Į dienraščio „Šiaulių naujienos“ redakciją kreipėsi šiaulietis Tomas Norvilis, kuris dėl nekokybiškai atliktų autoserviso paslaugų pagalbos ieškojo Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Beveik du mėnesius vyras laukė atsakymų dėl netinkamai atliktų autoserviso paslaugų. Įrodžius, kad nukentėjo paslaugos vartotojas, autoserviso darbuotojui Vartotojų teisių apsauga išsiuntė rekomendacinio pobūdžio laišką grąžinti pinigus, o T. Norviliui pasiūlė toliau teisybės ieškoti teisme. Pasipiktinęs Vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbu šiaulietis pareiškė, kad geriau iš karto būtų pagalbos ieškojęs teisme, nes, kaip pasirodo, vartotojų teisių atstovai pažeidėjų negali nubausti ar įpareigoti juos atlyginti žalą.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Automobilio taisymas netikėtai pabrango
Šiauliuose, Vairo gatvėje, įsikūrusiame autoservise T. Norvilis paliko savo automobilį „Mazda 3“ taisyti. Reikėjo pakeisti variklį. Iš pradžių buvo sutarta, kad paslauga kainuos 700-800 litų, tačiau vėliau kaina užaugo iki 1100 litų.
Kaip sako T. Norvilis, buvo nuspręsta ardyti turimą variklį, šlifuoti veleną, keisti kitas detales, tačiau išardžius paaiškėjo, kad reikia variklį keisti nauju. O tai reiškia, kad autoserviso darbuotojams teko mažiau darbo, tačiau paslauga kažkodėl pabrango.
„Per daug dėl kainos nesiginčijau. Blogiausia tai, kad sutvarkyta mašina neveikė, kaip turėtų, – važiuojant trūkčiojo, po taisymo įsijungė oro pagalvių lemputė. Sugrįžus į autoservisą meistras po apžiūros problemų nerado. Teko mašiną nuvaryti į specializuotą centrą ir atlikti diagnostiką, kuri parodė automobilio problemas: oro pagalvė neprijungta, o variklio įsiurbimo kolektorius traukia papildomą orą. Kai ieškojome variklio, neradę tokio paties įsigijome šiek tiek galingesnį. Tereikėjo įsiurbimo oro kolektoriaus tarpinę pakeisti kita, kad nepatektų papildomo oro. Meistras apie tai buvo įspėtas, tačiau darbo nesugebėjo atlikti kokybiškai. Sugrįžus dar kartą į tą patį autoservisą su diagnostikos duomenimis, meistras problemų vėl nerado“, - pasakojo T. Norvilis.
Automobilio gedimus pašalinti pavyko tik specializuotame centre. Tai šiauliečiui kainavo 400 litų. T. Norvilis atkakliai siekė teisybės, todėl paprašė 400 litų kompensacijos iš autoserviso, nesugebėjusio suteikti kokybiškos paslaugos. Tačiau grąžinti pinigus autoserviso darbuotojas griežtai atsisakė ir neigė savo kaltę.

Kančių keliai dėl kompensacijos
Šiaulietis T. Norvilis autoservisui parašė pretenziją raštu, tačiau ir jos autoserviso darbuotojai nepriėmė. Tą patį laišką išsiuntė registruotu paštu, tačiau nesulaukęs atsakymo kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Tada Šiauliuose nebuvo institucijos, kuri prižiūri autoservisų darbą, todėl prašymas buvo nukreiptas į Panevėžio skyrių. Tyrimas dėl netinkamos paslaugos pradėtas tik po 3 savaičių, nes atsakingas Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vyriausiasis inspektorius Jurgis Knizikevičius tuo metu atostogavo.
Bandant išvengti atsakomybės, minėtame autoservise J. Knizikevičiui buvo pranešta, kad nekokybišką paslaugą T. Norviliui suteikęs meistras ten jau nebedirba, o autoserviso savininkas esą išvykęs į užsienį.
