Šiaulietei, gyvenančiai Mėlynių gatvėje, jau seniai gyvenimą apkartino kaimynų kieme augantis klevas: milžiniškas medis kiurdo jos - ne kaimynų - namo stogą. Ir nors jau seniai moteris bando susitarti su kaimynais ar sulaukti miesto Savivaldybės pagalbos, jai vis nepavyksta.
Skaitytojo nuotr.
Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Klevas ne kartą sukėlė žalą
Senyvo amžiaus šiaulietė jaučiasi praradusi viltį – paskutinio pokalbio metu neišlaiko ir pravirksta. Štai tokia bėda: į jos kiemą ne tik pasviręs, bet ir iš dalies įsišaknijęs jos valdoje kaimynų kieme augantis medis.
Didžiulis klevas – gausi lapija, tad nukritusių lapų surinkimo darbai tenka ir jai. Nebėra sveikatos surinkti tuos lapus – pačiai teko iškirsti savo vaismedžius, kad nors kiek sumažėtų darbų našta. Pasiteiravus, ar nepadeda darbuotis savo kieme artimieji, paaiškėja, kad moteris turi neįgalų sūnų, kuris dėl sveikatos problemų negali palengvinti naštos.
Tačiau ir čia ne visa bėda: kaimynų medis ardo kiemo grindinį, po žeme augančios šaknys jau pakenkė ir pastatui, šakos kiurdo šiferį ir net yra išlaužusios stogą. Juk nuo moters pastato klevas nutolęs tik 1,27 metro. O vasarą iš pietų pusės nepatenka jokia saulės šviesa. Kad klevas daro žalą – akivaizdu, nes draudimas jau ne kartą jai atlygino už padarytus nuostolius.
Pasak moters, su kaimynais susitarti nepavyksta, o iš iškviestų Šiaulių miesto savivaldybės darbuotojų dar neteko sulaukti jokio palankaus sprendimo.
Moters manymu, klevas turėtų būti nupjautas, nes genėti šakas – beprasmiška, jos augs ir situacija kartosis: lapai toliau kris, stogas bus kiurdomas ir į kiemą vėlei nepateks šviesa. O klevo šeimininkai nesutinka nupjauti.
Ką kalba įstatymas
Paprašėme situaciją pakomentuoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėjo pavaduotojo Andriaus Gagio – ar klevas kelia grėsmę, ar „žalingas“. Pavaduotojas sutiko atsakyti raštu į klausimus savo kompetencijos ribose.
Atsakyme A. Gagys pateikia ištrauką iš įstatymo. „Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta: Želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.“
Šifruojame įstatymo vingrybes. Statybos techniniame reglamente nustatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti tokie: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m, kitų medžių – 3 m.
Toliau skaitome Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų LR Aplinkos ministro įsakymu, 4 punktą su visais papunkčiais. Čia išdėstyta, kad medžiai ir krūmai veisiami ne arčiau kaip 10 m atstumu, krūmai, aukštesni kaip 2 m – 2,5 m atstumu nuo pastatų sienų su langais. Medžiai veisiami ne arčiau kaip 5 m atstumu, krūmai – 2,5 m atstumu nuo belangių sienų ir nuo monolitinių tvorų. Nuo atraminių sienučių medžiai veisiami ne arčiau kaip 3 m atstumu, krūmai – 1 m atstumu, o nuo apšvietimo stulpų, kolonų ir atramų medžiai veisiami 4 m atstumu.
„Pagal jūsų pateiktą situacijos modelį darytina teisinė išvada, kad medis pasodintas nesilaikant aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimų ir sklypo savininkas ar savininkai galimai pažeidžia (pažeidimo faktą nustato kompetentingi institucijos atstovai, atlikę tyrimo veiksmus nagrinėdami pateiktą pareiškimą, skundą ar prašymą) besiribojančio žemės sklypo savininko ar savininkų interesus“, - informuoja A. Gagys.
Gresia bauda ir žalos atlyginimas
Rašytiniu A. Gagio teigimu, LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnis numato atsakomybę už tokio pobūdžio neteisėtą veiką. Tokio pobūdžio pažeidimo padarymas užtraukia baudą piliečiams nuo 28 iki 115 eurų.
Nagrinėti šiuos administracinius teisės pažeidimus turi teisę Aplinkos apsaugos organai ir Savivaldybių vykdomosios institucijos.
Atsakyme A. Gagys išdėstė, kad Šiaulių miesto gyventojai, kurie mano, kad jų atžvilgiu yra padaryta tokio pobūdžio neteisėta veika, turi teisę kreiptis pateikdami pareiškimą, skundą ar prašymą į Aplinkos apsaugos agentūros Šiaulių skyrių arba Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyrių.
„Taip pat dėl augalo ar augalų kenkėjiškos veiklos metu atsiradusios turtinės žalos atlyginimo, įpareigojimo šalinti nesilaikant teisės aktų pasodintą augalą, sumedėjusį augalą (krūmą, medį) ar dėl proceso metu atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, kitų galimų civilinių ginčų tarp konfliktuojančių šalių sprendimo, nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka“, - informavo A. Gagys.
