Šiandien sukčių atakos nebe tokios tikslinės kaip prieš 10 – 15 metų ir labiau komercializuotos. 
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Informacinės technologijos (IT) – neatsiejama šiuolaikinio žmogaus dalis. Tačiau neretai išmaniosios technologijos ne tik palengvina gyvenimą, bet ir sukelia rimtų problemų. Pavyzdžiui, įsigudrinę programišiai ištuština bankuose laikomas sąskaitas, paviešina asmeninę informaciją arba imasi propagandos.
Įdomiausia, kad nuo kompiuterinių technologijų ekspertų nukenčia ne tik eiliniai piliečiai, bet ir valstybių prezidentai. Tad kas dėl to kaltas: mūsų nesumanumas ar prastai veikianti Lietuvos teisinė sistema?

Siekis – išvilioti pinigus
IT saugumo ekspertas Andrius Šaveiko „Šiaulių naujienoms“ sako, kad pagrindinė problema ta, jog beveik visa be išimties informacija yra kompiuterizuota. Todėl vertėtų svarbiausias sistemas atjungti nuo pasaulinių viešųjų tinklų. Galbūt tuomet bent iš dalies pavyktų užtikrinti tam tikros informacijos, atskirų tinklų saugumą.
„Realus pavojus kyla dėl to, kad laikant skaitmenizuotą informaciją atsiranda teorinė galimybė ją lengvai pasiekti. Kai visa informacija yra skaitmenizuota, asmenims ir organizacijoms atsiranda pagunda tam tikrus duomenis gauti teisėtais ar neteisėtais būdais“, – apie situacijos rimtumą kalba A. Šaveiko.
Programišius galima skirstyti į tam tikras grupes. Vieni vykdo tik vyriausybių, valstybių užsakymus ir veikia pagal tų valstybių politiką. Kiti siekia komercinės naudos. Aišku, ne visais atvejais juos domina tik mūsų asmeninė informacija.
Kartais kompiuterinių technologijų ekspertus domina tik kompiuterinių resursų užvaldymas arba siekis gauti bankinę informaciją tam, kad tiesiogiai išviliotų pinigus.

Nyksta riba tarp interneto ir realybės
Prie tokių komercinių atakų galima priskirti „fišingą“ (angl. phishing). Tai sukčiavimo forma, skirta išvilioti konfidencialius duomenis, naudojant internetinius adresus, panašius į realiai egzistuojančios institucijos adresą.
Tokiu būdu iš neatidžių banko ar kitos institucijos klientų išgaunami, pavyzdžiui, prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodai ar kredito kortelių numeriai. Dažniausiai sukčiai pasitelkia masines elektroninio pašto žinutes, tačiau yra ir kitų formų, pvz., bandymas apgauti žmones išsiuntus SMS žinutę ar paskambinus telefonu.
Gauta informacija paprastai pasinaudojama nusikaltimams, pavyzdžiui, „įsilaužti“ į kompiuterių sistemas, vogti pinigus iš banko sąskaitų ar už pirkinius internete atsiskaityti svetimomis kortelėmis.
„Viskas vyksta panašiai kaip realiame gyvenime, kai sulaukiama skambučių apie artimus žmones, kurie pateko į avariją, ir reikalaujama pinigų. Tai atitikmuo to, kas vyksta internete. Todėl dabar labai sunku nubrėžti ribą tarp to, kur baigiasi internetas, ir to, kur prasideda realybė“, – paaiškina IT saugumo ekspertas.

Šiandien sukčiai gudresni
Specialisto teigimu, prieš 10 – 15 metų sukčių atakos buvo labiau tikslinės. Neretai tai būdavo tiesiog galios demonstravimas, kai į tinklą įsibraunama tik dėl siekio parodyti savo sugebėjimus. Tuo tarpu šiandien atakos labiau komercializuotos. Jų tikslas – sukurti kažkokį virusą, jį išplatinti viešojoje erdvėje ir sukurti dešimtis ar šimtus tūkstančių kompiuterių.
Dažniausiai tokios atakos būna tikslinės arba vienaip ar kitaip politizuotos. Didžiąją dalį atakų atlieka robotai – iš anksto sukurtos programos, kurios eidamos per visus tinklalapius iš eilės ieško konkretaus pažeidžiamumo, esančio turinio valdymo sistemoje. Suradus pažeidžiamumą, nepriklausomai nuo to, ar jis rastas komercinės, ar valstybinės organizacijos serveryje, pažeidžiamumas išnaudojamas.

