Trišalės tarybos nariai sutarė už kasmetines atostogas mokėti darbuotojo vidutinį darbo užmokestį vietoj nustatyto darbo užmokesčio.
SADM archyvo nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Trišalės tarybos posėdžiuose profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai toliau svarsto naujojo mokslininkų siūlomo Darbo kodekso projekto nuostatas. Siekdami sužinoti, dėl kokių klausimų jau susitarta ir dėl kokių vis dar nerandama bendro sutarimo, kreipiamės į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM). Apie situaciją plačiau papasakojo Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė.

– Kodėl Lietuvai reikia naujo Darbo kodekso?
– Naujo Darbo kodekso rengimą paskatino šios priežastys: aukštas nedarbo lygis, ypač jaunimo tarpe, emigracija. Todėl būtina skatinti naujų kokybiškų darbo vietų kūrimą. Šalyje yra aukštas nelegalaus ar nedeklaruoto darbo lygis, kuris neigiamai veikia viešuosius finansus (valstybės biudžeto ir valstybinio socialinio draudimo biudžetų pajamas). Būtina mažinti šešėlinės ekonomikos mastą, skatinant deklaruoti darbą naujomis formomis, mažinti paskatas dirbti ar įdarbinti nelegaliai.
Dėl stiprios globalizacijos yra ryškiai išaugusi tarptautinė konkurencija, kovojant dėl tiesioginių investicijų, kurios sukurtų naujų ir geresnių darbo vietų šalyje, sudarytų prielaidas darbuotojų mobilumui šalies viduje. Darbo santykių reguliavimas turi ne tik suderinti naujoviškus darbo santykius, tačiau ir būti konkurencingas tarptautiniu mastu.
Darbo santykių teisinis reguliavimas liko iš esmės nepakitęs daugelį metų, todėl nepasižymi lankstumu, šiuolaikinių darbuotojų ir darbdavių poreikių tenkinimu, sukuria administracinę naštą smulkiems darbdaviams. Lankstesni ir nebiurokratiški darbo santykiai, kurie paskatintų naujų darbo vietų kūrimą, konvertuotų darbuotojų emigraciją į prekių ir paslaugų eksportą, prisidėtų prie nedarbo mažinimo, jaunimo geresnio įdarbinimo, mažintų paskatas dirbti nelegaliai ar neįforminant realiai dirbto laiko, modernizuotų darbo rinką.
Socialinis dialogas vis dar nevirsta kolektyvinėmis derybomis, kurių metu būtų gerinamos darbo sąlygos, didinami atlyginimai.
Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis reikalauja formuoti visą gyvenimą besimokančią ir tobulėjančią kvalifikuotą darbo jėgą, galinčią tenkinti dinaminius ūkio poreikius, skatinti jos universalumo ir nuolatinį kvalifikacijos palaikymą.
Administracinės naštos ir biurokratizmo mažinimas, institucijų veiklos efektyvinimas ne tik padėtų taupyti viešuosius finansus ir mažintų įmonių kaštus, bet tuo pačiu didintų įmonių konkurencingumą, skatintų vykdyti teisės aktų reikalavimus ne formaliai, o turinio prasme, skatintų deklaruoti santykius.

– Ar naujasis DK padės mažinti nedarbą?
– Pažymėtina, kad nelankstus darbo santykių reglamentavimas, susijęs su darbuotojų atleidimu iš darbo (atleidimo iš darbo pagrindų, įspėjimo terminų ir išeitinių išmokų, garantijų reglamentavimas) yra vienas iš veiksnių, sudarančių kliūtis naujų darbo vietų kūrimui ir lemiančių aukštą ilgalaikio nedarbo lygį.
Viena vertus, esant griežtesniam atleidimo iš darbo reglamentavimui, vidutinė darbo santykių trukmė turi tendenciją didėti. Kita vertus, remiantis ekonomikos teorija, jei darbo rinkos dalyviams taikoma sąlygiškai didesnė apsauga dėl atleidimo iš darbo, įmonės neskatinamos samdyti naujų darbuotojų.
Atsižvelgiant į sumažėjusias įsidarbinimo galimybes, esant griežtam garantijų dėl atleidimo iš darbo reglamentavimui, vidutinė nedarbo laikotarpių trukmė ilgėja, ypač asmenims, kurie įsidarbina pirmą kartą, pavyzdžiui, jaunimui ar moterims, grįžtančioms į darbo rinką po pertraukos.
Be to, norėtume pabrėžti, kad dėl įspėjimo terminų buvo sutarta Trišalėje taryboje, t. y. suderinta su socialiniais partneriais. Įtvirtintas vieno mėnesio įspėjimo terminas, taip pat nustatyti ilgesni įspėjimo terminai, t. y. įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo senatvės pensinio amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensinio amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.
Papildomai atkreipiame dėmesį, kad išeitinės išmokos dydis padidintas dvigubai iki dviejų mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio lyginant su pirminiu Darbo kodekso projektu.

