Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje viešėję bendrovės „Rail Skyway Systems Ltd“ atstovai pristatė kol kas sunkiai įsivaizduojamą naują analogų pasaulyje neturinčią 37-erius metus kurtą transporto rūšį – styginį transportą. Svečiai Šiauliuose lankėsi neatsitiktinai – prašoma, kad Šiaulių miesto savivaldybė Pramonės parko teritorijoje jiems suteiktų 10 hektarų ploto žemės sklypą, kur būtų įrengta laboratorija bei bandomoji-parodomoji trasa. Šiuo metu Šiaulių miesto valdžia į šį projektą žiūri gana palankiai. Vis dėlto galutinis sprendimas bus priimtas ketvirtadienį vyksiančiame Tarybos posėdyje.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Transportas skrieja žaibišku greičiu
„Styginis transportas – tai ne geležinkelis, ne dar kažkas, tai yra nauja transporto rūšis. Liaudiškai sakant, tai ant tam tikrų kolonų ištempta styga, ant kurios važiuoja transporto priemonė. Šis transportas ekologiškas, ekonomiškas. Skaičiais skaičiuojant ji 9 kartus ekonomiškesnė už geležinkelį“, – vakar naująją transporto rūšį entuziastingai žurnalistams pristatinėjo bendrovės „Rail Skyway Systems Ltd“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Arturas Virbickas. Tikinama, kad naujasis trijų rūšių transportas lekia žaibišku greičiu. Štai greitaeigė transporto priemonė gali išvystyti net iki 500 km/val., krovininis transportas – iki 160 km/val., o miesto transportas – iki 120 km/val. greitį. Maža to, tvirtinama, kad šis transportas itin tylus. Šios technologijos išradėjas ir pagrindinis konstruktorius Anatoly Yunitskiy tvirtina, kad jeigu virš jūsų galvos 500 km/val. greičiu praskrietų greitaeigis, o jūs nepakeltumėte galvos – to net nepastebėtumėte. Tiesa, kol kas tai tik gražūs planai. Ši naujovė dar nėra sertifikuota, todėl būtina įrengti laboratoriją ir bandomąsias trasas, kur būtų galima tobulinti ir išbandyti šį stebuklą.

Šiauliuose – palankiausios sąlygos
Bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas pasakojo, kad kitose šalyse dėl nepalankios ekonominės ir politinės situacijos plėtoti savo veiklą būtų sudėtinga. Jau turima ir karčios patirties – pirmosios trasos buvo įkurtos Maskvoje, tačiau vėliau per dvi dienas jos lengva ranka nugriautos.
„Mokslininkų darbas kitose šalyse yra varžomas, dėl to mokslininkai pasirinko Lietuvą, o mes lietuviai, čia jiems padėjome įsitvirtinti. Šiaulius pasirinkome dėl to, kad čia yra geriausios sąlygos darbui. Yra ir žemės sklypas, kuris mums tinka, ir pačios sąlygos, ir administracijos noras ir geranoriškumas“, – vardijo A. Virbickas, pridurdamas, kad panašias sąlygas galėtų suteikti ir Panevėžys, tačiau ten koją kiša privatūs sklypai. Jei Šiaulių miesto taryba pritartų, 10 hektarų ploto žemės sklype išdygtų mokslinė laboratorija ir testavimo stendai. „Mes Minske jau turime įkūrę padalinį, kuriame dirba 45 konstruktoriai. Kada bus pastatyta laboratorija, mes perkelsime viską į Lietuvą. Šiauliuose bus pastatyta ir laboratorija, ir ofisai, ir testavimo stendai. T. y. kilometro ilgio testavimo stendas krovininiam transportui, kilometro ilgio testavimo stendas miesto transportui ir 30 kilometrų ilgio testavimo stendas greitaeigiam transportui“, – trejų metų planus dėstė A.Virbickas.

