Praėjusį penktadienį 19-metė Profesinio rengimo centro moksleivė buvo paguldyta į Respublikinę Šiaulių ligoninę dėl meningokokinės infekcijos sukelto meningito. Mokinė pasijuto nekaip jau ketvirtadienį, o kitą dieną buvo atvežta į ligoninę beveik praradusi sąmonę, su bėrimu kūne ir ryškiais kitais meningito simptomais. Šiuo metu merginos būklė pakankamai gera – ji jau sąmoninga, kalba ir jaučiasi geriau.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Akvilė PUŠINSKAITĖ
Šiais metais regione tai jau antras meningokokinės infekcijos atvejis – kitas buvo užfiksuotas Šiaulių rajone. Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusiais metais Šiaulių mieste buvo du, Šiaulių, Joniškio ir Radviliškio rajonuose po vieną šios infekcijos atvejį.
Galite užsikrėsti nuo sergančiųjų
Per oro lašelius plintančią meningokokinę infekciją sukelia Neisseria meningitidis – gramneigiama bakterija. Ji sukelia beveik pusę meningitų, o iš 13 jos tipų Lietuvoje ir pasaulyje labiausiai paplitęs B tipo sukėlėjas.
Imlius asmenis šia liga užsikrėsti gali tiek sergantis žmogus, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, jos inkubacinis periodas yra 1–10 dienų (vidutiniškai - 4).
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas infektologas Algimantas Baublys teigia, kad epidemiologiniu požiūriu meningokokinės infekcijos aktyvumas padidėja šaltuoju metų laiku – rudenį, žiemą ir pavasarį. Tokiu metu jaučiamas pakilimas visoje šalyje ir apskritai visose šalyse, kuriose yra klimato kaita.
Liga atpažįstama atsiradus bėrimui
„Meningokokinė infekcija nėra ta liga, kurią lengva diagnozuoti, kai nėra būdingų šiai ligai simptomų. Dažniausiai ji įtariama tada, kai kūne jau atsiranda bėrimas. Tai labai palengvina darbą visiems gydytojams. Apskritai visi turėtų būti susirūpinti, jeigu atsiranda bet koks bėrimas, - tai tiek gydytojai, tiek pacientai“, - sako A. Baublys.
Pasak jo, šis bėrimas yra hemoraginis ir jį daktarai turi pamatyti bei įvertinti. Meningokokinės infekcijos bėrimas yra labai ryškus, su raudonomis dėmelėmis, kartais susiliejantis tarpusavyje, neturintis nuoseklumo. Tai ne toks bėrimas kaip, pavyzdžiui, tymų, kokliušo, vėjaraupių, raudonukės, kai išberia nuosekliai – nuo kūno viršaus žemyn.
Šios ligos atveju bėrimas yra įvairiose kūno vietose, vaikams ir kūdikiams - dažniausiai sėdmenų, šlaunų srityje. Meningokokinės infekcijos bėrimas neturi nuoseklumo, o jo susiliejimai tarpusavyje kartais gali net iššaukti nekrozės išsivystymą ir palikti randų ant kūno.
Pakerta turinčius normalią imuninę sistemą
„Dažniausiai meningokokine infekcija serga kūdikiai ir vaikai iki 3–5 metų amžiaus. Kodėl vaikai? Ko gero, jų imuninė sistema yra palankesnė meningokokinei infekcijai. Šiaip tai nėra tokios prielaidos, kad meningokokine infekcija dažniau serga žmonės su nusilpusia imunine sistema. Kaip taisyklė, daugiau serga tie, kurių imuninė sistema normali“, - sako A. Baublys.
Infektologas pastebi nerašytą nuostatą – kad ir kokios sunkios būklės bebūtų žmogus, susirgęs meningokokine infekcija, tai naudojant paskirtus antibiotikus antrąją parą jo būklė pradeda gerėti.
„Vadinamos žaibinės formos, kurios pasireiškia labai greitai - čia buvo sveikas, čia jis jau be spaudimo su ryškiais bėrimo elementais kūne, netgi labai gerose klinikose (ir mūsų klinikoje), kur gydymas labai aiškus ir suprantamas, kokius medikamentus reikėtų naudoti ir kaip gydyti, ne visada būna geri gydymo rezultatai“, - sako A. Baublys.
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas infektologas pažymi, kad persirgus meningokokinės infekcijos sukelta liga, žmogaus organizmas įgyja imunitetą. Žinoma, pasitaiko įvairių komplikacijų, pavyzdžiui, randeliai po išbėrimo, pažeistas širdies raumuo, galimas miokarditas, inkstų pažeidimai. Tačiau dažniausiai gydymo rezultatai geri ir jokių komplikacijų nepasitaiko.
Prevencinės priemonės nuo meningokokinės infekcijos
„Lietuvoje kol kas neįmanoma pasiskiepyti, nes pas mus cirkuliuoja ta meningokokinės infekcijos kėlėjų atmaina, kuriai nėra skiepų. Tai vienas dalykas. O antras – asmenys, kurie turėjo kontaktą su sirgusiais menigokokine infekcija, reikėtų tam tikrą laikotarpį stebėti. Prasminga būtų panaudoti antibakterinius vaistus profilaktikai, kuriuos gali paskirti gydytojas. Reikėtų vengti persišaldymo, kad bet kokia infekcija nekeltų įtarimo, jog žmogui prasidėjo meningokokinė infekcija“, - sako A. Baublys.
Pasak jo, yra kelios meningokokinės infekcijos klinikinės formos. Maždaug 5 proc. sudaro meningokokinis sepsis, kai atsiranda bėrimas kūne ir gali būti pažeisti įvairūs organai, meningokokinis meningitas, meningoencefalitas. Šios komplikacijos gali sukelti nemažai rūpesčių.
Apie 30 proc. sudaro meningokokų sukelti nazofarengito atvejai. Tai tokia lengva ligos forma, kuri nepažeidžia smegenų. Mažiau nei 70 proc. sudaro likę nediagnozuoti atvejai, nes jie neturi jokios klinikinės išraiškos, kitaip sakant – tai meningokokinės infekcijos nešiojimas.
Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ir tik ligai progresuojant, atsiranda hemoraginis bėrimas, po kurio seka sunkios komplikacijos. Bet kokio bėrimo atveju, kai yra karščiavimas ir neaiški liga, reikia skubiai kreiptis į gydytoją.
