07-15-2015 13

„Socialdemokratų partijos Šiaulių miesto skyriaus vadovybė stipriai serga asmeninių ambicijų ir interesų liga. Jei manoma, kad šią ligą galima pagydyti suvartojant vaistą – atšaukiant mane iš mero pavaduotojo pareigų, prisiimu asmeninę atsakomybę ir atsistatydinu“, – vakar įteikdamas merui prašymą rengti Tarybos sprendimo projektą dėl atleidimo iš vicemero pareigų sakė Domas Griškevičius. Jis neslėpė, kad trauktis iš užimamų pareigų nenori, tačiau privalo vykdyti partijos valią. Miesto meras palaikė „dešiniosios rankos“ sprendimą, tačiau patikino, kad tai – milžiniškas praradimas miestui. Tuo metu socialdemokratų lyderis Šiauliuose, kuriam išsakyta nemažai kritikos, pareiškė, kad čia dar ne pabaiga, nes Šiaulių miesto taryboje socialdemokratai vis tiek lieka išsibarstę – D. Griškevičius nesijungia prie Socialdemokratų frakcijos. „Toks dalykas negalimas. Reikės ieškoti variantų, nes tai kenkia visiems“, – sakė Edvardas Žakaris.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Pareigos VS partija
„Šiaulių naujienos“ jau rašė, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Šiaulių miesto skyriaus tarybos dauguma liepos 2 d. priėmė sprendimą nesijungti prie valdančiosios miesto koalicijos ir tuo pat metu įpareigojo Šiaulių miesto mero pavaduotoją socialdemokratą D. Griškevičių trauktis iš užimamų pareigų.
Vos tik buvo paviešinta ši žinia, vicemero telefonas pradėjo raudonuoti nuo nesibaigiančių žurnalistų skambučių, kurie vis smalsavo, ar D. Griškevičius paliks Socialdemokratų partiją ar atsisakys vicemero kėdės. Galiausiai žurnalistų smalsumas buvo patenkintas. „Šiandien vicemeras paviešins savo apsisprendimą“, – vakar rytą pareiškė Savivaldybės atstovai.
Nieko nelaukę žurnalistai nuskubėjo į Savivaldybę. „Oho, kiek čia jūsų daug. Tiek dar nebuvau matęs“, – vos pravėręs duris šyptelėjo D. Griškevičius ir sunkiai tramdydamas jaudulį iš lapo pradėjo skaityti savo apsisprendimą.
„Šiandien Šiaulių miesto merui įteikiau prašymą rengti Tarybos sprendimo projektą dėl mero pavaduotojo įgaliojimų nutraukimo anksčiau laiko. Toks buvo socialdemokratų Šiaulių skyriaus Tarybos daugumos sprendimas ir aš jį gerbiu. Neslepiu: manau, kad toks sprendimas buvo paremtas ne sveika politine logika, o inicijuotas kai kurių skyriaus vadovų, besivadovaujančių asmeninėmis ambicijomis“, – skaitė vicemeras.
Tokį sprendimą išgirdę žurnalistai gerokai nustebo, kodėl jaunasis socialdemokratas lengva ranka atsisako vicemero pareigų. Juk tokia galimybė daugiau gali nebepasikartoti! O štai partijų...

Žuvis genda nuo galvos?
Čia Šiaulių miesto vicemeras suskubo priminti istoriją, kaip prieš devynerius metus, vedamas demokratinių, solidarumo ir lygybės principų įsiliejo į socialdemokratų gretas. Per tą laiką esą teko patirti ir balto, ir juodo. Jaunąjį politiką nuvylė tai, kad per laiką partijos skyriuje vietas išsikovoję senieji politikos „vilkai“ neretai užsikišdavo ausis ir negirdėdavo kitokios nuomonės nei jų. „Turime daug puikių žmonių partijoje, kurie tikrai gali duoti labai daug miestui. Deja, šiai dienai jiems yra parodyti kambario kampai – nekelkite galvos! Bet aš esu optimistas. Galbūt vieną dieną tai pasikeis“, – vylėsi D. Griškevičius ir pabrėžė, kad atsakomybę dėl partijos problemų turėtų prisiimti socialdemokratų vadovas Šiauliuose E. Žakaris. Esą laikai keičiasi, į politiką ateina jauni žmonės, bet vienas dalykas nesikeičia: žuvis gedo ir genda nuo galvos.
Miesto vicemeras pasakojo, kad Šiaulių socdemai dėl neaiškių priežasčių kas kažkiek laiko vis susiranda žmogų, kuriam uždeda riebų minusą. Minuso ženklo nepavyko išvengti ir D. Griškevičiui, kai jam buvo pasiūlytas vicemero postas. Pikti liežuviai pradėjo plakti, kad jaunas, patirties neturintis jaunuolis esą nesugebėtų susirasti kito darbo, todėl dėl šių pareigų ryšis net partiją išduoti.
„Noriu parodyti tiems ponams, taip vadinamiems politikos „vilkams“, kad nesu įsikibęs į kėdę, kaip kai kurie asmenys iki tol. Ką privalau – tą padarau. Jeigu tik D. Griškevičiaus klausimas lemia partijos pasveikimą, tai linkiu suvartoti šitą vaistą ir pagyti“, – sakė jis ir informavo, kad, matyt, nėra toks apgailėtinas, nes jau sulaukė keleto darbo pasiūlymų. Jais teks pasinaudoti, jei rugpjūčio mėnesį posėdžiausianti Šiaulių miesto taryba slaptu balsavimu nuspręs patenkinti vicemero prašymą atleisti jį iš pareigų.