Lietuviai irgi įgis sparnus
Manote, kad visa tai tik gražus sapnas? Savivaldybėje viešėjusiems bendrovės atstovams atrodo kitaip. Jų teigimu, jau daugybė užsakovų iš įvairių pasaulio valstybių susidomėjo šia naujove ir laukia nesulaukia, kada ji virs realybe. „Planuojamos ne tik tarptautinės trasos. Net Lietuvoje yra numatytos kelios atkarpos, kurias, manome, įmanoma padaryti. Pavyzdžiui, Vilnius – Kaunas“ – šypteli A. Virbickas. Jei susigundytumėte šiuo maršrutu, jau po 10-15 minučių pasiektumėte galutinį tašką, o už kelionę sumokėtumėte 10-15 litų. Jei turėtumėte didesnių planų, pavyzdžiui, iš Vilniaus sumąstytumėte nukeliauti į Maskvą, čia atsidurtumėte po valandos ir 40 minučių. „Paprastam geležinkeliui reikalingos labai didelės investicijos, mes galime tas investicijas sumažinti 10 kartų. Mūsų transportas yra pigesnis dešimt kartų, jis ekonomiškesnis. Nereikia jokių sankasų, tiesiog mes visas upes peržengiam, mums niekas nebaisu. Nieko statyti papildomai nereikia“, – tikino A. Virbickas.

Sukurs 500 darbo vietų
Bendrovės generalinis direktorius tikina, kad vos tik sulauks Tarybos patvirtinimo, raitosis rankoves ir puls į darbus. Pirmiausia dėmesys bus skiriamas bandyminiams stendams. „Pradėsime nuo bandyminių stendų, kadangi reikia, jog produktas dirbtų metų metus, kad jis būtų pratestuotas. Tai, kai tik mums leis sąlygos, mes iš karto pradėsime statybas. Tai gali būti ir po trijų, keturių mėnesių“, – teigė jis. A. Virbickas į pristatymą susirinkusiems valdžios atstovams aiškino, kad baimintis ir nepriimti šio sprendimo nėra priežasties, nes miestui dėl suteikto žemės sklypo ateitų didžiulė nauda. Čia bus investuota apie 300 mln. eurų. Per trejus metus planuojama sukurti ne mažiau 500 darbo vietų, iš jų – 150 specialistų, 300 darbininkų ir 50 tarnautojų. „Skelbsime konkursus, samdysime statybines organizacijas, kurios mums padės statyti. Šiaulių žmonės taip pat galės pas mus dirbti. Vėliau bus statoma mini gamykla, surinkimo cechas. Ten irgi bus reikalinga nemaža darbo jėga. Taigi, Šiauliams 500 darbo vietų mes tikrai garantuojame“, – pažadus dalijo jis.

Bijome, ko nežinome
Šiaulių miesto administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančauskas kol kas į šias naujoves žiūri skeptiškai. „Bus matyti“, – šypteli jis. Tuo metu administracijos direktorius Gedeminas Vyšniauskas tikina, kad nėra ko baimintis, nes jokios rizikos Savivaldybė neprisiima.
„Savivaldybė, jeigu pasirašysime sutartį, jeigu Taryba pritars, šiuo atveju jokių rizikų neprisiima. Mes tik duodame žemės“, – aiškina jis. Paklaustas, ar negalvoja, kad dėl šių statybų gali kilti politinių konfliktų, kaip nutiko Maskvoje, G. Vyšniauskas purto galvą į šalis: „Nuo nepriklausomybės pradžios iki šio etapo mes nuėjome tikrai didelį kelią ir šiandien Lietuvoje situacija yra absoliučiai kitokia negu ji yra Maskvoje. Tiek verslo, tiek politiniu, tiek visais kitais atžvilgiais. Verslui pas mus tikrai bus saugiau. To, ko ir ieško šie investuotojai.“ G. Vyšniauskas pasakoja girdėjęs, jog šis projektas yra vertinamas labai įvairiai, neretai – prieštaringai. Tačiau, anot jo, visi nauji dalykai būna vertinami per padidinimo stiklą ir ne visada suprantami. „Net tas pats mobilusis telefonas, kuriuo galima bendrauti su visu pasauliu, kažkada atrodė fantastika. Bet šiandien tai yra realybė. Ko mes galbūt nelabai suprantame, ko nepabandėme, nežinome, paimti ir atsisakyti, arba sakyti, kad visa tai yra nesąmonė ir nieko nedarysime, būtų gal net neatsakinga šiuo atžvilgiu“, – baigdamas pokalbį sakė administracijos direktorius.