Siūlo įsidiegti debesų kompiuteriją
IT saugumo ekspertas pataria nuo programišių atakų saugotis įsidiegiant debesų kompiuteriją (duomenų centro techninės ir programinės įrangos, sujungtos į telkinį ir pasiekiamos per internetą nustatytoms procedūroms-darbams atlikti).
Realiai pasitaiko atvejų, kai dalis vartotojų iki šiol nesupranta, kad naudojasi debesų kompiuterijos paslaugomis. Pavyzdžiui, „Dropbox“, „Google Drive“, „Officce 365“ yra debesų kompiuterijos paslaugos.
Naudojantis šiomis paslaugomis galima lengvai sinchronizuoti duomenis ir planšetiniu kompiuteriu, nešiojamuoju kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu pasiekti reikiamus duomenis.
Vis dėlto, remiantis „Eurostato“ duomenimis, Lietuvos įmonės pagal debesų kompiuterijos paslaugų naudojimą atsilieka nuo bendro Europos Sąjungos vidurkio.
Debesų kompiuterijos paslaugomis 2014 metais naudojosi vos 13 proc. šalies įmonių. Estijoje šis rodiklis siekė 15 proc., o Latvijoje – 6 proc. Tuo tarpu Suomijoje net 50 proc. įmonių naudoja debesų kompiuterijos paslaugas.

Ragina imtis papildomų saugumo priemonių
A. Šaveiko nuomone, galbūt taip yra todėl, kad žmonės nepasitiki debesų kompiuterija arba galimybė matyti, paliesti serverį jiems priimtinesnė. Taip pat galbūt tokį požiūrį lemia finansų trūkumas.
„Drįsčiau teigti, kad bent jau didžiųjų tiekėjų debesyse organizacijos turi savo sertifikuotas saugumo komandas, kurios yra atsakingos už debesijos paslaugų saugumą. Todėl paprasti smulkieji ar vidutinio dydžio verslininkai tokios prabangos sau leisti negali“, – sako IT saugumo ekspertas.
Kita vertus, net ir įsidiegus debesų kompiuteriją, vis tiek išlieka tikimybė, kad tam tikri duomenys bus paviešinti.
Esama organizacijų, kurios vis tiek daug ką mato ir nuo kurių nelabai pasislėpsi. Pavyzdžiui, tam tikros institucijos, gavusios teismo sankcijas, kreipiasi į tiekėją ir tuomet asmens duomenys yra paviešinami, nepriklausomai nuo to, ar jūs apie tai esate informuoti.
Vis dėlto, jeigu veikiate sąžiningai, esate skaidrus ir viešas, galbūt naudojimasis debesijos paslauga iš tiesų tinkamas variantas, nes tuomet už informaciją atsako dedikuotos komandos.
„Jeigu jūsų duomenys vietoj to, kad gulėtų vietiniame serveryje, guli debesyje, vis tiek nereikėtų atsipalaiduoti ir būtinai pasinaudoti papildomomis saugumo priemonėmis. Net jeigu jūsų serveris saugus, duomenis galima pasiekti per jūsų galinę darbo vietą: kompiuterį, planšetę, telefoną, paprasčiausiai juos užkrėtus. Tuomet net ir jokios debesies paslaugos nepagelbės“, – perspėja specialistas.

Reikia tobulinti teisinę sistemą
Laužimai dažniausiai būna kruopščiai planuojami ir netrunka vieną ar dvi dienas. Tai gali užtrukti savaites ar net metus. Todėl IT saugumo ekspertas dar kartą primena, kad siekiant užsitikrinti saugumą reikia nedalyti ir neleisti nutekėti prisijungimo vardams, adresams, slaptažodžiams.
Itin akylai saugoti reikėtų mobiliuosius ir planšetinius kompiuterius, jų nepalikti be priežiūros. Ir žinoma visuomet rinktis profesionaliai administruojamas debesų kompiuterijos paslaugas iš patikimų partnerių.
Taip pat, kad programišiai būtų tinkamai nubausti, reikėtų griežtinti įstatymus. Gerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, įrodymų atsekimo būdus. Kadangi institucijoms kartais paprasčiau prisiimti nuostolius, negu ieškoti teisybės, išsiaiškinti priežastis ir kaltininkus.
Tik visa tai pakeitus galbūt bent jau iš dalies nuo sukčiavimo pavyktų atbaidyti mėgėjus-entuziastus.
„Lietuvos teisinei sistemai dar tikrai yra kur tobulėti. Nekalbu vien tik apie taikomas bausmes, greičiau apie pačią tyrimo eigą. Net tiksliai žinant, iš kurio kompiuterio buvo vykdoma ataka, taikomi tam tikri apribojimai, sankcijos, neleidžiančios įrodyti, kad už tą kompiuterį atsakingas konkretus asmuo. Iš tiesų yra daug niuansų, kuriuos dar reikėtų tobulinti“, – reziumuoja A. Šaveiko.