– Ką manote apie mokslininkų siūlomas DK projekto nuostatas? Ar su visomis sutinkate?
– Kuriamo modelio tikslas buvo tobulinti darbo santykių teisinį reglamentavimą, užtikrinant darbo santykių lankstumą ir derinant jį su darbo santykių saugumu. Manome, kad mokslininkai tinkamai atsižvelgė į jiems iškeltą tikslą ir pasiūlė subalansuotą Lietuvos socialinį modelį: naujuoju modeliu norima darbuotojams užtikrinti adekvačias garantijas ir geresnį darbo bei šeiminių įsipareigojimų derinimą, o darbdaviams – sudaryti palankesnes sąlygas darbo jėgai samdyti ir išlaikyti.
Pavyzdžiui, nors trumpinami įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminai ir mažinamos išeitinės išmokos, tačiau užtikrinama dosnesnė nedarbo socialinio draudimo išmoka ir galimybė ją gauti platesniam asmenų ratui.
Be to, nors siūloma liberalizuoti terminuotų darbo sutarčių sudarymą, tačiau tokiu atveju darbdavys už darbuotoją, dirbantį pagal terminuotą darbo sutartį, privalės mokėti didesnę nedarbo socialinio draudimo įmoką.
Taip pat darbuotojas turės galimybę reikalauti neterminuotų darbo santykių, nediskriminavimo ir kitų garantijų, tokių kaip išeitinė išmoka, kurią siūloma suvienodinti visiems ir sumažinti iki 1 mėnesio tuo atveju, jei asmuo toje darbovietėje pagal konkrečią terminuotą sutartį dirbo dvejus ir daugiau metų.

– Ar mokslininkai atsižvelgia į profsąjungų teikiamus siūlymus, pastabas?
– Pažymėtina, kad Darbo kodekso projektas yra svarstomas Trišalės tarybos ir Darbo santykių komisijos posėdžiuose. Šiuo klausimu jau įvyko 13 Darbo santykių komisijos prie Trišalės tarybos, kuri 2015 m. liepos 13 d. baigė naujojo Darbo kodekso projekto nagrinėjimą, posėdžių ir 6 Trišalės tarybos posėdžiai.
Darbo santykių komisijose buvo smulkiai nagrinėjamos visos Darbo kodekso projekto nuostatos ir posėdžių metu Darbo kodekso projektas buvo tobulinamas atsižvelgiant tiek į profesinių sąjungų atstovų, tiek į darbdavių atstovų pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Trišalėje taryboje svarstomos esminės Darbo kodekso projekto nuostatos. Nors ne dėl visų nuostatų pavyko sutarti, tačiau buvo sutarta dėl išbandymo terminų, dėl darbo sutarties keitimo, pranešimo apie darbo sutarties sąlygas, dalinio darbo, nuotolinio darbo, įspėjimo terminų atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, buvo atsisakyta darbo santykių ypatumų sportininkams, pedagogams, kultūros darbuotojams, atsisakyta darbo santykių ypatumų labai mažoms įmonėms, atsisakyta privalomų viršvalandžių.
– Kokie sprendimai priimti svarstant klausimus dėl poilsio laiko, darbo užmokesčio ir žalos atlyginimo?
– Dėl daugumos poilsio laiko nuostatų buvo sutarta, tačiau fiksuotos skirtingos nuomonės dėl bendros poilsio dienos – sekmadienio, dėl pietų pertraukos pradžios, dėl darbo švenčių dienomis, dėl pailgintų kasmetinių atostogų darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.
Dėl daugumos darbo užmokesčio reglamentavimo klausimų buvo sutarta. Skirtingos nuomonės fiksuotos dėl darbuotojų skaičiaus, kurį pasiekus darbdavys privalėtų patvirtinti darbo užmokesčio sistemą, taip pat dėl netesybų dydžio darbdaviui uždelsus atsiskaityti su atleistu darbuotoju. Žalos klausimai bus svarstomi kitame Trišalės tarybos posėdyje.

– Kodėl reikėtų į naująjį DK įtraukti papildomas poilsio dienas vaikus auginantiems darbuotojams?
– 2015 m. liepos 14 d. įvykusiame Trišalės tarybos posėdyje buvo svarstytas klausimas į Darbo kodekso projektą grąžinti papildomas poilsio dienas tėvams, auginantiems vaikus. Posėdyje šiuo klausimu galutinis sprendimas nebuvo priimtas, kadangi nebuvo vieningos nuomonės, kas turėtų šias papildomas poilsio dienas apmokėti. Kitam Trišalės tarybos posėdžiui bus parengta informacija apie galimybes už šias dienas mokėti iš Sodros.

