Diskriminacijos apraiškų galima pastebėti visur. Problema aktuali ne tik mažiau išsivysčiusiose, bet ir demokratinėse šalyse. Žmonės persekiojami dėl rasinių požymių, tautybės, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės ar socialinės padėties, gimimo vietos ir t. t. Kodėl taip vyksta atsakyti sunku, tačiau aišku viena: diskriminacija – tai blogis, su kuriuo kovoti būtina.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ

Vyrai skundžiasi dažniau
Pernai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) daugiausiai tyrimų - 35 proc. - atliko dėl galimos lyties diskriminacijos. Vyrai dėl visų diskriminacijos pagrindų pateikė 59 proc. skundų, moterys - 41 proc.
Kaip rodo Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu atlikta 2014 m. Visuomenės nuomonės apklausa „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“, žmonių žinojimo kur kreiptis, kai žmogaus teisės yra pažeidžiamos, lygis auga (52,10 proc. - 2012 m., 53,90 proc. - 2014 m.).
Nors skaičius gyventojų, kurie realiai imtųsi savo pažeistų teisių gynimo, ženkliai sumažėjo (2014 m. 95 proc. respondentų, manančių, kad jų teisės buvo pažeistos, niekur nesikreipė, 2012 – tokių buvo 18,20 proc.).
„Faktas, kad į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą daugiau kreipiasi vyrai nei moterys savaime nerodo, jog Lietuvoje daugiau diskriminuojami vyrai – tuo labiau kad nėra duomenų, jog vyrai kreipiasi dėl diskriminacijos lyties pagrindu. Tai tiesiog iliustruoja, jog vyrai yra labiau pasiryžę ginti savo teises“, - sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė.
Anot jos, vyrai skundžiasi dažniau, nes galbūt juos mažiau paveikia skundžiamo asmens atsakomieji veiksmai ar neigiama visuomenės reakcija. Be to, jie kreipiasi dėl tokių atvejų, kurie užtraukia mažesnę stigmą ar galimą aplinkinių pasmerkimą.
Tuo tarpu moterys vis dar jaučia neigiamą šeimos, draugų ar visuomenės reakciją, kai kalbama apie lygias vyrų ir moterų galimybes, apie stereotipinius vyrų ir moterų vaidmenų pasidalijimus ar apskritai apie moters vaidmenį visuomenėje. O tai savo ruožtu gali lemti mažesnį moterų aktyvumą ginant savo teises.

Lyčių stereotipai vis dar gajūs
2014 m. LGKT nagrinėjo 279 diskriminacijos atvejus: buvo pateikti 202 skundai bei atlikti 77 tyrimai savo iniciatyva. 2013 m. nagrinėtas 281 diskriminavimo atvejis.
Atlikti 63 tyrimai dėl socialinės padėties, 30 dėl amžiaus, 25 dėl negalios, 18 dėl religijos ir įsitikinimų, 8 dėl tautybės, 7 dėl kalbos, 5 dėl seksualinės orientacijos, 3 dėl įsitikinimų ir pažiūrų, 2 dėl etninės priklausomybės.
2013 m. padaugėjo skundų dėl lyties, amžiaus, seksualinės orientacijos, kalbos, religijos ir įsitikinimų, sumažėjo socialinės padėties ir negalios diskriminacijos atvejų. Dėl tautybės bei etninės priklausomybės 2014 bei 2013 m. gauta po lygiai skundų. Skundų dėl lyties diskriminacijos gauta daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį.
J. Guzevičiūtės nuomone, diskriminacija lyties pagrindu vis dar aktuali problema Lietuvoje: „Egzistuoja darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų skirtumas, moterys mažiau dalyvauja politikoje, paplitęs stereotipinis moterų ir vyrų vaizdavimas reklamose, žiniasklaidoje, stereotipinis vaidmenų ir atsakomybių pasidalijimas, moterys dažniau tampa smurto šeimoje aukomis.
Lyčių stereotipai yra vienas iš nelygybę tarp vyrų ir moterų ypač skatinančių ir palaikančių veiksnių“.
Jungtinių tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, 2014 m. liepos mėnesį pateikęs savo išvadas Lietuvai, išreiškė savo susirūpinimą dėl vis dar egzistuojančių patriarchalinių ir giliai įsišaknijusių lyčių stereotipų Lietuvoje, dėl vaidmenų ir atsakomybių tarp moterų ir vyrų visuomenėje pasidalijimo.
„Ypač didelį susirūpinimą komitetui kėlė stereotipinis moterų vaizdavimas žiniasklaidoje. Tad kovojant su diskriminacija lyties pagrindu, pirmiausia reikia kovoti su gaju patriarchaliniu požiūriu ir stereotipiniais vaidmenų bei atsakomybių tarp vyrų ir moterų pasidalijimais“, - aiškina specialistė.

Daugiausiai skundų iš didmiesčių
2014 m. dėl diskriminacijos daugiausiai skundėsi Vilniaus regiono gyventojai - jie pateikė 60 proc. skundų. Kauno regiono gyventojai pateikė 17 proc. visų skundų, Klaipėdos - 8 proc., Šiaulių - 3 proc., Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės ir Utenos - po 2 proc., iš Telšių gautas 1 proc. skundų.
2014 m. Visuomenės nuomonės apklausa rodo, jog beveik penktadalis žmonių (18,10 proc.), kurie manė, kad jų teisės buvo pažeistos, nesikreipė pagalbos, nes nežinojo, kur kreiptis. Dėsninga, kad labiausiai informacijos apie žmogaus teises stokoja mažiau išsilavinę, vyresni žmonės ar bedarbiai.
„Faktas, kad daugiausiai skundų gauta iš didžiųjų miestų aiškiai demonstruoja tai, jog didmiesčių gyventojai turi kur kas daugiau informacijos, kaip apginti savo pažeistas teises bei kokios tam yra tinkamos institucijos“, - pabrėžia J. Guzevičiūtė.
Dažniausiai dėl galimų pažeidimų buvo skųstos valdžios ir valdymo institucijos (42 proc. tyrimų), dėl galimos diskriminacijos darbo santykių srityje atlikta 38 proc. tyrimų, 16 proc. tyrimų vykdyta dėl prekių ir paslaugų, 4 proc. - dėl švietimo įstaigų veiklos, dar 2 - dėl narystės įvairiose organizacijose.
Teisės programų vadovės teigimu augantis skundų dėl diskriminacijos darbo santykiuose skaičius, įrodo, jog žmonės vis labiau ryžtasi imtis savo pažeistų teisių ir interesų gynimo.
„Tai, kad skundų daugėja, rodo, kad žmonės tampa labiau pažįstami su šių skundų specifika (pavyzdžiui, tuo, kad įrodinėjimo našta tokiose bylose perkeliama atsakovui), nebesijaučia „vieni mūšio laike“, turėdami sąmoningus ir palaikančius kolegas, kurie lygiai taip pat mato ir supranta šią problemą, taip pat mato tam tikrus sėkmės atvejus, kai darbuotojui pavyksta įrodyti diskriminacinį elgesį jo atžvilgiu“, - akcentuoja specialistė.