Nagrinėjant pokyčius darbo rinkoje akivaizdu, kad darbdaviai potencialiems darbuotojams kelia vis aukštesnius reikalavimus. Be to, kiekvienai laisvai pozicijai tikisi sulaukti gausybę reikiamos ar net aukštesnės kvalifikacijos kandidatų.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Diana JANUŠAITĖ
Deja, čia ir prasideda visos darbdavių ir potencialių darbuotojų bėdos. Darbdaviai suka galvas, kaip iš visų išsirinkti tinkamiausią, o siekiantys įsidarbinti svarsto, kaip pokalbyje dėl darbo sužibėti.
„Šiaulių naujienų“ žurnalistai pakalbino darbo ieškančius jaunus asmenis ir pabandė išsiaiškinti, kodėl šie iki šiol neranda darbo. Išgirdome tiek daug absurdiškų situacijų, kad norėjosi ir juoktis, ir verkti.
Užduotys verčia improvizuoti
Pasirodo, net pretenduojant į aukšto intelektinio lygio nereikalaujančias pareigas tenka pamiklinti smegenis. Pavyzdžiui, surasti gudrų atsakymą ir paaiškinti, kodėl šiame pasaulyje nebėra geresnių specialistų už mane arba išspręsti sudėtingus psichologinius testus, kurių užduotys neturi nieko bendro su siūlomu darbu.
„Sulaukiau skambučio su kvietimu atvykti į pokalbį dėl darbo mane sudominusioje įmonėje. Apsidžiaugiau, nes maniau, kad tikrai turiu daug šansų įsidarbinti. Tačiau iš tiesų tai buvo ne pokalbis, bet tikras egzaminas, kurio neišlaikiau“, – pasakojo Ramunė.
Merginą sutrikdė prašymas „pareklamuoti save“. Tuo metu ji pasijuto kaip daiktas, dėl kurio galima derėtis turguje. Todėl tokį prašymą palaikė įžeidimu ir nusprendė toliau pokalbio netęsti.
Tuo tarpu Artūrą labiausiai suglumino psichologinis testas, kurį darbdavys paprašė išspręsti: „Ten buvo kažkokie skaičiai, tarp kurių reikėjo surasti loginį ryšį. Taip pat įvairūs paveiksliukai, iš kurių turėjau išrinkti labiausiai išsiskiriantį. Ypač prajuokino užduotis, kai iš rutuliukų reikėjo nupiešti piešinį. Tuomet įsivaizdavau, kad esu dailininkas, nors tenorėjau pardavinėti automobilių detales.“
„Turite išsilavinimą, bet neturite patirties. Turite patirties, bet neturite išsilavinimo. Nepatinka siūlomas darbas? Vadinasi – nenorite dirbti“, – štai tokie žodžiai, anot kalbintų pašnekovų, kartais ataidi ir iš darbo biržoje dirbančių specialistų. Tad kaip yra iš tiesų? Nejau tikrai darbdaviai tyčiojasi iš potencialių darbuotojų, o darbo birža neefektyviai veikia?
Nepatogūs klausimai užduodami specialiai
Šiaulių jaunimo darbo centro skyriaus vedėja Jolanta Bagdonavičienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad toks darbdavių elgesys visiškai normalus. Jei ieškantis darbo asmuo skaito straipsnius apie tai, „kaip teisingai elgtis interviu metu“ ir jei žino, ką kalbėti ar net turi pasiruošę atsakymus, darbdaviui sunku nuspręsti apie žmogų kaip asmenybę.
Anot jos, kokybiškas darbdavio ir darbuotojo pokalbis reikalauja ne tik gerų klausimų. Užduodamas „kitokius“ klausimus darbdavys laukia brandaus požiūrio ir operatyvios reakcijos.
„Atsakymų šabloniškumas ir nuobodūs monologai, surepetuoti namie priešais veidrodį, šiuolaikiniame pasaulyje jau nebėra vertinami. Galbūt netikėtais klausimais ieškantis darbo asmuo bus išmuštas iš vėžių, ko ir siekia darbdavys, todėl teks improvizuoti, bet būtinai reikia būti nuoširdžiam“, – perspėja J. Bagdonavičienė.
Vedėjos paklausus, ką mano apie darbdavių taikomus psichologinius testus, kuriuos turi išspręsti potencialus darbuotojas, sulaukta atsakymo, kad tai nauja metodika, tačiau jos gerbėjų kiekvienais metais vis daugėja. Esą ši metodika leidžia greitai ir objektyviai išsiaiškinti kandidatų asmenines ir profesines savybes.
Trūksta pasitikėjimo savimi
Vadinasi, jaunuolių skundai, tėra tik pasiteisinimas, kad būtų galima toliau tinginiauti ir verkšlenti dėl sunkaus gyvenimo? O gal jauni asmenys darbo nesusiranda, nes nemoka savęs pateikti iš gerosios pusės?
J. Bagdonavičienė sako, kad jaunimo nedarbo lygiui įtakos turi jaunuolių bendrasis išsilavinimas ir profesinio pasirengimo lygis. Beveik pusė jaunų bedarbių, registruotų darbo biržoje, neturi profesinio pasirengimo, jiems trūksta darbo paieškos įgūdžių, darbinės veiklos praktikos.
Kita priežastis – žinių stoka. Jaunuoliai nežino, kur ir kaip rasti informacijos apie profesijos pasirinkimą, bendrąją padėtį darbo rinkoje, kas lemia sėkmę ieškant darbo ir įsitvirtinant darbo rinkoje.
Kiti dalykai, stabdantys integraciją į darbo rinką, gali būti bendravimo įgūdžių stoka, nepasitikėjimas ne tik savimi, bet ir kitais, o taip pat, neadekvatus savęs vertinimas (pernelyg menkas arba perdėtas), motyvacijos trūkumas, laiku nesusiformavęs pareigingumo, atsakomybės jausmas.
Jaunuoliams, kuriems sunkiau integruotis darbo rinkoje, trūksta gebėjimo save tinkamai pateikti, pristatyti, įvardyti savo geriausias savybes. O pagrindinė problema, kurią įvardija darbdaviai, yra motyvacijos stygius.
„Kiekviena jaunimo karta turi savo džiaugsmų, rūpesčių ir problemų, kurių sprendimui dažnai reikalinga tėvų arba specialistų pagalba. Motyvuojant jauną žmogų reikalinga lanksčiai žiūrėti į jo poreikius, turėti galvoje, kad jie dažnai kinta, nes jaunas žmogus dar tik ieško savęs“, – pabrėžia Šiaulių jaunimo darbo centro skyriaus vedėja.
