Lietuvai tapus euro zonos dalimi, plačiai nuskambėjo šalies ir kitų valstybių vadovų sveikinimai ir linkėjimai. Pasklido kalbos, jog bendra valiuta suteiks daugiau privalumų bei naudos. Nes įsivedę eurą pašalinsime svyravimo rizikos veiksnius ir valiutų keitimo sąnaudas, o valstybės narės glaudžiau bendradarbiaus stabilios valiutos bei ekonomikos labui. Tačiau ar tai ne iš piršto laužta? Ar iš tiesų euras padės lengviau gyventi?
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ

Palankesnės sąlygos verslui?
Vieno Lietuvoje veikiančio banko Finansų rinkų departamento direktorės Giedrės Gečiauskienės teigimu, Lietuva įsivedusi eurą tapo lygiaverte verslo partnere Baltijos šalių kontekste ir patrauklesne užsienio investuotojams. Tačiau priduria, jog tokiam pokyčiui įvykti prireiks daug laiko – 5 ar net 10 metų.
Anot finansų ekspertės, valiutų rizikos dingimas yra vienas svarbesnių veiksnių didinat šalies patrauklumą investuotojams. Tačiau pabrėžia, jog tam ne mažiau įtakos turi pats ekonomikos augimo nuoseklumas bei kiti ekonominiai parametrai, kurie paskatins arba atgrasins užsienio investuotojus Lietuvoje.
„Įsivedę eurą jau dabar deklaruojame, kad šalies ekonomika atitinka ekonominių rodiklių reikalavimus ir yra sveika. Atitinkamai į šiuos šalies ekonomikos pokyčius reaguoja ir tarptautinės reitingo agentūros, vis palankiau žiūrėdamos į Lietuvą kaip į rinką investicijoms. O investuotojai atsižvelgia į tarptautinių reitingų agentūrų sudarytus reitingus ir taip pat daro sprendimus. Todėl turime vieną paskatą, kuri iš dalies ateina būtent dėl euro“, - sako G. Gečiauskienė.
Vis dėlto svarbu neužmiršti, jog pritraukiant investicijas itin svarbus pačių verslininkų indėlis. Vyriausybė turėtų suteikti kuo palankesnes sąlygas verslui plėtotis, tačiau įsigaliojus „Sodros“ įstatymui, panašu, jog dėl to labiausiai nukentės smulkiųjų įmonių įkūrėjai.
Tą pačią dieną, kaip ir euro įstatymas, Lietuvoje įsigalioja „Sodros“ įstatymas, peržiūrintis mažųjų bendrijų kūrimosi ir egzistavimo sąlygas. Pagal naują įstatymo redakciją, mažųjų bendrijų įkūrėjai turi mokėti įmokas ir privalomus mokesčius, galbūt didesnius už jų gaunamas pajamas, o jų veikla prilyginama didžiųjų įmonių veiklai.
Yra manančių, jog naujajam įstatymui atsirasti, įtakos turėjo pasikeitusi šalies valiuta, tačiau specialistė tokius gandus neigia: „Tai su euru niekaip nesusiję, tai tiesiog įstatymo spragos, kurios turi būti taisytinos, nepriklausomai nuo to, kokią valiutą turime.“

Infliacija išlieka maža
Prieš įvedant eurą buvo kalbama, jog prekės ir paslaugos nebrangs, o kainos iš litų į eurus bus konvertuojamos sąžiningai. Tai kodėl šiandien už tą patį pirkinių krepšelį mokame daugiau?
G. Gečiauskienė aiškina, kad tam tikras kainų apvalinimas ne į vartotojams palankią pusę, pastebimas, tačiau pabrėžia, kad tai nėra masinis reiškinys. Anot jos, žvelgiant į infliacijos rodiklius kitose anksčiau eurą įsivedusiose šalyse, neigiamų pokyčių nematyti, todėl kainų kilimo neturėtumėme bijoti ir mes.
„Mūsų šalyje kainos nekyla, šalies infliacija išlieka labai maža ir tokia liks, nes aplinkinėse rinkose infliacija taip pat maža. Mes niekuo nesiskiriame nuo kitų euro zonos ar kitų pasaulio šalių, kurios šiais metais susidurs su spaudimu kainoms ne kilti, bet kristi“, - išskiria G. Gečiauskienė.
Pasinaudojus kylančiu sąmyšiu dėl kilsiančių kainų, įsivedus eurą, buvo imtas svarstyti įstatymas dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo. Jam buvo pritarta kartu su šių metų valstybės biudžeto tvirtinimu. Dar kartą pakelti MMA kartelę (nuo 300 eurų iki 325 eurų) bus siekiama ir Seimo pavasario sesijos metu, t. y. nepriklausomai nuo generuojamo pelno, turimo kapitalo ar rinkoje užimamos padėties visos įmonės privalės mokėti didesnį atlyginimą.
Ar toks valstybės sprendimas verslo neįspaudžia verslo į kampą? Gal būtent dėl to verslininkai didina prekių ir paslaugų kainas?
Finansų ekspertė sako, jog tokiam valdžios sprendimui įtakos turi nebūtinai tik pasikeitusi šalies valiuta. MMA didinimas taip pat gali būti susijęs su socialiniais, politiniais interesais, ypač artėjant Savivaldos rinkimams.
„Priežasčių, kodėl politikai gali norėti didinti MMA, yra daug, tačiau nemanau, jog tai susiję su euro įvedimu“, - teigia specialistė.