„Atvykęs į autoserviso teritoriją atpažinau meistrą, pastebėjau savininko automobilį. Suprantu, kad autoserviso darbuotojai norėjo išsisukti nuo atsakomybės, todėl melavo inspektoriui. Tame autoservise meistrai dirba pagal verslo liudijimą, tačiau tuo metu pateikti dokumentų negalėjo. Galiausiai meistras pripažino savo kaltę ir parašė pasižadėjimą, kad grąžins per mėnesį 400 litų“, - pasakojo šiaulietis.
Tačiau atėjus laikui mokėti pinigus T. Norvilis sulaukė prašymo dar dvi savaites palaukti, nes, anot autoserviso specialisto, mažai klientų, todėl nėra pinigų.
Neapsikentęs T. Norvilis dar kartą kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kuri perdavė surinktą medžiagą Vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Tačiau problemos nė viena institucija išspręsti nepadėjo, o tik pažeidėjui rekomendavo sumokėti pinigus per 15 dienų.
„Pralaukus dar dvi savaites vėl kreipiausi į Vilnių, tačiau iš ten gautas atsakymas nustebino – jie pažadėjo įkelti į savo elektroninį puslapį ir paviešinti nesąžiningą autoserviso darbuotojo veiklą, o man rekomendavo kreiptis į teismą. Tris mėnesius bendradarbiavęs su vartotojų teisių specialistais maniau, jog sulauksiu žalos atlyginimo, tačiau pasirodo, kad jų rankos surištos – jie padėti man negali. Susidaro nuomonė, kad žmonėms leidžiama daryti pažeidimus, o jų niekas už tai nenubaudžia“, - teigė šiaulietis.
Galiausiai T. Norvilis kreipėsi į teismą, kur jau po dviejų dienų jo prašymas buvo patenkintas ir iš skolininko priteisti pinigai.

Valstybinių institucijų rankos surištos
Nuo liepos 1 dienos autoservisų veiklą prižiūrėti esant nusiskundimams yra perduota Valstybinei kelių transporto inspekcijai. Iki tol šiauliečiai dėl nekokybiškų autoservisų paslaugų turėdavo kreiptis į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Panevėžio skyrių.
Prisiminęs šiauliečio T. Norvilio situaciją Panevėžio skyriaus inspektorius J. Knizikevičius teigė, kad pažeidėjus nubausti gali tik teismas, o Valstybinė ne maisto produktų inspekcija kartu su Vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali tik ištirti pažeidimus ir nustatyti kaltuosius.
„Mes tik konstatuojame faktą – buvo paslauga atlikta kokybiškai ar nebuvo. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi didesnę įtaką, tačiau ir jie nebaudžia, o teisiškai įvertina kuri pusė yra kalta dėl nekokybiškos paslaugos. Mes tik galime rekomenduoti vartotojams grąžinti pinigus už patirtus nuostolius, tačiau negalime pažeidėjų įpareigoti tai daryti. Jei nepavyksta įtikinti paslaugos teikėją, kreipiamės į Vartotojų teisių tarnybą. Dažniausiai ginčai baigiami spręsti teismuose, kur ir skiriama bauda pažeidėjui“, - aiškino J. Knizikevičius.
Paprastai dėl nekokybiškų paslaugų problemos sprendžiamos greitai – ne ilgiau nei 20 darbo dienų.
„T. Norvilio situacija kiek kitokia, nes paslaugos teikėjas piktybiškai nenorėjo grąžinti pinigų. Bet kuriuo atveju žmogui dėl autoserviso paslaugų reikėtų pirmiausia kreiptis į Valstybinę kelių transporto inspekciją ar į Vartotojų teisių tarnybą ir tik po to į teismą. Mes, kaip teismo tarpininkai, surenkame medžiagą ir konstatuojame faktą apie įvykusį pažeidimą. Tačiau didesnė dalis pažeidimų išaiškinama be teismo“, - teigė J. Knizikevičius.