Tu planuok, o Dievas juoksis, – taip galima trumpai reziumuoti Pabalių gyventojų karčią patirtį. Šiauliečiai, sužinoję, kad Žemynos gatvėje išsirikiuos naujas gyvenamųjų namų kvartalas, ryžosi susiveržti diržus ir įsigyti ten būstą. „Juk verta – čia bus galima surasti pasiilgtą ramybę, gryną orą“, – vylėsi jie. Tačiau paaiškėjo, kad realybė gerokai prasilenkė su svajomis. Žemynos gatvės gyventojų pečius užgulė toli gražu ne viena problema: milžiniški dulkių debesys, piktžolėmis „pasipuošę“ žemių kalnai. Maža to, net kaimynai nusprendė savo valdas „išaukštinti“. Panašu, kad greitu metu su problemomis atsisveikinti nepavyks, nes miesto valdžia, kaip jau įprasta, tikina, kad tam nėra lėšų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Bėda po vieną nevaikšto
Į „Šiaulių naujienų“ redakciją atskubėję šiauliečiai pasakojo, kad buvusioje dykynėje nuo Pabalių link Rėkyvos ežero, prie Žemynos gatvės, išsirikiavo naujų namų kvartalas. Žmonės tikėjosi, kad čia ras ramybę, galės kvėpuoti grynu oru.
Deja, šiandien realybė visai kitokia – viskas: daržai, medžiai, krūmai ir pan. padengta dulkėmis, žmonės negali atsidaryti net langų, nes automobiliai lekia su vėjeliu. Ir kam gi rūpi, kad šalia stovi kelio ženklas, ribojantis greitį iki 40 km per valandą. „Gal tokios problemos ir pavyktų išvengti, tačiau gatvė yra nelaistoma“, – guodžiasi šio kvartalo gyventojai.
Maža to, Žemynos gatvėje, tarp 15 ir 19 numeriais pažymėtų namų, tuščiame sklype esą atsirado gudruolių – UAB „Patrauka“ – kurie susipylė kalnus žemių ir smėlio. „Vis veža ir veža. Kartais ir išveža. Tačiau palijus, žemėmis užteršiama gatvės skaldos danga, skaldos pagrindo nebematyti, kas padidina gatvės dulkėtumą“, – pasakoja gyventojai ir svarsto, ar sklypo savininkas neprivalo jo naudoti pagal paskirtį, nes šis rajonas – gyvenamasis, o ne komercinių poreikių.
Beje, ant minėto suvežto smėlio ir žemių kalno, anot gyventojų, žydi piktžolės. Paskui vėjas išnešioja sėklas ir taip didėja piktžolių plotai. „2014 metais buvo sukviestas kvartalo gyventojų susirinkimas, buvo kviestas ir sklypo savininkas, tačiau šis nesiteikė ateiti“, – sakė Žemynos gatvės gyventojai.
Kaip žinia, bėda po vieną nevaikšto. Šio kvartalo gyventojai susiduria ir su dar viena problema – paaukštinimais, kitaip tariant, sklypų pakėlimais. Neva jau dabar viena iš valdų kenčia, nes kaimynystėje įsikūrę sklypų savininkai pasiaukštino iš abiejų pusių valdas atitinkamai 15 ir 20 centimetrų. „To negali būti. Būtina jau dabar sureguliuoti aukščius, planuojant ant kalnelio pasistatyti pilaitę. Reikia pažeminti ir suvienodinti visas valdas, nes kitu atveju, kas atsakys už paskendusią valdą? Ką veikia Architektūros skyrius?“ – teiraujasi šio kvartalo gyventojas.
Piktžolės dings, kai ras pigią šienapjovę
„Šiaulių naujienos“ suskubo domėtis, kodėl dideles viltis į naująjį gyvenamų namų kvartalą dėjusiems šiauliečiams teko nusivilti ir susidurti su minėtomis problemomis. Šiaulių miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vitalis Lebedis teigė, kad miesto valdžia apie dulkių debesis Pabaliuose žino, tačiau nėra lėšų išspręsti problemos.
„Žemynos gatvės važiuojamoji dalis yra su žvyro danga, todėl esant šiltiems ir sausiems orams pravažiuojantys ja automobiliai pakelia į orą dulkes. Tokio tipo gatvių Šiauliuose turime daugiau nei 160 km. Kad nedulkėtų, jas reikia laistyti kelis kartus per dieną. Miesto infrastruktūrai skiriamų lėšų dalis sudaro tik apie 4 proc. miesto biudžeto išlaidų. Trūksta finansinių galimybių esamų gatvių remontui, o žvyruotos gatvės nėra laistomos“, – valdžios atstovų poziciją svarsto Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas.
Jei su dulkių kalnais greitu metu nepavyks atsisveikinti, tai gal bent piktžolių kalnas bus sutvarkytas? „Planuojame šienauti. Šienapjovės ieškome nebrangios. Gal galite parekomenduoti?“ – išgirdęs žurnalistės įvardytus šiauliečių skundus juokėsi UAB „Patrauka“ direktorius Alfredas Rimkus.
Bendrovės vadovas neslėpė, jog tokie gyventojų skundai jau buvo pasiekę jo ausis. Tai ko tada delsiama? Ar galima minėto kvartalo gyventojams pažadėti, kad ši problema bus išspręsta? „Be abejo. Aš tik už gražią aplinką“, – surimtėjęs patikino A. Rimkus.
Ne tik gyventojų, bet ir paties verslininko labui būtų pravartu duotus pažadus kuo greičiau ištesėti, nes artimiausiu metu piktžolių kalno atvyks patikrinti valdžios atstovai. „Viešosios tvarkos skyriaus specialistai artimiausiu metu patikrins, ar sklypo valdytojas laikosi teisės aktų ir sklypą naudoja pagal paskirtį, ar vykdo teisėtą veiklą. Jei sklypas atitiks nenaudojamų žemės sklypų požymius, kitais metais bus įtrauktas į nenaudojamų žemės sklypų sąrašus, o valdytojui teks mokėti didesnį žemės mokestį ar valstybinės žemės nuomos mokestį“, – teigė Savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas V. Lebedis.
Kaimynų interesų pažeisti negalima
Lieka ir dar vienas neatsakytas klausimas, ar gyventojai turi teisę išsikelti savo valdas aukščiau kitų ir užtvindyti kaimyninius sklypus. Valdžios atstovų teigimu, Statybos techninis reglamentas reglamentuoja reljefo formavimą namų valdose.
„Sklypo reljefo maksimalus leistinas nuolydis – 12 proc. Jeigu natūralaus reljefo nuolydis yra didesnis negu 12 proc., sklypo aukščių plane formuojamas sklypo reljefas taip, kad sklypas būtų tinkamas naudoti, o nuvedant lietaus (tirpstančio sniego) vandenį, būtų nepažeisti kaimynų interesai“, – 183 punktą cituoja miesto valdžia.
Taip pat pabrėžia, kad geriausia nagrinėti konkretų sklypą ir statinį: kaip suprojektuota, ar pastatyta pagal projektą ir pan. „Lietaus vandens nuvedimas – Miesto infrastruktūros skyriaus kompetencija. Esamų pastatų naudojimo priežiūra – Statybos skyriaus. Statybos priežiūrą vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Architektūros skyrius tik išduoda statybą leidžiančius dokumentus“, – gyventojus informuoja V. Lebedis.
