Šiaulių miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atliko patikrinimą, kurio metu aiškinosi, kaip Šiaulių miesto savivaldybės švietimo įstaigos naudoja šilumos energiją. Paaiškėjo, kad skirtingose ugdymo įstaigose vienam vaikui tenkančios šildymo sąnaudos pinigine išraiška kartais skiriasi kone 10 kartų. Miesto valdžia neslepia: „Problema metodikoje. Ją būtina keisti.“ O kol metodika nepakeista – atidarom įstaigų langus ir „garinam“ šilumą mokyklose, kiek begalim. Nes ką gali žinoti, ar kitąmet neužklups didesni šalčiai ir mokiniams sėdint suoluose su paltais neteks kalenti dantimis.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Po rekonstrukcijos pasidarė šalčiau?
Šiaulių miesto savivaldybės kontrolieriaus pavedimu Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atliko patikrinimą, kurio metu buvo vertintas 2012 – 2014 m. švietimo įstaigų faktinių priskaitymų už šilumą ir karštą vandenį pasikeitimas, atsižvelgiant į įgyvendintas šilumos energinį efektyvumą didinančias priemones ir jų poveikį pastato šilumos sąnaudoms. Buvo rinkti švietimo įstaigų duomenys apie pastatų bendrąjį plotą, vaikų skaičių 2014 m. gruodžio 31 d., šildymo sistemų ir šilumos punktų priežiūrai patirtas išlaidas per 2014 metus.
Siekiant korektiškai palyginti šildymo sąnaudas vertinimui buvo pasirinktos panašaus pobūdžio švietimo įstaigos, kurioms šiluma teikiama centralizuotai. Analizuojamos švietimo įstaigos buvo suskirstytos į dvi grupes: gimnazijos ir progimnazijos; pradinės mokyklos ir ikimokyklinės įstaigos.
Atlikus Finansų skyriaus pateiktų duomenų apie švietimo įstaigų 2012-2014 m. faktinius paskaitymus už šilumą, analizę, nustatyta, kad jie visose įstaigose turėjo tendenciją mažėti, išskyrus „Romuvos“ progimnaziją. Šioje gimnazijoje palyginus 2014 ir 2013 metus faktiniai priskaitymai už šilumą išaugo 21 proc.
„Siekiant nustatyti, kokios priežastys galėjo įtakoti faktinių priskaitymų už šilumą padidėjimą, kai „Romuvos“ progimnazijoje įgyvendintos beveik visos energinį efektyvumą didinančios priemonės, reikalinga išsami įstaigos šilumos ūkio priežiūros ir energijos naudojimo analizė“, – rašoma Kontrolės ir audito tarnybos pateiktose išvadose.
Tuo metu palyginus 2013 – 2014 m. faktinius priskaitymus už šilumą, nustatyta, kad gimnazijose ir progimnazijose labiausiai jie sumažėjo Dainų progimnazijoje – 41 proc. Pradinėse mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose labiausiai priskaitymai mažėjo lopšelyje-darželyje „Pušelė“ – 29 proc.

Pastatai naudojami neefektyviai
Patikrinimo metu taip pat buvo vertinamas ir švietimo įstaigų auklėtiniams tenkantis bendras plotas. Vienam vaikui tenkantis bendro ploto rodiklis, kaip žinia, parodo, kaip efektyviai naudojami pastatai.
Paskaičiavus 2014 metų pabaigoje 1 auklėtiniui tenkantį plotą gimnazijose ir progimnazijose bei palyginus šiuos duomenis, matyti, kad didžiausias plotas tenkantis vienam vaikui buvo Gytarių progimnazijoje – 32,12 kv. m, mažiausias plotas „Sandoros“ progimnazijoje – 5,07 kv. m vienam vaikui.
Atlikus tokius pat skaičiavimus pradinėse mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, matyti, kad didžiausias plotas, tenkantis 1 vaikui, 2014 m. buvo lopšelyje-darželyje „Gintarėlis“ – 24 kv. m, mažiausias – lopšelyje-darželyje „Pupų pėdas“ – 8,02 kv. m.
„Analizės duomenys rodo, kad palyginus vienam ugdytiniui tenkantį bendrą plotą, labai skiriasi įstaigų duomenys, todėl galima daryti išvadą, kad dalis šių mokyklų pastatų naudojami neefektyviai“, – rašoma išvadose.
Primename, kad Savivaldybės taryba 2012 m. pabaigoje pati patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012 – 2015 m. bendrąjį planą, kuriame nurodoma, kad pradinėms, progimnazijoms ir pagrindinėms mokykloms rekomenduojamas patalpų plotas vienam mokiniui – 9 kv. m, gimnazijoms – 11 kv. m. Analizės duomenys rodo, kad neefektyviai naudojami vienos pradinės mokyklos, devynių progimnazijų ir aštuonių gimnazijų pastatai. Tai kam tie Tarybos sprendimai?