Įtakos valstybės biudžetui neturi
Viešojoje erdvėje akcentuojama, kad euro įvedimas Lietuvoje sumažins švaistymąsi populistiniais pažadais, nes bus įtvirtinama ilgojo laikotarpio fiskalinė drausmė, įvedama griežtesnė biudžeto vykdymo kontrolė, padėsianti susitvarkyti su biudžeto deficitu.
Tačiau G. Gečiauskienė su tokiu teiginiu nesutinka. Jos nuomone, euras neišspręs jau ne vienerius metus Lietuvą kaustančių problemų bei neapsaugos nuo naujų.
„Euras pats savaime nieko neatneša ir pridėtinės vertės nesukuria. Mes tiesiog pakeitėme mokėjimo priemonę, todėl teigti, jog įsivedus eurą padidės ar sumažės biudžeto išlaidos, yra mažų mažiausiai naivu.“
Jeigu euras pats savaime įtakos biudžetui neturi, tuomet galima manyti, jog biudžeto skyles bus bandoma užkimšti naujais mokesčiais. Pavyzdžiui, nuo šių metų įsigalioja sprendimas sumažinti apmokestinamojo nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nuo 1 proc. iki 0,5 proc., ir apmokestinti gyventojus (didžiąja dalimi vidutinės ekonominės klasės atstovus), kurių turtas viršija 220 tūkst. eurų.
Vis dėlto finansų ekspertė naujų mokesčių su euru nesieja: „Nekilnojamojo turto mokestis egzistuoja daugelyje šalių. Žinoma, jis vertinamas kontroversiškai, bet nepaisant to, kuria valiuta disponuojame, manau, vis tiek būtų kilusios diskusijos dėl naujų mokesčių, jų dydžių ir t. t.“
Praėjusiais metais buvo prognozuota, jog šių metų valstybės biudžeto deficitas bus 6 kartus mažesnis. Tai reiškia, kad ir ateities mokesčiai turėtų būti 6 kartus mažesni. Tačiau biudžeto balansavimas vis nustumiamas į ateitį, o tai rodo, jog Vyriausybė neturi nusistačiusi konkrečių tikslų, kurių siektų žingsnis po žingsnio.

Netikri eurai – tikra bėda
Įsivedę eurą, neišvengiame ir kitų problemų. Pasirodo, netikrų eurų galima gauti ne tik perkant ar keičiant prekes, bet jų galima rasti net bankomate. Šiemet užfiksuotas kelios dešimtys atvejų, kai šalyje aptikta įtartinų euro banknotų.
„Šansų gauti netikrą banknotą yra visada, todėl kiekvieno iš mūsų pareiga susipažinti su naujų banknotų apsaugos požymiais. Nuo to mūsų niekas neapsaugos, tai turėtumėme daryti patys“, - aiškina G. Gečiauskienė.
Anot jos, pirmaisiais mėnesiais reikia būti atidesniems, atkreipti dėmesį į tai, ką imame ir iš kur gauname. Nesigirti aplinkiniams apie keičiamas pinigų sumas ir atvirai nedemonstruoti turimų grynųjų.
Taip pat visuomenėje pasigirdo pesimistinių kalbų, jog greitai eurą teks keisti doleriu, nes euro vertė mažėja. Tačiau specialistė ramina ir aiškina, jog tokios kalbos nepagrįstos. Taip pat pastebi, jog defliacijai įtakos turi atpigusi naftos kaina. Jos turėtų padidinti gyventojų realius atlyginimus ir vartojimą. Pigi nafta ir žemas euro kursas taip pat turėtų padėti eksportuotojams.
„Galime spekuliuoti kokiomis tik norime idėjomis, tai yra niekuo nepagrįstas ir jokio pagrindo neturintis siūlymas“, - akcentuoja finansų ekspertė.
Paklausta, į kurią sritį šiais metais verslininkams būtų palankiausia investuoti, G. Gečiauskienė atsakė, kad viskas priklauso nuo paties žmogaus ir jo norų: „Investiciniai sprendimai nepasikeitė. Kokie jie buvo praėjusių metų gale, tokie išlieka ir šiemet, nepriklausomai nuo to, turėjome litą ar dabar turime eurą. Investicijas renkamės pagal tai, kokiam laikui turime laisvų lėšų, kiek rizikos norime prisiimti ir t. t. Šių investicinių sprendimų ir jų faktorių euras nekeičia.“