Prie frakcijos nesijungs
Ir vis dėlto jei Socialdemokratų partijos Šiaulių skyriuje verda tokios intrigos ir susiskaldymai, jei neišklausoma visų nuomonė, tai kas čia per šventas atsidavimas partijai? „Aš manau, kad man, kaip asmeniui, būtų buvę lengviau pasitraukti iš partijos, likti pakankamai rimtose pareigose ir judėti į priekį. Tačiau aš galbūt pasirinkau sunkesnį kelią – lieku partijoje dėl to, kad yra žmonių, kurie nori, jog mūsų skyrius būtų kitoks, kad jis vadovautųsi mano minėtomis vertybėmis. Ir aš manau, kad būdamas partijoje ir turėdamas už nugaros nemažai taip pat mąstančių žmonių kartu su jais galiu tai pasiekti“, – sakė D. Griškevičius.
Spaudos konferencijos metu paaiškėjo ir dar viena detalė – nors jaunasis politikas neužtrenkia partijos durų, jis neišduoda savo įsitikinimų ir nesijungia prie opozicijoje Šiaulių miesto taryboje dirbančios Socialdemokratų frakcijos. „Stokojant demokratinių, solidarumo ir lygybės principų negaliu prisijungti prie LSDP frakcijos Šiaulių miesto taryboje. Taigi ir toliau lieku vienintelis Tarybos narys, nepriklausantis jokiai frakcijai“, – sakė jis.

Lūžta taisyklės – lūžta ir Lietuva
Išklausę vicemero apsisprendimo ir jį lėmusių priežasčių, žurnalistai pasiteiravo, kaip jį vertina miesto meras Artūras Visockas. Šis pirmiausia pabrėžė, kad valdančioji koalicija veikia sėkmingai, išsprendžia visus klausimus, išspręs ir šį. Tačiau neslėpė, kad miestui tai bus skaudus praradimas.
„Domas be galo reikalingas miestui. Jo darbas jau reiškiasi milijonais. Aš netekčiau tikrai gero specialisto. Tai labai atsakingai savo darbą dirbantis žmogus, kuriuo didžiuojuosi, ir būtų sunku surasti jam alternatyvą, t. y. kitą žmogų. Patikėkite, jis padarė tiek, kiek dažnas nepadarytų per metus“, – teigė A. Visockas.
Internetinėje savivaldybės svetainėje buvo paskelbta ir gyventojų apklausa, kurios metu didžioji dalis apklausoje dalyvavusiųjų parodė savo palankumą ir pasitikėjimą vicemeru ir teigė, kad šis neturėtų atsisakyti savo pareigų. „Bet jie tikriausiai nežino visos tvarkos, visų taisyklių. Domas žaidžia pagal taisykles. Jeigu lūžta taisyklės, tai lūžta ir Lietuva. Pritariu jo sprendimui“, – sakė meras.
Jokios naudos nei partijai, nei miestui?
O kaip šį sprendimą vertina patys Šiaulių socdemai? „Manau, kad Domas pasielgė teisingai. Įvykdė daugumos nuomonę“, – vakar „Šiaulių naujienoms“ sakė Seimo narys, Socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus pirmininkas E. Žakaris.
Klausite, o kokia Šiaulių socdemams iš to nauda? „Jokios. Čia ne naudos esmė. Kiekvienas žmogus stodamas į partiją pasirašo, jog vykdys partijos aukštesnių organų sprendimus ir partijos statutą. O D. Griškevičius du kartus pažeidė partijos statutą. Ypač ryškiai tada, kai be diskusijos kandidatavo į vicemerus. Partijos statute yra punktas, kad kandidatus į merus, vicemerus, direktorius ir pan. aptaria ir tvirtina skyriaus taryba, tačiau nebuvo diskusijos. Net nepaprašė padiskutuoti“, – tvirtino socialdemokratų lyderis Šiauliuose.
Kaip žinia, šiuo metu socialdemokratai Šiaulių miesto taryboje dirba opozicijoje. Pasiteiravus, ar dabar, kai D. Griškevičius įteikė prašymą atsistatydinti iš vicemero pareigų, frakcijos darbas taryboje kaip nors pasikeis, išgirdome atsakymą, kad viskas priklausys nuo valdančiosios daugumos. „Kiekvienos partijos tikslas – be abejo, eiti į valdžią. Bet, aišku, ne bet kokiu būdu ir ne bet kokiomis sąlygomis. Jeigu valdančioji koalicija norės su socialdemokratais derėtis, derinti pozicijas, įtakos galimybes ir t. t., tai ta situacija, aišku, kad gali keistis“, – teigė E. Žakaris.
Bet D. Griškevičius juk aiškiai pareiškė, kad prie socialdemokratų frakcijos nesijungs. Tai bet kokiu atveju liks dvi atskiros respublikos? „Toks dalykas yra negalimas. Čia keistai atrodo. Manau, kad dar ne kartą teks diskutuoti, kalbėtis, ieškoti variantų, nes tai kenkia visiems“, – tikino E. Žakaris.
Tikrai keista, dėl ko taip ilgai delsiama ir nediskutuojama. Jei vyktų dialogas, gal tokių problemų net nekiltų ir visas jėgas būtų galima nukreipti į darbą vardan miesto gerovės. „Dialogo gal netrūksta. Trūksta girdėjimo kito nuomonės. Reikia girdėti. Ir aš nesakau, kad visada esu teisus. Tas, kas sako, kad viską žino, manau, kad iš tiesų nieko nežino“, – baigdamas pokalbį sakė E. Žakaris.

 

 
Straipsnių peržiūros
94499714
Į viršų