Kas kaip moka, tas taip šoka
Siekiant palyginti šilumos sąnaudas, esant skirtingiems įstaigų pastatų plotams ir ugdomų vaikų skaičiui, suskaičiuotos 1 kv. m ir vienam vaikui tenkančios šildymo sąnaudos pinigine išraiška. Kai kuriais atvejais kainų skirtumas stulbinantis! Štai 2014 metais „Santarvės“ gimnazijoje vienam vaikui tenkanti piniginė išraiška už šildymo sąnaudas – 866,63 Lt. Tuo metu „Sandoros“ progimnazijoje – 93,86 Lt. Skirtumas – 9,23 karto!
„Siekiant efektyviai išnaudoti švietimo įstaigų valdomus pastatus, bei tinkamai suplanuoti būsimas investicijas, būtina analizuoti įgyvendintų energijos taupymo priemonių teikiamą naudą, skaičiuoti, kiek įgyvendinus jas sumažėjo, ar galėjo sumažėti šilumos energijos suvartojimas, kiek kasmet sutaupoma ar būtų sutaupyta Savivaldybės biudžeto lėšų“, – rašoma Kontrolės ir audito tarnybos pateiktose išvadose.
Taip pat pažymėta, kad neužtenkant biudžeto lėšų atnaujinti visą švietimo įstaigos pastatą, galima rinktis alternatyvą ir renovuoti tik šilumos punktus. Kai kurių Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinių įstaigų šilumos punktai rekonstruoti beveik prieš dešimtmetį.

Prisitaiko prie žaidimo taisyklių
Ši Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos patikrinimo ataskaita turėjo pasiekti ir Šiaulių miesto merą. „Matosi didžiulės taupymo galimybės“, – peržvelgęs ją sakė Artūras Visockas.
Pasiteiravome, ar jam neatrodo keista, kai švietimo įstaiga – „Romuvos“ progimnazija – rekonstruojama, sukišama didžiulė pinigų suma, o atėjus žiemai paaiškėja, kad po rekonstrukcijos panaudojama daug daugiau šilumos nei iki tol.
„Problema metodikoje. Ir mokyklos prisiderina prie tos metodikos. Kuo daugiau šilumos jos išleidžia, tuo daugiau šilumos užsikoduoja kitiems metams. Nes pas mus šilumos kvota, kitaip tariant, tam tikri pinigai šilumai, kaip žinia, yra numatomi pagal paskutinius trejus metus, žiūrima, kiek per juos išnaudojai“, – sakė miesto meras.
Valdžios atstovai teigia, kad galėjo būti toks scenarijus, jog mokyklos direktorius vienais metais kažkiek sutaupė, tada pasvarstė, jog toks taupymas nenaudingas ir kitąmet „šilumos kraniukus“ gerokai atsuko. Manoma, kad panašiai gali elgtis ir kitų ugdymo įstaigų vadovai. Štai pavasarį, kai į langus pradeda spiginti saulė, kai kurie mokyklų kabinetai pakankamai užkaista. Tačiau „kraniukų“ niekas nesiskubina užsukti. O kam? Juk reikia ruoštis kitiems metams, kurie gali būti vėsesni...
„Bet tada pradedi lyginti vieną mokyklą su kita. Ir pamatai, kad vienos mokyklos, kurioje direktorius stengiasi elgtis sąžiningai, išlaidos gali būti dvigubai mažesnės nei kitos mokyklos. Šia problema jau užsiimta. Bandysime dar 5 mokyklas, aišku, jeigu tos mokyklos atsisakys taupyti, pajungti prie taip vadinamų išmaniųjų technologijų, kada šiluma yra atidarinėjama arba uždarinėjama pagal patalpoje esančią temperatūrą. Kitaip tariant, pavasarį, toje pastato pusėje, kurioje pakankamai šilta, šiluma būtų atjungiama, o kitoje pastato pusėje – paliekama“, – planus atskleidė A. Visockas.
O kaip dėl neefektyviai naudojamų pastatų? Ar čia ne per didelė prabanga? Juolab kad pati Miesto taryba yra nustačiusi rekomenduojamą patalpų plotą vienam mokiniui, į kurį dabar numoja ranka. „Kad ir kaip sudėtinga ir sunku būtų, vis tiek skaičiai kalba už save. Arba turime pervertinti kriterijus, kurie patvirtinti Tarybos sprendimu, ir pasidaryti kitokius – pagyventi plačiau, nors neturime iš ko, arba ilgainiui turime pradėti galvoti, kaip padaryti taip, kad tie ištekliai būtų naudojami tinkamai“, – baigdamas pokalbį sakė miesto meras.