Vartotojai daro didelę klaidą nepasirašydami pirkimo-pardavimo akto bei mokėdami už paslaugą iš anksto.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Į „Šiaulių naujienų“ redakciją kreipėsi šiaulietė Edita, kuri tikino, kad į juvelyrinę atnešusi taisyti nutrūkusią grandinėlę, liko apgauta.
Norėjo grąžinti brokuotą
„Nutrūkus sidabrinei grandinėlei nunešiau ją lituoti į vieną juvelyrikos centrą - ten pat, kur prieš dvejus metus buvau grandinėlę įsigijusi. Pardavėja ją apžiūrėjo, išrašė kvituką ir, man susimokėjus, patikino, kad viskas bus sutvarkyta. Tačiau vietoj to, jog atgaučiau ją sutaisytą, man norėjo grąžinti brokuotą “, - pasakojimą pradėjo Edita.
Kai atėjo laikas kvite nurodytu laiku ateiti į juvelyrikos centrą ir papuošalą atsiimti, moteris liko nemaloniai nustebinta. Ištiesusi grandinėlę šiaulietė pastebėjo, jog nutrūkusi vieta, buvo sulituota, tačiau kitose vietose atsirado naujų defektų.
„Dviejose vietose pastebėjau du susuktus mazgelius. Pardavėja pati nusistebėjo, kaip taip galėjo atsitikti. Tuojau pat nunešė meistrui. Jis ją apžiūrėjo, kažką taisė, galiausiai man grandinėlę atnešė ir pranešė, jog dabar viskas tvarkoje“, – sakė moteris.
Tačiau iš tiesų taip nebuvo. Ji laikėsi tik ant vieno metaliuko. Moteris supratusi, jog papuošalas tą pačią dieną nutrūks ir nenorėdama vėl kitam juvelyrui nešti jos taisyti, reikalavo kompromiso arba bent pasiūlymo, kaip reikėtų problemą spręsti. Galiausiai pardavėja pasiūlė ateiti kitą dieną. Klientei atėjus kitą dieną, situacija nepasikeitė, priešingai - papuošalas liko nepataisytas, o ji išjuokta ir pažeminta.
„Kalčiausia likau aš. Pardavėja į mane kreivai pažvelgė ir pasityčiojo – girdi, pati kalta, kad iš anksto nesurašiau visų defektų. Todėl dėl visko apkaltino mane“, - skundėsi Edita.
Po tokio incidento moteris dar bandė problemą spręsti, reikalavo, susitikimo su juvelyrinės direktoriumi, bet liko nieko nepešusi. Galiausiai šiaulietė nusprendė nebekovoti ir grandinėlės neatsiimti.
„Pasakiau, kad po tokių išsityčiojimų man bus nebemiela papuošalą segėti, todėl pasakiau, jog jo neatsiimsiu. Galvojau, kad bent po tokio mano pasakymo, pardavėja susigės, bet taip neatsitiko“, - atviravo šiaulietė.
Paskutinė išeitis – teismas
Komentuodama susidariusią situaciją Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėja Irena Marcinkienė sakė, kad tokius atvejus įrodyti labai sunku.
„Dažniausiai kaltas lieka tas asmuo, kuris šiuo atveju yra labiausiai suinteresuotas, t. y. – vartotojas. Prieš nunešant grandinėlę taisyti ją reikėjo nufotografuoti, paslaugą teikiančioje įmonėje visus defektus surašyti arba bent jau pasirūpinti liudininkais, galinčiais patvirtinti, kad iš tiesų taip buvo“, - aiškino I. Marcinkienė.
Specialistės teigimu, vartotojai daro didelę klaidą nepasirašydami pirkimo-pardavimo akto, nes taikant tokį metodą, panašių istorijų pavyktų išvengti. Taip pat klientai neturėtų už paslaugą mokėti iš anksto.
„Reikia domėtis ir naudotis vartotojo teisėmis: prieš atsiimant prekę, būtina ją apžiūrėti ir tik įsitikinus, jog prekė nebrokuota, susimokėti“, - pabrėžė I. Marcinkienė.
Anot specialistės, įrodyti savo tiesą be įrodymų - sunku. Ne maisto produktų inspekcija ne visada gali nustatyti, kaltas prekybininkas ar vartotojas. Tokiais atvejais belieka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