– Ar Lietuva gali tikėtis naujo DK, kuris gintų ne tik darbdavių, bet ir darbuotojų teises?
– Naujasis Darbo kodekso projektas ne tik išsaugos daug nuostatų, kurios naudingos darbuotojui, tačiau siūlo ir naujų darbuotojams naudingų nuostatų:
Darbo sutarčių rūšių įvairovė, įvedant tokias rūšis kaip pameistrystės darbo sutartys, projektinio darbo sutartys, nenumatytos apimties darbo sutartys, darbo keliems darbdaviams sutartys, darbo vietos dalinimosi sutartys ir kt.
Pastaroji yra itin naudinga darbo rinkos grupėms, tokioms kaip jaunimas ir vyresni darbuotojai, kai keli asmenys pakaitomis gali dirbti toje pačioje darbo vietoje tokiu būdu palengva įeidami į arba išeidami iš darbo rinkos. Tai taip pat turėtų paskatinti didesnį darbuotojų suinteresuotumą dirbti.
Lankstesnis darbo laiko reguliavimas: siūloma atsisakyti konkretaus darbo valandų per dieną nustatymo, paliekant 40 valandų per savaitę darbo laiko normą. Taip pat darbdavys su darbuotoju galėtų susitarti dėl individualaus kiekvienos dienos grafiko.
Ši naujovė leistų optimizuoti darbo laiką, pritaikant jį tiek prie darbdavio poreikių, tiek prie darbuotojo šeiminių įsipareigojimų.
Taip pat siūloma nustatyti aiškią minimalus darbo užmokesčio nustatymo tvarką: ekspertų komisija pagal metodiką įvertina, sulaukia rekomendacijų iš Trišalės tarybos ir savo išvadą Vyriausybei kasmet iki rugsėjo 15 d. Minimalus darbo užmokestis galės būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Tai suteiktų daugiau skaidrumo MMA nustatymo procesui ir užtikrintų jo nuoseklų periodiškumą.
Darbuotojo šeiminių įsipareigojimų gerbimo principas: įtvirtinama, kad darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus; pateikti darbuotojų prašymai, susiję su šeiminių įsipareigojimų įgyvendinimu, turi būti darbdavio apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyta;
Darbo dienos (pamainos) metu suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Dėl darbo ir šeiminių įsipareigojimų derinimo darbuotojui suteikiama supaprastinta galimybė dirbti ne visu darbo laiku ir nuotoliniu būdu;
Jei neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų bei darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.
Ypač svarbu, kad reguliuojant darbo laiko režimą suteikiama galimybė nustatyti darbuotojui lankstų darbo grafiką, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų. Taip pat įtvirtinama galimybė sulygti dėl individualaus darbo laiko režimo.
Be diskriminacijos draudimo darbdavio santykiuose su darbuotojais, reguliuojamas darbuotojų garbės ir orumo gynimas. Nurodoma, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama asmenį ar asmenis įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
Be to, įtvirtinamas svarbus modernių darbo santykių aspektas – įpareigojimas darbdaviui imtis visų būtinų priemonių tiek psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai, tiek suteikiant pagalbą nuo to nukentėjusiems darbuotojams.
Mokymasis visą gyvenimą: suteikiama galimybė mokytis ir įgyti darbinės veiklos ar profesinių praktinių gūdžių darbovietėje sudarant pameistrystės darbo sutartį; darbdavys privalo apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina darbo funkcijai vykdyti, taip pat jis privalo imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jo profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinės ar darbo sąlygų didinti; susitarime dėl mokymo išlaidų atlyginimo atlygintos gali būti tik tos išlaidos, kurios yra susijusios su darbuotojo žiniomis ar gebėjimais ir kurios viršija minimaliuosius darbo veiklai keliamus reikalavimus.
Svarbus aspektas skatinantis mokymąsi visą gyvenimą yra Projekto suteikiama mokymosi atostogų apmokėjimo galimybė. Darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau nei vieni metai, už mokymosi atostogas, trunkančias iki penkių darbo dienų per darbo metus, paliekamas darbo užmokestis, o už mokymosi atostogas per darbo metus, trunkančias iki dvidešimt darbo dienų, paliekama pusė darbuotojo darbo užmokesčio.
Projekte naujai reglamentuojamos mokymosi atostogos ne tik jas siejant su formaliu ugdymu, bet yra nurodoma, kad darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, suteikiamos iki penkių darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose.

Siūloma į naująjį Darbo kodeksą įtraukti papildomas poilsio dienas vaikus auginantiems darbuotojams, vadinamuosius „mamadienius“ ir „tėvadienius“, jos svarstomame variante nėra įtrauktos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.