 milijonų litų. Vadinasi, Saulės miestas užsienio investuotojams yra penkis kartus mažiau patrauklus, negu kiti Lietuvos regionai. Kodėl? Čia jau kita tema.