Lietuviai norėtų papildomos valandos paroje, kad galėtų ją skirti sau, šeimai ar miegui.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Atlikus Lietuvos smulkių ir vidutinių (SVV) įmonių biurų darbuotojų apklausą, paaiškėjo, kad jei lietuviams paroje atsirastų papildoma valanda, didžioji dalis ją skirtų sau, šeimai ar miegui. Galbūt toks poreikis rodo, jog gyventojai ne visuomet sugeba suderinti darbą su asmeniniu gyvenimu. Neretai darbuotojai tiesiog persidirba ir vėliau grįžę iš darbo nebeturi jėgų skirti pakankamai dėmesio šeimai ir draugams.
Verslo produktų rinkodaros vadovas Linas Pečiūra „Šiaulių naujienoms“ sako, kad šią problemą įmanoma išspręsti. Tereikia leisti darbuotojams dirbti lanksčiau, naudotis mobiliosiomis, išmaniosiomis technologijomis.
Gerų idėjų kyla ne tik biure
L. Pečiūra išskiria kelias pagrindines priežastis, kodėl lankstus darbo stilius yra naudingas tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.
„Kartu su tobulėjančiomis technologijomis keičiasi ir mūsų gyvenimo ritmas. Dažnas jau nebedirbame griežtai nuo 9 val. iki 18 val. – neretai asmeninis gyvenimas vis dažniau persipina su darbu. Ir tai normalu – juk vieni esame produktyvesni anksti ryte, o kiti – vakare“, – pradeda pasakoti L. Pečiūra.
Čia pat pateikia pavyzdį, remdamasis vienos apklausos duomenimis, kuri atskleidė, kad penktadalis smulkių ir vidutinių įmonių darbuotojų dirba iškart atsikėlę, prieš pat eidami miegoti ar pavalgę vakarienę, o kas dešimtas – keliaudami į darbą ar iš jo.
Todėl daro išvadą, jog darbuotojai, dirbdami tada, kada jiems patogiau, dirbs efektyviau ir kartu atneš didesnę naudą darbovietei.
Be to, atlikta Lietuvos smulkių ir vidutinių bendrovių biurų darbuotojų apklausa atskleidė, kad dažnas dirbame ne darbe, o darbe – ilsimės. Štai didžioji dalis apklaustųjų teigė, kad darbo metu dalį laiko užsiima asmeniniais reikalais: lankosi su darbu nesusijusiuose tinklalapiuose, derina asmeninį kalendorių, naršo socialiniuose tinkluose ar trumpam palieka biurą.
Tačiau tuo pačiu apklausa parodė, kad geriausios darbo idėjos lietuviams kyla ne tik biure: taip atsitinka namuose, keliaujant į ar iš darbo bei būnant su draugais, o kas dešimtam – miegant, atostogaujant ar leidžiant laiką su šeima.
Mobiliosios technologijos taupo laiką
„Apklausa atskleidė, kad 62 proc. apklaustųjų turi būti darbo vietoje, jog galėtų atlikti visus savo darbus. Tačiau neretai tokį požiūrį lemia stereotipai ir pasitikėjimo darbuotojais stoka“, – akcentuoja L. Pečiūra.
Anot jo, tokia situacija susiklostė dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dalis darbuotojų neturi sprendimų, leidžiančių dirbti lanksčiai – ne visi darbdaviai investuoja į nešiojamuosius kompiuterius, išmanius telefonus bei IT sprendimus, leidžiančius pasiekti reikiamus dokumentus ir atlikti visus darbus iš bet kur.
Dar dalis nepagrįstai baiminasi dėl saugumo ar kad darbuotojas, būdamas ne biure, mieliau naršys socialiniuose tinkluose, o ne dirbs paskirtus darbus. Tačiau, vertinant darbo rezultatus, pastarasis faktas greitai išaiškėja.
Ir, be abejo, vis dar egzistuoja profesijos, kuriose šiandien dar neina pritaikyti lankstaus darbo principų.
Verslininkas pritaria minčiai, kad mobiliosios technologijos padeda taupyti laiką, padidina darbuotojų produktyvumą ir leidžia pasiekti geresnį darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Jo nuomone, bendrovėje naudojami IT sprendimai gali padidinti produktyvumą, padėti pasiekti reikiamą informaciją ir geriau aptarnauti klientus.
Darboholikai rizikuoja „perdegti“
Neretai darbuotojams leidus dirbti lanksčiai ar naudotis išmaniosiomis technologijomis, kai kurie jų vis tiek persidirba. Tačiau L. Pečiūra perspėja, kad darboholikai nebūtinai patys produktyviausi darbuotojai.
„Sveikas darbo ir asmeninio gyvenimo balansas – būtinas. Žmogus visą laiką dirbdamas laikui bėgant pavargs, perdegs, pradės daryti klaidas, taps neefektyvus, o galiausia gali prisidėti ir sveikatos problemos. Kalbėdami apie lankstų darbą, jokiu būdu neteigiame, jog tai būdas priversti žmones dirbti daugiau. Priešingai – tai sprendimas, leisiantis nudirbti darbus greičiau ir efektyviau bei padės rasti daugiau laiko asmeniniam gyvenimui“, – pabrėžia verslo produktų rinkodaros vadovas.
Psichiatro-psichoterapeuto Vytauto Bartkevičiaus nuomone, žinia, kad darbuotojams reikalinga papildoma valanda, gali reikšti, jog žmonės nemoka suderinti asmeninio gyvenimo su darbu.
„Dirbti reikia tiek, kiek pajėgiame. Kitaip po kurio laiko atsiranda perdegimo sindromas: žmogui pasireiškia apatija, depresinė nuotaika, jam nieko nebesinori. Toks žmogus nebežino, kas yra gyvenimo džiaugsmas, poilsis. Iš pradžių jam atrodo, kad viskas yra gerai, tačiau po kurio laikotarpio pradeda suvokti, kad su juo kažkas vyksta ne taip“, – pirmuosius darboholizmo simptomus atskleidžia V. Bartkevičius.
Reikia labiau mylėti save
Psichologo teigimu, polinkį daug dirbti ir mažiau laiko skirti šeimai lemia tiek prigimtinės savybės, tiek supanti aplinka. Pavyzdžiui, jeigu žmogus mato, kad tėvai daug dirba, keliasi anksti ryte, grįžta vėlai vakare, natūralu, kad ir pats pradeda taip elgtis.
„Nuolat daug dirbti – nenormalu. Taip, tokie žmonės uždirba daugiau pinigų, prisiperka brangių daiktų, tačiau vėliau tie daiktai jiems nebesuteikia jokio malonumo. Galiausiai jie nustoja viskuo domėtis ir tampa apatiški“, – teigia psichologas.
V. Bartkevičius „Šiaulių naujienoms“ atskleidė, kad onkologai savo pacientų, esančių prie mirties slenksčio, paklausę, ko šie labiausiai gailisi, dažniausiai sulaukia atsakymo, kad per mažai dėmesio skyrė savo artimiesiems arba per mažai mylėjo save.
„Jeigu nemylėsime savęs, po kurio laiko tapsime nebeišjudinami. Kodėl dabar jauni žmonės serga insultu? Ogi todėl, kad nepakelia to krūvio ir gėdijasi apie tai prisipažinti“, – akcentuoja V. Bartkevičius.
Psichologas pataria tokiais atvejais kreiptis į specialistus ir laikytis jų nurodymų. Jeigu specialistai lieps ilsėtis, tą būtinai ir padarykite. Juk darbai nepabėgs, o prarastos sveikatos nebesusigrąžinsi.
